- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2K-337/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- P. G., J. V., ir T
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. G. ir J. V. (J. V.) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
P. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su neatlikta bausmės, kuri buvo paskirta Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, dalimi – vieneriais metais šešiolika dienų – ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams dviems mėnesiams šešiolikai dienų, ją atliekant pataisos namuose.
J. V. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 30 d. nutartis, kuria nuteistųjų P. G. ir J. V. apeliaciniai skundai atmesti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. ir J. V. nuteisti už tai, kad jie 2008 m. vasario 13 d., apie 19 val., prie pastato, esančio adresu: Sodų g. 4, Vilnius, veikdami kartu su T. P., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo R. U. atžvilgiu, taip atimdami jam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. Nuosprendžiu nustatytos tokios nusikaltimo padarymo aplinkybės. P. G. laikė R. U. už gerklės jį smaugdamas, T. P. užlaužė R. U. dešinę ranką, J. V. iš R. U. striukės vidinės kišenės ištraukė150 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 750 Lt, banko mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimas bei kiti dokumentai, raktai su pakabuku, bendros 200 Lt vertės, o iš striukės dešinės išorinės kišenės – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės. Taip nuteistieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. U. 1200 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis P. G. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius skunde teigia, kad teismas jo kaltę grindė iš esmės vien tik kito nuteistojo šioje byloje T. P. parodymais, kurie yra prieštaringi bei nenuoseklūs. Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusysis jo neatpažino, o nuteistasis T. P. savo parodymus keitė net penkis kartus. Teismas, kasatoriaus nuomone, tinkamai nenustatė, kurie iš T. P. parodymų yra teisingi. Nuteistasis kasaciniame skunde aptaria nuteistojo T. P. parodymus, duotus įvairiose proceso stadijose, ir pateikia dėl jų savus samprotavimus. Anot nuteistojo, įvertinęs tai, kad T. P. parodė, jog jis parodymus pakeitė dėl to, kad konvojavimo metu jam buvo grasinama, teismas turėjo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti konvojaus pareigūnus, tačiau to nepadarė, nepaisant to, kad kasatorius to prašė tiek žodžiu, tiek raštu. Taip, kasatoriaus nuomone, buvo pažeista jo teisę į gynybą. Nuteistojo teigimu, buvo pažeistos BPK 194 straipsnio 2-4 punktų nuostatos, nes T. P. jį atpažįstant iš nuotraukos, šis nebuvo apklaustas, pagal kokias ypatingas žymes jis kasatorių atpažino. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neiškvietė ir neapklausė nukentėjusiojo, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo ir T. P. parodymai prieštaringi.
Kasaciniame skunde nuteistasis J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės, ir dėl kurių teismai neišsamiai bei šališkai išnagrinėjo bylą. Apeliuodamas į BPK 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies nuostatas kasatorius teigia, kad dėl objektyvių priežasčių (buvo suimtas), jis savarankiškai negalėjo teikti jį teisinančių įrodymų. Todėl jis prašė teismo iškviesti ir apklausti liudytoją A. L., kuri būtų patvirtinusi, kad 2008 m. vasario 13 d. jis visą laiką praleido su ja draugų kompanijoje ir nedalyvavo jokio nusikaltimo padaryme. Ši liudytoja, kaip išplaukia iš kasacinio skundo turinio, buvo nepagrįstai neapklausta. Be to, kaip skunde nurodo nuteistasis, liudytoja N. D. parodė, kad minėtą dieną, apie 16.30 val., jis buvo svečiuose, tačiau teismas šiuos parodymus nepagrįstai vertino kritiškai. Tuo tarpu, nukentėjusiojo parodymais, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nesuabejojo, nors įvykio metu nukentėjusysis greičiausiai buvo šoko būsenos, be to, buvo tamsus paros metas. Anot kasatoriaus, buvo pažeistos BPK 194 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, nes atpažinimo metu nebuvo nurodytos jokios žymės ar ypatybės, pagal kurias jį būtų galima išskirti iš kitų į jį panašių vyrų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepime prašo nuteistojo P. G. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad minėdamas T. P. parodymus nuteistasis ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su įrodymų vertinimu. Prokuroro nuomone, teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, teisingai P. G. veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bei nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad teismai padarė motyvuotas išvadas, kodėl remiasi T. P. parodymais. Be to, prokuroras atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu, todėl nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu, turėtų būti palikti nenagrinėti. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, jog buvo pažeisti BPK reikalavimai dėl to, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nebuvo iškviesti į teismo posėdį ir neapklausti konvojaus pareigūnai. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nuteistojo parašymas dėl pareigūnų apklausos buvo motyvuotai atmestas, kad toks sprendimas negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas. Be to, prokuroras teigia, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BPK 194 straipsnio 2-4 dalių pažeidimo, atliekant atpažinimą iš nuotraukų, buvo motyvuotai aptarti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepime prašo nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti. Anot prokurorės, bylos medžiaga patvirtina, kad J. V. kaip kaltinamojo teisės nebuvo suvaržytos, o jo prašymai dėl liudytojų apklausos buvo patenkinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Liudytojos A. L., kaip atsiliepime nurodo prokurorė, teisme apklausti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, teismui ėmusis visų įmanomų priemonių; tai patvirtina byloje esantys duomenys: teismo šaukimai, nutartis dėl liudytojos atvesdinimo. Liudytojos N. D. parodymus, prokurorės nuomone, teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, nes sugretino juos su kitais byloje esančiais įrodymais ir padarė motyvuotas išvadas, kodėl šios liudytojos parodymais remtis negali. Prokurorė teigia, kad iš 2008 m. balandžio 10 d. parodymo atpažinti asmenis protokolo (kai kasatoriaus nuotrauka atpažinimui buvo pateikta nukentėjusiajam R. U.) matyti, jog BPK 192 straipsnio reikalavimai, atliekant šį procesinį veiksmą, nebuvo pažeisti. Nors, kaip nurodo prokurorė, parodymas T. P. atpažinti J. V. iš nuotraukų atliktas su trūkumais, tai neturėjo įtakos gautų rezultatų patikimumui, nes iš T. P. parodymų žinoma, kad J. V. jis pažinojo anksčiau, dar iki nusikaltimo. Todėl, prokurorės nuomone, nustatyti BPK 194 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimų pažeidimai nėra esminiai ir jie nesukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad kasatorius skunde nenurodė konkrečių argumentų, kuo, jo nuomone, pasireiškė teismo šališkumas, o byloje nėra duomenų, leidžiančių suabejoti teismo nešališkumu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų P. G. ir J. V. kasaciniai skundai atmestini.
Abiejų kasatorių skundų argumentai, kuriais jie ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Bet kokiais pagrindais ir motyvais apskųsti teismo nuosprendį nuteistasis gali tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, BPK nustatyta tvarka išsprendė kaltinamųjų prašymus, įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. atsižvelgdamas į jų visetą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jiems priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą P. G. ir J. V. ginčijo paduodami apeliacinius skundus, t. y. įstatymo suteikta teise ginčyti teismo išvadų pagrįstumą jie yra pasinaudoję. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad visi esminiai šių apeliantų skundų argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Taip apeliacinės instancijos teismas įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma joje paduotuose apeliaciniuose skunduose. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad abiejų nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodytas teiginys, jog nagrinėjant bylą teisme buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, yra nepagrįstas. Kasaciniuose skunduose minimi BPK 194 straipsnio 2-4 dalių pažeidimai prie tokių nepriskirtini dėl dviejų priežasčių. Pirma, kasatoriai nuorodą į šią normą daro be pagrindo, nes BPK 194 straipsnis reglamentuoja parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų tvarką, o pagal bylos duomenis joje buvo daromas asmenų parodymas atpažinti pagal jų nuotraukas. Šio procesinio veiksmo tvarką nustato BPK ne 194 straipsnis, o 192 straipsnis, apklausą parodymo atpažinti metu reglamentuoja BPK 195 straipsnis. Antra, byloje nustatyta, kad atpažinimo, kai T. P. asmenų atpažinimui buvo pateiktos P. G. ir J. V. nuotraukos, metu buvo ne pažeisti, o nevisiškai tiksliai įvykdyti BPK 195 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes T. P. nurodė ne požymius, pagal kuriuos atpažino P. G. ir J. V., o aplinkybę, kad tuos asmenis jis pažinojo dar iki šioje byloje tirto nusikaltimo padarymo. Toks įrašas protokole neduoda pagrindo abejoti šio procesinio veiksmo rezultatais. Argumentą apie teismo šališkumą abu kasatoriai grindžia tik, jų nuomone, netinkamu įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje jau pasisakyta apie tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų ištyrimui ir įvertinimui keliami reikalavimai šioje byloje nebuvo pažeisti. BPK 58 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas suabejoti teismo nešališkumu, kasatoriai nenurodo, apie tokias aplinkybes nėra duomenų ir baudžiamosios bylos medžiagoje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kasatorių nusikalstamą veiką, pritaikytas tinkamai, t. y. jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jie pagrobė svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus tesimų sprendimus dėl nuteistųjų P. G. ir J. V. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų P. G. ir J. V. kasacinius skundus atmesti.