Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui M. J., vertėjai E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t. y. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-02-18 sprendimu privalėdamas mokėti vaiko išlaikymui priteistus pinigus J. B. (duomenys neskelbtini) naudai, dukters J. B., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 125 litus kas mėnesį nuo 2001-11-08 iki jos pilnametystės, taip pat pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005-11-17 nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kuria O. B. sutiko nepilnametei dukrai J. B. teikti materialinį išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 litų nuo 2005-12-01 iki dukters pilnametystės bei žinodamas apie teismo sprendimą, su juo sutikdamas bei turėdamas galimybę mokėti išlaikymą, pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo, dėl ko nuo 2002-11-18 iki 2011-10-11 susidaręs įsiskolinimas yra 24465,57 litai.

O. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo susituokęs su J., kartu gyveno gal 5-6 metus, po ko išsituokė. Santuokoje jiems gimė dukra J. B.. Santuoką nutraukus jis susitarė, kad mokės alimentus kaip pagalbą vaikui. Iš pradžių sutarė mokėti po 125 litus, po to buvusi žmona kreipėsi į teismą ir jis sutiko mokėti po 300 litų. Kol jis dirbo, priteistus pinigus mokėjo, juos atskaičiuodavo iš atlyginimo. Jis nežinojo, ar jam kiekvienoje darbovietėje nuskaitydavo pinigus. Praradus darbą pinigų į žmonos sąskaitą nepervedė, vaikui padėdavo visada, kai dukra prašydavo pinigų. Kodėl nepervedė pinigų dukrai į buvusios žmonos sąskaitą, jis negali paaiškinti. Jis žino apie beveik 25 000 Lt skolą, pinigus žada sumokėti dalimis. Šiuo metu žmona kreipėsi į fondą ir atsisakė iš ten išmokų.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be O. B. parodymų jo kaltę įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, kurią teismas ištyrė posėdžio metu.

Liudytoja J. K. tyrimo metu parodė, kad santuokoje su O. B. turėjo vieną dukrą J. B., gim. 1995. Ji santuoką su O. B. nutraukė, tačiau datos nepamena. Santuokos nutraukimo metu buvo priteisti iš O. B. alimentai. Tiksliai nepamena, kokią pinigų sumą O. B. jai turėjo mokėti dukros Julijos išlaikymui. Ji nepamena kokios sumos ir kiek kartų buvo pervesti pinigai. O. B. pirkdavo dukrai dovanas, duodavo grynųjų pinigų. Šiuo metu ji negali pasakyti, kokias dovanas O. B. yra nupirkęs dukrai bei kokia jų vertė. Taip pat nepamena kiek pinigų O. B. yra davęs, pastarasis pinigų niekada nėra pervedęs į jos sąskaitą ir ji nežino, kokią pinigų sumą O. B. yra jai skolingas. O. B. bendrauja su dukra, paskambina, dukra nuvažiuoja pas O. B. motiną į namus. Ar šiuo metu O. B. dirba, ji nežino. O. B. gyvenamosios vietos ir kas išlaiko taip pat nežino. Ji su O. B. nebendrauja ir paskutinį kartą matė prieš dvi savaites, kai jam nuvežė dukrą. Susitiko prie parduotuvės. Dėl to, kad O. B. nemoka pinigų dukros išlaikymui, ji kreipėsi į antstolę D. M., bet pinigus už dukros Julijos išlaikymą jai moka po 195 litus Vaikų išlaikymo fondas. Papildė, kad su buvusiu vyru O. B. nuo to laiko, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, pradėjo daugiau bendrauti. Su dukra O. B. bendrauja gana dažnai, skambina telefonu, dukra svečiuojasi ir pas senelius, t. y. O. B. tėvus. Santykiai tiek tarp senelių, tiek tarp dukros tėvo yra puikūs. Kiek žino, O. dukrai tikrai dovanoja dovanas ir duoda grynųjų pinigų, tačiau kiek tiksliai nežino, nes dukrai yra 16 metų ir ji nesikiša. O. B. apmoka dukros dailės būrelį, duoda pinigų gal iki 60 litų grynaisiais, perka drabužius, avalynę ir kitus daiktus. Į jos sąskaitą buvęs vyras šiuo metu teismo priteistų pinigų dukros išlaikymui neperveda, o jų nepervesdavo ir anksčiau. Tiksliai nepamena, bet po skyrybų buvęs vyras kol dirbo oficialiai, tikrai pervesdavo pinigus dukros išlaikymui, tai galėjo būti maždaug aštuoni mėnesiai po ištuokos. Į Vaikų išlaikymo fondą kreipėsi tada, kai O. pinigų nebemokėjo, o dukrą išlaikyti buvo gana sunku. Iš fondo gauna nuo 2008 metų pradžios iki šiol po 195 litus kas mėnesį. Šiuo metu svarsto klausimą atsisakyti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, kadangi su O. santykiai pagėrėjo. Kiek pamena, anksčiau, maždaug prieš 3-4 metus, su buvusiu vyru jokių ryšių nepalaikydavo, priežastis ta, kad vyras gana dažnai vartodavo alkoholį, tačiau dukrai skambindavo. Kiek žino, O. turi naują gyvenimo draugę, o kur gyvena, nežino, tačiau O. mobiliojo ryšio telefono numerį turi ir skambina dėl dukros. Su buvusio vyro sūnumi Al. iš pirmos santuokos ji bendrauja, nes pastarasis atvažiuoja kartas nuo karto paimti dukros J., o ir jie abu (vaikai) ryšį palaiko.

Liudytoja V. D. tyrimo metu parodė, kad dirba Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Fondo administracijos Teisės ir skolų išieškojimo skyriaus vyresniosios specialistės pareigose. 2008-01-24 į fondo administraciją su prašymu kreipėsi J. K. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo J. B., gim. 1995-06-15. J. K. kartu su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus, taip pat pažymą iš antstolės D. M. kontoros apie priteistų lėšų vaikui mokėjimą. Antstolio pažymoje buvo pažymėta, jog Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002-02-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-815-10/02 iš O. B., gim. 1964 m. išlaikyti nustatyta po 300 litų. Taip pat pažymoje nurodoma, kad 2007 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius išieškotojai sumokėta 0,00 litų. 2008-02-22 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM direktoriaus sprendimu dėl išmokos buvo nuspręsta mokėti J. B., gim. 1995-06-15 nuo 2008-01-24 195 (vieno šimto devyniasdešimt penkių) Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Kadangi skolininko O. B. gyvenamosios vietos adresas nebuvo žinomas (Gyventojų registro duomenimis deklaruota gyv. vieta tik 2011-07-14) apie Fondo direktoriaus priimtą sprendimą ir pasekmes jam buvo paskelbta Valstybės žiniose. J. K. prašymo dėl išmokų iš Vaiko išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo, Fondo administracija nėra gavusi, taip pat pažymi, kad skolininkas O. B. nerodė iniciatyvos dėl skolos dengimo, nėra žinoma, kad būtų atvykęs į Vaikų išlaikymo fondą ar pradėjęs mokėti priteistą išlaikymą dukrai J. B.. Fondo administracija informuoja, kad antstoliai taip pat nepateikė jokios informacijos apie skolininko O. B. alimentų mokėjimą (nemokėjimą, areštuotą turtą ar skolos dengimą). Vaikų išlaikymo fondo administracijos paskirtą išmoką J. B. – 195 Lt. Iki šiol yra pervedama į J. K. sąskaitą, kuri yra nurodyta direktoriaus sprendime Nr. 1.35-1366. Bendra išmokėta pinigų suma vaiko išlaikymui šiai dienai yra 8435, 32 litai.

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-02-18 sprendimo matyti, kad iš O. B. priteistas išlaikymas J. B., gim. 1995-06-15, mokant po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis J. B. naudai, 2011-11-08 iki vaiko pilnametystės (b.l. 102).

Iš antstolės D. M. pateiktų vykdomosios bylos dokumentų kopijų matyti, kad antstolės D. M. kontoroje buvo vykdomas alimentų J. B. išieškojimas iš O. B. (b.l. 28-85).

Iš antstolės D. M. rašto matyti, kad O. B. dukros J. B. išlaikymui alimentų nemoka ir neišmokėta alimentų suma 2011-10-11 dienai yra 24465,57 Lt (b.l. 87).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama O. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, liudytojų J. K. ir V. D. parodymai apie tai, kad O. B. nemoka pinigų išlaikymui, taip pat Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo nuorašas liudija, kad O. B. teismo sprendimu privalėjo ir privalo iki pilnametystės mokėti lėšas savo dukros J. B. išlaikymui, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė ir taip vengė išlaikyti savo vaiką.

K. O. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, nes jis, žinodamas apie savo pareigą pagal teismo sprendimus mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir turėdamas realią galimybę tą pareigą bent iš dalies vykdyti, šios pareigos nedarbo laikotarpiu visiškai nevykdė ir taip savo neveikimu vengė mokėti lėšas J. B. išlaikymui. Teismas pagal antstolio nurodytus duomenis tikslina nusikalstamoje veikoje nurodytą įsiskolinimo periodą (iki 2011-10-11).

Iš byloje esančios gydymo įstaigos pažymos (b.l. 131) matyti, jog kaltinamasis O. B. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

K. O. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veika, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę O. B. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. O. B. padarė trunkamojo pobūdžio nesunkų nusikaltimą, veiką padarė pirmą kartą, jis praeityje ne tik neteistas, bet ir nebuvęs patrauktas baudžiamojo atsakomybėn (b.l. 120), jam praeityje buvo skirtos administracinės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 118-119), šiuo metu jis nedirba (b.l. 124-126), dirbdamas stengėsi išlaikyti dukrą. Šių aplinkybių visuma ir Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą O. B. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas O. B. skiria viešųjų darbų bausmę, kas priverstų O. B. tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam pakeitus gyvenamąją vietą naikintina priimant nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

O. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per skirtą laiką neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui (viso keturiasdešimt penkias valandas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.