- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1941-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05272-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- V. K., L. K.
- Atsakovas
- K. K. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir L. K. ieškinį atsakovei K. K. S. dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be atsakovės (bendraturtės) sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. K. ir L. K. ieškiniu prašė leisti jiems be atsakovės (bendraturtės) K. K. S. sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjos Z. G. 2020 m. sausio 28 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jiems ir atsakovei nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Ieškovų lėšomis buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio siekiama suformuoti apie 40 kv. m. įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypų. Remiantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos žemės ūkio ministro ir Lietuvos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu, parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis. Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti rengiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 28 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-368-(8.30) nurodė, kad ieškovų lėšomis parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ieškovų teigimu, jiems nepavyko susisiekti su žemės sklypo bendrasavininke (atsakove) K. K. S. Siekiant nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“, kuris informavo, jog neturi duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Neturėdami duomenų apie atsakovės buvimo vietą, kreipėsi į teismą dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą be atsakovės sutikimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė K. K. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovams puikiai žinoma, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, bei kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jos mama A. K., kuri turi įgaliojimą atstovauti jos interesus. Ieškovai iki kreipimosi į teismą nesikreipė į ją ar įgaliotą asmenį su prašymu dėl sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą. Atsakovės teigimu, nėra jokio ginčo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal ieškovų parengtą planą.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad vienas is? z?eme?s sklypo bendraturc?iu? turi teise? inicijuoti žemės sklypo projekto, kurio tikslai – atidalyti bendrosios daline?s nuosavybe?s teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus z?eme?s sklypus bei nustatyti z?eme?s sklypui (-ams) naudojimo būdą? pagal savivaldybės teritorijos bendra?ji? plana?, rengima?, tac?iau parengtas ir visu? atsakingu? instituciju? suderintas ir patikrintas projektas gale?s bu?ti tvirtinamas tik tada, kai projekto sprendiniams pritars visi z?eme?s sklypo bendraturc?iai (kai bus gauti ju? ras?tis?ki pritarimai) arba kai teismas pripaz?ins, kad pagal toki? projekta? turi bu?ti vykdomas z?eme?s sklypo pertvarkymas. Pažymėjo, kad šioje stadijoje turi būti gautas žemės sklypo bendraturtės sutikimas. Gavus bendraturtės sutikimą arba teismui patenkinus ieškinį, atsiras galimybė toliau priimti vienokius ar kitokius sprendimus dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo pertvarkymo procedūros.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė dėl ginčo esmės spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 28 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-368-(8.30), be kita ko nurodė, kad ieškovų parengtas projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: leisti ieškovams V. K. ir L. K. be atsakovės (bendraturtės) K. K. S. sutikimo vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjos Z. G. 2020 m. sausio 28 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės galimo pažeidimo, pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų (šalių, jų atstovų paaiškinimai, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys ir kt.), iš kurių galima spręsti, jog šalių tarpusavio santykiai ilgą laiką yra labai konfliktiški. Esant tokiai situacijai atmesti ieškinį, taikant Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnį, būtų neteisinga, kadangi liktų aiškiai neapibrėžta situacija dėl bendraturčių realių ketinimų atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, liktų prielaidos naujam teisminiam ginčui. Tokiu atveju liktų iš esmės neišnagrinėtas klausimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, kuriam atsakovė neprieštarauja. Teismo vertinimu, siekiant nagrinėjamoje byloje įgyvendinti teisingumą bei užkirsti kelią naujiems ginčams, atsakovei sutinkant su ieškovų parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, ieškinys tenkintinas. Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atlyginimo, pažymėjo, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą taip pat svarbią reikšmę turi asmens kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas siūlė ieškovams sudaryti taikos sutartį, pateikė teismui taikos sutarties projektą, tačiau ieškovai sudaryti taikos sutartį atsisakė, laikydamiesi pozicijos, jog atsakovė privalo atlyginti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2013 metais buvo inicijavusi teisminį ginčą ieškovų atžvilgiu dėl savo pažeistų teisių – žemės sklypo valdymo (civilinės bylos Nr. 2-2916-101/2014). Minėtoje civilinėje byloje K. K. S. interesus atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovauja jos interesus ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-2916-101/2014 atsakovė buvo atskleidusi ir pateikusi išsamius duomenis apie savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip pat duomenis apie 2011 m. liepos 22 d. įgaliojimą motinai A. K., kuriuo įgaliojo ją atstovauti jos teises ir teisėtus interesus, įskaitant teisę sudaryti atstovavimo sutartį su pasirinktu advokatu, spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo valdymu. Ieškovų interesus minėtoje civilinėje byloje atstovavo taip pat tas pats advokatas, kuris jų interesus atstovauja nagrinėjamoje civilinėje byloje. Civilinė byla Nr. 2-2916-101/2014 buvo išnagrinėta 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovams buvo žinomas faktas apie tai, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė bei gyvena (duomenys neskelbtini). Šios išvados nepaneigia ieškovų atstovo argumentai, kad jis neįsimena informacijos apie visus klientus ir bylas, kuriose teikia teisines paslaugas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovai ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų, siekdami informuoti atsakovę (jos įgaliotą asmenį) apie savo ketinimus pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmus bei gauti jos sutikimą, išvengiant kreipimosi į teismą. Ieškovai ir atsakovės motina (jos įgaliotas asmuo) faktiškai bendrai naudojasi gyvenamuoju namu, todėl nėra suprantama, kodėl nebuvo bandyta aktualią informaciją, susijusią su žemės sklypo valdymu, perduoti atsakovės motinai bei tokiu būdu išvengti naujo teisminio ginčo bei papildomų bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovai nagrinėjamoje situacijoje turėjo realią galimybę tiesiogiai susisiekti su atsakove ar jos įgaliotu asmeniu (motina) bei išspręsti klausimą dėl jiems priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje ieškovai tinkamai bendradarbiaudami su atsakove, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo išimtinai teisminiu keliu, būtų apginę savo, kaip bendraturčių teisę, tinkamai valdyti bendrosios dalinės teisės objektą (žemės sklypą). Teismas konstatavo, kad ieškovai elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės K. K. S. pirmos instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas paaiškina, kad jis byloje sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, 700 Eur sumokėjo advokatui už ieškinio parengimą, 100 Eur sumokėjo advokatui už 1 valandą teisnių konsultacijų, 150 Eur sumokėjo advokatui už rašytinio prašymo parengimą. Apelianto teigimu šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų rekomenduojamų atlygio dydžių. Mano, kad atsakovė siekia jį nubausti už tai, kad jis neva žinodamas apie jos (duomenys neskelbtini) pilietybę, nesiėmė veiksmų atsakovės gyvenamajai vietai (duomenys neskelbtini) nustatyti. Ieškovas teigia, kad teismas turėjo priteisti 75 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur išlaidas už ieškinio parengimą. Pažymi, jog teisme jis paaiškino, kad tarp žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių santykiai yra konfliktiški t.y. proceso šalys (atsakovės motina A. K.) nebendrauja. Todėl tai, kad jis galimai žinojo apie atsakovės (duomenys neskelbtini) pilietybę, nesuteikė atsakovei privilegijų ir nesudarė pagrindo ieškoti jos (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad prieš kreipiantis į teismą jis kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kuris 2020 m. vasario 17 d. išdavė pažymą, patvirtinančią, jog registras neturi duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Pažymoje taip pat nenurodyta apie atsakovės deklaruotą išvykimą į (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, kad teismui padarius užklausą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ,,LITEKO“ apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, buvo gautas atsakymas, kad ,,duomenų subjektas neidentifikuotas arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais duomenys neteiktini“. Ieškovas paaiškina, kad atsakovės atstovas pateikė teismui atstovavimo sutartį, pasirašytą tik 2020 m. gegužės 20 d. Todėl ieškovas mano, kad jis objektyviai išnaudojo visas galimybes identifikuoti atsakovės gyvenamąją vietą, naudodamas oficialius šaltinius. Ieškovas negalėjo įteikti dokumentų atsakovo motinai A. K. dėl nebendravimo ir labai konfliktiškų santykių. Be to, ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), teismui siunčiant procesinius dokumentus, šie dokumentai irgi grįžo neįteikti. Teismas savo iniciatyvą siuntė dokumentus į (duomenys neskelbtini), iš kurios dokumentai taip pat grįžo neįteikti. Todėl ieškovas mano, kad jis sąžiningai pateikė teismui ieškinį. Taip pat ieškovas mano, kad teismas turėjo priteisti ir kitas išlaidas, t.y. 250 Eur, susijusias su advokato pagalba, rengiant kitus procesinius dokumentus teismui. Paaiškina, kad atsakovės atstovas advokatas V. K. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui prašymą ,,dėl įrodymų pateikimo“ prašydamas prijungti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-26727-101/2013 ir Nr. 2-2916-101/2014, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr.I-4788-484/2013. Prašymą teismas tenkino, bylos nagrinėjimą atidėjo. Po to ieškovas turėjo teikti papildomus procesinius paaiškinimus, kurie buvo priimti teismo. Dėl to patyrė papildomų išlaidų už advokato pagalbą. Apelianto vertinimu, jo procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės. Pažymi, kad atsakovės atstovas advokatas V. K. pateikė teismui 2011 m. liepos 22 d. notarinį įgaliojimą (registro Nr.2-6226), kurį atsakovė išdavė savo motinai A. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šį adresą jis buvo nurodęs pateiktame ieškinyje, bet šiuo adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovės atstovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme teismui teigė, jog ieškovui buvo žinoma apie atsakovės 2011 m. liepos 22 d. įgaliojimą (registro Nr.2-6226), bet tas pats atstovas 2020 m. gegužės 29 d. prašyme teismui yra nurodęs, kad atsakovės motina neturi teisės gauti procesinių dokumentų. Apeliantas taip pat paaiškina, kad atsakovė turėjo galimybę dalyvauti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengime ir svarstyme, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti Projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, Projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt).
Atsiliepimas
7. Atsakovė K. K. S. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovės nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovai ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų, siekiant tinkamai informuoti atsakovę (jos įgaliotą asmenį) apie savo ketinimus pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmus bei gauti jos sutikimą, išvengiant kreipimosi į teismą. Ieškovai ir atsakovės motina (jos įgaliotas asmuo) faktiškai bendrai naudojasi gyvenamuoju namu, todėl nėra suprantama, kodėl nebuvo bandyta aktualią informaciją, susijusią su žemės sklypo valdymu, perduoti atsakovės motinai bei tokiu būdu išvengti naujo teisminio ginčo bei papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pažymi, kad ieškovai turėjo pareigą informuoti apie rengiamą projektą, bet šią pareigą vykdė netinkamai. Ieškovai pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principus, nesant ginčo tarp šalių pateikė ieškinį, kuriame net nenurodė kaip atsakovė K. K. S. savo veiksmais ar neveikimu pažeidė ieškovų teises. Apeliaciniame skunde ieškovai vėl atkartoja motyvus, kuriuos pateikė teismui nagrinėjimo metu, kad teismo procesinių dokumentų atsakovės motina A. K. negavo pašte ir taip pat K. K. S. negavo procesinių dokumentų (duomenys neskelbtini). Tačiau procesinių dokumentų įteikimas nesusijęs su ieškinio pagrindu ir dalyku, - ieškovai privalėjo pateikti įrodymus, kad atsakovei siuntė projektą, bet tokių įrodymų nepateikė. Atsakovės teigimu, nepriklausomai nuo to, kad santykiai tarp bendraturčių yra konfliktiški, kitas bendraturtis, inicijuodamas projekto rengimą, neatleidžiamas nuo prievolės informuoti kitą bendraturtį registruotu paštu apie rengiamą projektą. Ieškovai teigia, kad jų bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, tačiau atsakovė šiame procese nepažeidė ieškovų teisių, netgi siūlė pasirašyti taikos sutartį, o ieškovai atsisakė. Atsakovės vertinimu, ieškinys teismui buvo pateiktas ir byla iškelta be faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pagrįstas ir teisingas.
8. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais prašė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
10. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apskųstoje dalyje, pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neatitinka CPK 93 straipsnyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir taip pat neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, jog ieškovai aiškiai nepagrįstai kreipėsi į teismą. Ieškovų prašymas išspręsti kilusį ginčą tarp bendraturčių yra pagrįstas įstatymu. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, visus nesutarimus tarp bendraturčių, įskaitant ginčus dėl daikto disponavimo ir bendraturčio nusišalinimą nuo klausimų sprendimo, sprendžia tik teismas. Todėl ieškovų pateiktas ieškinys šiuo atveju buvo vienintelis teisėtas būdas išspręsti nesutarimą tarp bendraturčių. Taip pat atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ieškinys šiame ginče nebuvo paremtas konkrečios ieškovų teisės pažeidimu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime patvirtino, kad ieškovai be žemės sklypo bendraturtės sutikimo negalėjo realizuoti tolimesnio žemės sklypo projekto rengimo, o tai reiškia, kad ieškovai neabejotinai turėjo teisėtą interesą reikšti ieškinį dėl leidimo vykdyti projekto rengimo darbus be atsakovės sutikimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad ieškovai ėmėsi protingų pastangų, siekiant nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, t.y. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kuris patvirtino, jog viešame registre tokių duomenų nėra. Tuo tarpu kreiptis į atsakovės motiną ieškovai neprivalėjo, nes ji nėra sklypo bendraturtė. Be to, A. K. išduotas įgaliojimas, apie kurį ieškovai tikėtinai žinojo, neatskleidžia jai, kaip įgaliotinei, duoto pavedimo turinio. Įgaliojimas tik išviešina įgaliojimų apimtį (CK 2.137 straipsnio 1 dalis), bet ne pavedimą. Atsakovės motina A. K. turėjo galimybę pasirinkti ar naudotis įgaliojimu, ar – ne. Be to, savo elgesiu šiame procese ji aiškiai patvirtino, kad ji neturėjo atsakovės pavedimo spręsti klausimo dėl ieškovams reikalingo sutikimo, ir kad ji neprivalėjo priimti teismo procesinių dokumentų, skirtų įgaliotojai.
13. Šalys neneigė, kad jų asmeniniai tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kad šalys jau ne pirmą ginčą sprendžia teisme. Tokioje situacijoje būtų neprotinga reikalauti, kad ieškovai į atsakovę kreiptųsi neformaliais būdais per giminaičius, o ne pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą.
14. Be to, pažymėtina ir tai, kad įstatymai nedraudžia reikšti ieškinį, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma. Taip pat tokio pobūdžio teisiniams ginčams nėra taikoma ir privaloma neteisminė ginčo sprendimo procedūra. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai pateikdami ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
15. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, ir šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog teismo sprendimas nėra priimtas ieškovų naudai. Teismo sprendimo pagrindu, o ne atsakovės valia, ieškovai įgijo teisę toliau tęsti bendra nuosavybės teise valdomo žemės sklypo formavimo darbus. Šioje byloje teismas visiškai apgynė ieškovų teises ir teisėtą jų interesą.
16. Atmesdamas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kur yra numatytos išimtys iš bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovai savo procesines teises šioje byloje įgyvendino netinkamai. Atsakovės teiginiai, jog byloje apskritai nebuvo ginčo, yra deklaratyvūs. Nepaisant to, kad atsakovė teigė, jog neprieštarauja žemės sklypo projekto rengimui, tačiau viso šio teismo proceso metu taip ir neišdavė ieškovams ar Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos adresuoto savo sutikimo dėl tolimesnio projekto rengimo. Atsakovės atsiliepime išdėstyti teiginiai, kad ji neprieštarauja projektui, yra aiškiai nepakankami, kad ieškovai remiantis vien tokiu pareiškimu galėtų tęsti projektavimo darbus, t.y., kad tokį pareiškimą galėtų pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kaip bendraturčio sutikimą. Bendraturčio sutikimas yra vienašalis pareiškimas. Tokio pareiškimo nereikia įtvirtinti taikos sutartimi. Atsakovės noras sutikimą įforminti taikos sutartimi rodo, kad jos sutikimas buvo sąlyginis, ir kad sutikimo ji iš tikrųjų ieškovams nedavė. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovai nesutikdami sudaryti taikos sutartį, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teisėmis.
18. Procesinėmis teisėmis šalys naudojasi laisvai. Tikėtina, kad jei atsakovė, gavusi ieškinį, iš karto ir be jokių sąlygų būtų išdavusi ieškovams reikiamą sutikimą dėl tolimesnių žemės sklypo projektavimo procedūrų, ieškovai būtų atsisakę ieškinio, nes priešingu atveju, teismas ieškinį būtų atmetęs. Šiuo atveju atsakovė pasirinko pasyvų procesinį elgesį ir laukė, kol teismas priims sprendimą dėl ginčo esmės. Atsakovė ieškovų reikalavimų po ieškinio pateikimo nepatenkino. Proceso metu atsakovė ieškinį prašė atmesti. Nors atsakovė teigė, kad ieškovų keliamas klausimas yra aiškus ir neginčijamas, tačiau ji pati samdė advokatą, rašė atsiliepimą į ieškinį, prašė rinkti papildomus įrodymus, pati teikė įrodymus apie jos išduotą įgaliojimą, ir tokiu būdu didino ginčo apimtį, bylinėjimosi trukmę ir savo bei ieškovų procesines išlaidas.
19. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju nebuvo CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškinio tenkinimo atveju nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės.
20. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos atitinka šios bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę. Kaip minėta, ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, yra pagrįstos ir buvo reikalingos šiam ginčui išspręsti. Ieškovo išlaidos už advokato pagalbą taip pat buvo būtinos, jos atitinka advokato suteiktų paslaugų kiekį ir neviršija rekomenduojamų advokato atlyginimo dydžių. Apeliantas pagrįstai pažymi, kad jo išlaidos už advokato pagalbą padidėjo dėl atsakovės pasirinkto procesinio elgesio, dėl kurio užsitęsė bylos nagrinėjimas ir dėl ko jis privalėjo teikti papildomus procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į šiuo argumentus, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinį skundą ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 025 Eur) priteisia iš atsakovės.
21. Šalys nepateikė įrodymų apie jų išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės K. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1 025 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.