Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-06-06 įsakymo Nr. 52-TE-248 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą ir skundu prašo: panaikinti 2012-06-06 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) viršininko įsakymą Nr. 52-TE-248 „Dėl viršilos A. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos - 2012-06-06 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b.l. 4-10).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. už pareigūno vardo pažeminimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00366-12 A. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog yra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d., t.y. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos sau, 2012-03-28 eidamas savo pareigas, apie 16.30 val., Varėnos r. PK areštinėje laikinai sulaikytam A. Ž. paprašius, į kamerą padavė du pakelius cigarečių „Fest", du pakelius cigarečių „Premier", du pakelius cigarečių „Minsk" (be lietuviško pavyzdžio banderolių), už kurias A. Ž. sutikus atsiskaitė paimdamas iš jo apie 30 litų. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje dar nėra baigtas. Tarnybinis patikrinimas dėl A. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas 2012-04-05. Tarnybinis patikrinimas iš esmės buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kurios nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu - ar A. B. perdavė Varėnos r. PK areštinėje laikinai sulaikytam A. Ž. cigaretes ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama išimtinai nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Išvadoje pateikiami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei pateikiamas šių duomenų subjektyvus vertinimas. Tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą parengė pareigūnas neturėdamas tam įgaliojimų, tuo akivaizdžiai viršijo jam suteiktus įgaliojimus bei šiurkščiai pažeidė nekaltumo prezumpciją ir teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, nuostatas. Šiuo atveju atsakovas privalėjo sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti kompetentingai institucijai. Tarnybinis patikrinimas galėjo būti tęsiamas tik kompetentingai institucijai priėmus atitinkamą sprendimą, t.y. nutraukus arba baigus ikiteisminį tyrimą. A. B. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas iki nepriimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. Taigi, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas pažeidžiant LR Vidaus tarnybos statuto 26 str. 7 dalies, LR Teismų įstatymo 1 str. 1 dalies bei 5 str. 1 dalies, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 bei 11 punktų reikalavimus.

Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-6-IS-47 pareigūno vardo pažeminimas A. B. grindžiamas inkriminuojant jam Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 103 punkto, Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo 7.14 punkto, LR Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 punkto reikalavimų pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad A. B. tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, sulaikytajam pardavė 6 pakelius cigarečių, už kurias gavo piniginį atlygį, kad šiais savo veiksmais jis parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pakenkė policijos įstaigos prestižui, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas A. B. konstatuotas nesant tam realaus pagrindo. Ne kiekvienas pareigūno padarytas nusižengimas (teisės aktų nuostatų pažeidimas) gali būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pareigūno vardo pažeminimu laikytini tik itin šiurkštūs pažeidimai, kurie akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis. A. B. kaltinamas tuo, kad, būdamas policijos pareigūnu ir eidamas areštinės postinio pareigas, už 30 Lt pardavė 6 pakelius cigarečių areštinėje laikomam asmeniui. Pažymėtina, kad cigarečių perdavimas sulaikytajam asmeniui negali būti laikomas itin šiurkščiu pažeidimu, sukėlusiu didelę žalą. Cigaretės nėra priskiriamos prie daiktų, kuriuos draudžiama turėti areštinėse laikomiems asmenims. A. B. nepagrįstai ir neteisėtai kaltinamas pažeidęs LR Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 punkto reikalavimus, tai neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų bei prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl A. B. savo veiksmais nepažeidė jokių įstatymų nuostatų, jo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl A. B. veiksmų Alytaus apskrities VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo 2012 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. 52-6-IS-47 konstatuota, kad A. B. tarnybos metu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, sulaikytajam asmeniui pardavė šešis pakelius cigarečių, už kurias gavo piniginį atlygį. Šiais savo veiksmais jis parodė savo, kaip policijos pareigūno, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 20 punktas suponuoja tarnybinį patikrinimą atliekančiam asmeniui pareigą nustatytas aplinkybes pagrįsti įrodymais bei pateikti teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą. Tuo pačiu tai reiškia, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo kaip įrodymais gali

remtis ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir turi įgaliojimus juos vertinti. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimą, pagrindžiant tiriamo pareigūno tarnybinę

veiklą kvalifikuojančias aplinkybes bei šių duomenų vertinimą, pareiškėjas nepagrįstai traktuoja kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo nevertino, ar pareiškėjas yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Pareiškėjo poelgis buvo vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas tarnyba ne Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio, o Valstybės tarnybos įstatymo prasme. Ir tokiam pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės ikiteisminio tyrimo baigtis bei tai, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta, kad pareiškėjas padarė (ar nepadarė) nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje.

Be to, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 11 punktas nenumato, jog nustatymas, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių yra besąlyginis pagrindas sustabdyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Minėtame punkte yra numatyta išlyga - išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti ją nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjo atliktus veiksmus vertinti kaip poelgį, pažeminusį pareigūno vardą, nepriklausomai nuo šių veiksmų kvalifikavimo baudžiamosios teisės prasme.

Santykius, susijusius su tabako gaminių pardavimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas bei Tabako gaminių pardavimo taisyklės. Taigi sandoriai, kurių dalykas yra cigaretės, yra reglamentuoti specialių teisės normų, skirtingai nei sandoriai, kurių dalyku, kaip teigia pareiškėjas, būtų duonos kepaliukas ar kt.. Galima sutikti su pareiškėju, kad cigaretės nėra priskirtos daiktams, kuriuos draudžiama turėti areštinėje. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas, laikinai eidamas areštinės viršininko pareigas, turėjo teisę verstis prekyba tabako gaminiais, kitaip tariant pardavinėti cigaretes sulaikytiems asmenims. Pareiškėjo nurodytos Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės inter alia reglamentuoja santykius, susijusius su tabako gaminių gabenimu ir laikymu, tačiau jos nereglamentuoja santykių susijusių su prekyba tabako gaminiais. Tuo labiau minėtos taisyklės negali paneigti Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatų, draudžiančių pareigūnams areštinėje atlikti veiksmus, nesusijusius su posto pareigūnų funkcijomis, perduoti ir priimti iš areštinėje laikomų asmenų kokius nors daiktus, kalbėtis su jais. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvados A. B. atžvilgiu yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, laikantis tarnybinių patikrinimų tvarkos. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas. Dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei 2012-04-05 pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2012-06-04 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-6-IS-47 konstatuota, kad pareiškėjas tarnybos metu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, sulaikytajam pardavė 6 pakelius cigarečių, už kuriuos gavo piniginį atlygį (b.l. 40-51).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje tokie A. B. veiksmai įvertinti kaip Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto 2004-07-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347, 3 ir 4.6 punktų, Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357, 103 punkto, Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus apskrities VPK viršininko 2011-07-20 įsakymu Nr. 52-V-160, 7.14 punkto, Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1d. 2 punkto pažeidimai.

Vertinant administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, teismas pažymi, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu - t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/08, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos normų ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Policijos veiklos įstatymo (toliau – PVĮ) 5 str. nuostatos numato, jog policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas, tyrimas ir t.t. PVĮ 21 str. iš esmės numatytos policijos pareigūnų imperatyvios pareigos, be kita ko, nustatančios pareigą policijos pareigūnui gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, o PVĮ 22 str. numato pareigūno asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357, 103 punktas draudžia areštinės vidaus posto pareigūnams atlikti veiksmus, nesusijusius su posto pareigūnų funkcijomis, taip pat draudžia pareigūnams perduoti ir priimti areštinėje laikomų asmenų daiktus, kalbėtis su jais. Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus apskrities VPK viršininko 2011-07-20 įsakymu Nr. 52-V-160, 7.14 punktas numato pareigą šias pareigas einančiam pareigūnui kontroliuoti, kad areštinėje dirbantys pareigūnai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų įstatymus ir norminius dokumentus, reglamentuojančius areštinės veiklą. 2004-07-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347 patvirtintose Etikos kodekso normose taip pat įtvirtinti ypatingi (užaukštinti) reikalavimai policijos pareigūnui. Etikos kodekso 3 punktas numato, jog tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo; 4.6 punktas įpareigoja pareigūnus tarnybinėje veikloje saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo.

Sistemiškai vertinant aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu būtų užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 str. keliami uždaviniai. Bylos įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo. Byloje esančios medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas tarnybos metu, siekdamas turtinės naudos sau, sulaikytajam pardavė 6 pakelius cigarečių, už kuriuos gavo piniginį atlygį. (b.l. 55-163). Tokie pareiškėjo (policijos pareigūno) veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su aukščiau paminėtu jo statuso teisiniu reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjas dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau atliko paminėtus veiksmus, todėl yra pagrindas išvadai, jog veikė tyčia ir sąmoningai (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo motyvas, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pareigūno vardo pažeminimo sąvoka apibrėžta Statuto 2 str. 7 d. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarkos) 4.3 p. Šiame punkte pateiktas pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikinėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005, Nr. A-7-247/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A556-1662/2008, Nr. A-438-423/2009 ir kt.). Teismas, įvertinęs pareiškėjo atliktus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, daro išvadą, jog vidaus tarnybos autoritetas, kompromitavimas buvo akivaizdūs ir realūs. To pasėkoje atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos (LVAT teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtinto administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo nuostatos). Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–231/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-523/2005, 2011-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011 ir kt.). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Taip pat teismas pabrėžia, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kad pareiškėjo atžvilgiu nebaigtas ikiteisminis tyrimas nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 str. 1 d. numatytų atleidimo pagrindų ( LVAT 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011). Nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Be to pažymėtina, kad santykius, susijusius su tabako gaminių pardavimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas bei Tabako gaminių pardavimo taisyklės. Taigi sandoriai, kurių dalykas yra cigaretės, yra reglamentuoti specialių teisės normų, skirtingai nei sandoriai, kurių dalyku, kaip teigia pareiškėjas, būtų duonos kepaliukas ar kt.. Galima sutikti su pareiškėju, kad cigaretės nėra priskirtos daiktams, kuriuos draudžiama turėti areštinėje. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas, laikinai eidamas areštinės viršininko pareigas, turėjo teisę verstis prekyba tabako gaminiais, kitaip tariant pardavinėti cigaretes sulaikytiems asmenims. Pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės inter alia reglamentuoja santykius, susijusius su tabako gaminių gabenimu ir laikymu, tačiau jos nereglamentuoja santykių susijusių su prekyba tabako gaminiais. Tuo labiau minėtos taisyklės negali paneigti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatų, draudžiančių pareigūnams areštinėje atlikti veiksmus, nesusijusius su posto pareigūnų funkcijomis, perduoti ir priimti iš areštinėje laikomų asmenų kokius nors daiktus, kalbėtis su jais.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, patikrinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikimą Tvarkai, konstatuoja, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų ir terminų bei nekaltumo prezumpcijos (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagristai seka išvada, jog pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p., todėl pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą nėra, nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos -2012-06-06 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (ABTĮ 57 str.). Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.