Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-245-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
1A-356-245-2012
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00116-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-245/2012Teisėjas V. Krivičius Proceso Nr. 1-56-1-00116-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. S., kuriam taikytos priverčiamoji medicinos priemonė, įstatyminio atstovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutarties, kuria M. S. už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų LR BK 151¹ str. 1 d. (8 veikų) padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų LR BK 151¹ str. 1 d. (8 veikų) padarymą:

M. S. 2010 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu ir laiku, I. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini) abipusiu susitarimu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įvedant lytinį organą (varpą) į nukentėjusiosios lytinius organus (makštį).

Be to, M. S. 2010 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu ir laiku, I. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), abipusiu susitarimu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įvedant lytinį organą (varpą) į nukentėjusiosios lytinius organus (makštį).

Be to, M. S. 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu ir laiku, I. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. S. būdamas pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), abipusiu susitarimu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įvedant lytinį organą (varpą) į nukentėjusiosios lytinius organus (makštį).

Be to, M. S. 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu ir laiku, I. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. S. būdamas pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), abipusiu susitarimu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įvedant lytinį organą (varpą) į nukentėjusiosios lytinius organus (makštį).

Be to, M. S. 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu ir laiku, I. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. S. būdamas pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), abipusiu susitarimu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įvedant lytinį organą (varpą) į nukentėjusiosios lytinius organus (makštį).

Be to, M. S. 2011 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, I. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. S. būdamas pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), abipusiu susitarimu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įvedant lytinį organą (varpą) į nukentėjusiosios lytinius organus (makštį).

Be to, M. S. 2011 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu metu ir laiku, I. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. S. būdamas pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), abipusiu susitarimu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įvedant lytinį organą (varpą) į nukentėjusiosios lytinius organus (makštį).

Be to, M. S. 2011 m. kovo 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, apie 22.00 val., L. K. priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), M. S. būdamas pilnametis asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), abipusiu susitarimu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įvedant lytinį organą (varpą) į nukentėjusiosios lytinius organus (makštį).

Šalies argumentai

M. S. įstatyminis atstovas V. S. apeliaciniu skundu prašo M. S. paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutartį pakeisti: M. S. paskiriant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. S. paskirta per griežta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismas netinkamai taikė LR BK 98 str. ir LR BPK 401 str. 5 d. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo ir psichikos sutrikimo laipsnį, M. S. nereikia stebėti ir gydyti stacionare, nes jis gali toliau gydytis ambulatoriškai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė buvo atlikta 2011-07-08, taigi, nuo jos atlikimo ir 2012-01-30 nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės praėjo daugiau nei pusę metų. Per šį laikotarpį, gyvendamas kartu su M. S., jis kaip tėvas, pastebėjo aiškų pagerėjimą jo elgsenoje. Jo nuomone tai įvyko dėl to, kad jis nuolatos ambulatoriškai yra gydomas vietinių psichiatrų, reguliariai vartoja jam paskirtus medikamentus ir tai jam padeda. M. S. nevengia namų ruošos darbų, padeda nudirbti ūkio darbus, per visą šį laiką neturėjo problemų su teisėsaugos įstaigomis, nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, M. S. tikslinga paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, kuri padėtų išsiaiškinti, ar tikrai jam reikalingas stebėjimas ir gydymas stacionare – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, įstatyminį atstovą, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti sprendžia, kad M. S. įstatyminio atstovo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašoma M. S. paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti kita priverčiamąja medicinos priemone – ambulatoriniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, jog priverstinės medicininio poveikio priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (LR BK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingą veiką. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį.

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 84TPK-97 patvirtina, jog nusikalstamos veikos darymo metu M. S. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo. Nusikalstamos veikos darymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dabartiniu metu M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo ir jam reikalinga taikyti stacionarinį priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t., b.l. 120-122).

Šiame akte konstatuota, jog M. S. nusikalstamos veikos darymo metu ir dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir kad jam reikalingas stacionarus priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas ir įvertinus, jog M. S. padarė aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jam skyrė priverstinį gydymą stacionare bendro stebėjimo sąlygomis – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Šalies argumentai

Prašydamas paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę bei pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę, apeliantas skunde nurodė, kad per pusmetį M. S. savijauta ir elgsena pagerėjo, jis nevengia namų ruošos darbų, padeda ūkyje, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Apelianto vertinimas yra subjektyvus, jis, būdamas tėvu, vertina savo sūnaus elgesį, todėl teisėjų kolegija šiuo atveju atsižvelgia į specialistų (teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų) pateiktą M. S. psichinės būklės vertinimą, į jų išvadas, nurodančias, kad jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir jam reikalingas priverstinis gydymas stacionare, o ne ambulatorinis stebėjimas. Tačiau pažymėtina, kad priverčiamosios medicinos priemonės suvaržo asmeninę žmogaus laisvę, todėl baudžiamasis įstatymas įpareigoja pirmos instancijos teismą ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p.,

nutaria:

M. S. įstatyminio atstovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėEvaldas Gražys