- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 1-72-557/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
- Nukentėjusysis
- G. G., T. Š.
- Kaltinamasis
- R. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, neteista, kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., ir
Aprašomoji dalis
nustato:
kaltinamoji R. V. 2020 m. kovo 25 d. apie 02 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu smogė savo sugyventiniui S. G. į krūtinę ir padarė kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės kairėje su VI šonkaulio, pasieninės krūtinplėvės, priekinio tarpuplaučio minkštųjų audinių, širdiplėvės, kiauriniu širdies dešinio skilvelio, diafragmos, pasieninės pilvaplėvės ir kepenų kairės skilties pažeidimais, sukėlusią ūminį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, širdies tamponadą ir ūminį širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimą, ko pasekoje S. G. netrukus įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu R. V. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį S. G..
Kaltinamoji R. V. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su S. G. susituokusi nebuvo, tačiau kartu pragyveno 24 metus, turi bendrą dukrą G. G.. S. G. pastoviai girtaudavo, jos visiems pavyduliaudavo ir dėl to neretai prieš ją smurtaudavo, tačiau ji visuomet jam atleisdavo, dėl patirtų sumušimų į policiją nesikreipdavo. Kovo 24 d. ji grįžo namo iš darbo apie 17.45 val., buvo blaivi. S. G. tuo metu namuose gėrė degtinę su V. L.. Netrukus S. G., kaip ir visuomet būdamas girtas, ėmė ją įžeidinėti ir prie jos kabinėtis, kad jai rodo dėmesį kiti vyrai. Ji tuo metu gamino valgį ir su vyrais prisėdusi gerti nebuvo, tik priėjusi išgėrė keletą taurelių degtinės. Po to ji nuėjo į savo kambarį ir žiūrėjo televizorių, viena išgėrė 1,5 litro talpos butelį stipraus alaus, o S. G. vis ateidavo į jos kambarį ir šūkaudavo. Po kiek laiko, kai V. jau buvo virtuvėje užmigęs, S. G. vėl atėjo į jos kambarį ir ėmė ją pulti, jie smarkiai susibarė. S. G. ėmė prie jos artintis, matomai norėdamas ją primušti. Tada ji paėmė ant stalo buvusį peilį, liepė S. G. nuo jos pasitraukti ir, norėdama jį pagąsdinti, dūrė jam peiliu į krūtinę. Po smūgio peiliu S. G. paėjo kelis žingsniu ir tylėdamas atsigulė ant lovos. Supratusi, kad S. kažkas negerai, ji pažadino miegantį V.. V. apžiūrėjo S. ir pasakė, kad jis jau turbūt negyvas, po to liepė jai išmesti į šulinį prie lovos padėtą peilį, kuriuo ji dūrė S., kad neliktų įrodymų. Būdama šoko būsenoje, ji peilį išmetė į šulinį. Nežino, kas iškvietė greitąją ir policiją. Atvykusiems pareigūnams parodė, kur išmetė peilį. Labai gailisi nusikaltusi, atsiprašo nužudytojo artimųjų, tikina, kad nesiekė ir nenorėjo nužudyti sugyventinio, o durdama peiliu, norėjo tik jį pagąsdinti, kad nuo jos atstotų ir nebelįstų.
Nukentėjusioji T. Š. parodė, kad S. G. buvo jos brolis. Brolis apie 20 metų gyveno su R. V., jie abu dažnai gerdavo, o būdami neblaivūs konfliktuodavo. Išgėrusi R. būdavo agresyvesnė, ji puldavo brolį, jį tampydavo, mušdavo, išvarydavo iš namų. Brolis buvo smulkaus sudėjimo, mano, kad R. buvo už jį stipresnė.
Liudytoja L. J. parodė, kad R. V. yra jos mama. Mama yra ramaus būdo, alkoholį vartojo saikingai. Tuo tarpu S. G. dažnai gėrė, jis buvo perdėtai pavydus ir prisigėręs kabinėdavosi prie mamos, ne kartą buvo ją sumušęs, tačiau mama jam vis atleisdavo.
Liudytojas A. L. parodė, kad buvo gerai pažįstamas ir bendravo bei kartu dirbo su S. G. ir R. V.. Pradėjus kartu dirbti 2019 m. pabaigoje, R. V. darbe ėmė jam rodyti dėmesį. S. G. tai nepatiko, jis pavyduliavo, o prieš Naujuosius metus asmeniškai jo prašė nelįsti prie R. ir su ja nebendrauti. Vienok jis neatsisakė bendravimo su R. V., jie tapo meilužiais, turėjo intymių santykių, nuolat bendravo SMS žinutėmis.
Liudytojas V. L. parodė, kad 2020-03-24 jis su S. G. uždarbiavo, po to grįžo į S. G. namus ir virtuvėje gėrė degtinę. Jau buvo išgėrę butelį, kuomet grįžo iš darbo R. V.. R. su jais taip pat išgėrė keletą taurelių degtinės. Begeriant R. ir S. ginčijosi, S. priekaištavo, kad ji darbe turi meilužį, R. to neneigė. Jie abu ėmė įžeidinėti vienas kitą necenzūriniais žodžiais, bet jis nekreipė dėmesio, nes jie, būdami girti, dažnai pasibardavo, o vėliau susitaikydavo. Išgėrusi R. visuomet puldavo S., o šis ją atstūminėdavo ar net užduodavo delnu per ausį. Begeriant trečią butelį degtinės, jis ėmė snausti virtuvėje prie stalo, lyg pro miglą matė, kad kambaryje S. ir R. barasi, o po to stumdosi. Netrukus R. atbėgo pas jį ir pasakė „eik padėk, gaivink, netyčia padūriau“. Nuėjęs į kambarį, jis pamatė lovoje ant nugaros gulintį S., jo krūtinės srityje buvo žaizda. Bijodamas būti apkaltintas žmogžudyste, jis S. nelietė, pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Jis buvo girtas, išsigandęs, pasimetęs, ėmė iš baimės drebėti, neprisimena, kas iškvietė greitąją, tik pamena, kad išėjo į lauką ant keliuko pasitikti atvažiuojančios greitosios. Peilio nematė, kai paklausė R., kur peilis, kuriuo ji padūrė S., ši atsakė, kad išmetė į šulinį. Tvirtina, jog mesti peilį į šulinį R. neliepė.
Liudytojas S. B. parodė, kad 2020-03-25 apie 4 val. jam skambino jo draugas V. L.. Jis tuo metu miegojo, todėl neatsiliepė, perskambino draugui apie 6 val. V. pasakė, kad jis gėrė virtuvėje pas S. G. ir užmigo, po to kambaryje R. V. nudūrė S..
Iš 2020-03-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas ant sofos gulintis S. G. lavonas. Krūtinės srityje užfiksuota 21 mm dydžio žaizda. Įtariamajai nurodžius, kad lauke esančiame šulinyje įmestas peilis, kuriuo nužudytas S. G., magneto pagalba iš šulinio, esančio 5 m nuo namo, ištrauktas peilis (t. 1, b. l. 16-31).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 160/2020(03) konstatuota, kad S. G. mirė nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės sužalojimo kairėje su krūtinės ląstos ir pilvaplėvės ertmės organų pažeidimais. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu, plokščiu, dviašmenių savybių duriančiu – pjaunančiu įrankiu ir atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Žaizdos kanalo kryptis iš viršaus į apačią, iš kairės į dešinę, iš priekio į užpakalį, žaizdos kanalo ilgis 10,5 cm. Mirusiojo skysčiuose rasta etilo alkoholio koncentracija atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Nuo S. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone 2020-03-25 05.14 val. praėjo 4-5 (+- 2,8 val.) laiko. Po sužalojimo patyrimo S. G. buvo gyvas nuo kelių iki keliolikos minučių ir galėjo atlikti valingus veiksmus, kol neprarado sąmonės (t. 1, b. l. 39-47).
Iš registrų duomenų matyti, kad S. G. gimęs (duomenys neskelbtini) metais, nuo 2020-02-20 buvo registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 51-52). Seniūnijos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad S. G. ir R. V. šeima 2007-2015 metais buvo socialinių problemų turinčių šeimų sąraše dėl alkoholio vartojimo, netvarkos namuose ir neužtikrintos nepilnamečių vaikų priežiūros, vėliau jie kažkiek pasitaisė, mažiau vartodavo alkoholio (t. 2, b. l. 116).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-03-25 2 val. 2 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras pranešė apie mirusį žmogų (t. 1, b. l. 105-107).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-03-25 02 val. 39 min. greitosios medicinos pagalbos darbuotojas praneša apie S. G. padarytą durtinį sužalojimą (t. 1, b. l. 93-94).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas V. L. telefono aparatas. Apžiūrint telefono aparatą, telefono atmintyje užfiksuota, kad 2020-03-25 02 val. 02 min. buvo skambinta Nr. 022 ir pokalbis truko 6 min. (t. 1, b. l. 115-136).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas "Honor 9 Lite", kuriuo naudojosi R. V.. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo intensyviai bendraujama SMS žinutėmis su asmeniu, kuris įvardintas kaip "O" ir telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-44). Nustatyta, kad šis asmuo yra A. L. (t. 1, b. l. 181).
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad R. V. kalba su G. G. apie S. G. nužudymą, nurodo, kad įvykio metu V. L. miegojo ir įvykio nematė, taip pat nurodo, kad būtent V. L. liepė jai išmesti peilį į šulinį (t. 2, b. l. 59-63).
Iš apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų "Body" kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota R. V. bei įvykio vietoje dirbę pareigūnai. Vaizdo įraše, darytame 2020-03-25 05:30:27 R. V. pasako, kad peilį įmetė į šulinį. Įvykio vietoje pareigūnai V. L. nustatė 2,08 promilės girtumą. R. V. du kartus nepavyko reikiamo laiko pūsti į alkotesterį, iš R. V. bendravimo su pareigūnais akivaizdžiai galima spręsti, kad ji yra neblaivi (t. 2, b. l. 74-85).
Iš 2020-04-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti sulaikymo metu paimti R. V. rūbai - juodos spalvos kelnės, mėlynos spalvos megztinis, chaki spalvos striukė, bordo spalvos marškinėliai (t. 2, b. l. 147-158).
Iš 2020-06-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio metu vilkėti S. G. drabužiai - megztinis, marškinėliai, sportinės kelnės, trumpikės ir kojinės. Apžiūros metu užfiksuotas megztinio ir marškinių audinio pažeidimas krūtinės srityje (t. 2, b. l. 95-106).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamosios R. V. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme.
Analizuojant ir tarpusavyje gretinant aukščiau aptartus įrodymus matyti, jog 2020-03-24 vakare tarp neblaivių sugyventinių S. G. ir R. V. kilo konfliktas, kuomet smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio S. G. ėmė priekaištauti R. V. dėl jos neištikimybės ir santykių su kitais vyrais (kaip matyti iš liudytojo A. L. parodymų, R. V. telefono apžiūros duomenų, pagrindas tokio pobūdžio S. G. nepasitenkinimui iš tiesų egzistavo). Žodinis konfliktas vakaro metu buvo įsiplieskęs keletą kartų, kol galiausiai S. G. ir R. V. kambaryje ėmus stumdytis (liudytojo V. L. parodymai), R. V. paėmė ant stalo buvusį peilį ir juo smogė S. G. į krūtinės sritį, po ko S. G. atsigulė ant lovos ir netrukus mirė. Abejonių, kad kaltinamosios pavartotas smurtas buvo tiesioginė S. G. mirties priežastis, nekyla, nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų.
Byloje nėra duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad kaltinamoji būtų norėjusi atimti nukentėjusiajam gyvybę, šią aplinkybę kaltinamoji nuosekliai neigia. Nustatyta, kad kaltinamoji ir nužudytasis buvo sukūrę faktinę šeimą ir kartu gyveno daugiau kaip 20 metų, nors šeimyninio gyvenimo metu dažnai konfliktuodavo, tačiau jų nesantaika nebuvo pasiekusi tokio lygio, jog būtų davusi pagrindą R. V. naudoti prie sugyventinį pavojingą sveikatai ir gyvybei smurtą. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad konfliktą inicijavo pats S. G., jis toliau kabinėjosi prie R. V. ir po to, kai ši, palikusi S. G. ir V. L. girtauti virtuvėje, pati nuėjo gerti alaus į kitą kambarį. Iš įvykio situacijos matosi, kad kaltinamoji panaudojo ant stalo buvusį peilį, tik nukentėjusiajam toliau eskaluojant konfliktą ir galimai ketinant smurtauti. Po dūrio peiliu nukentėjusiajam atsigulus ant lovos, kaltinamoji prieš jį daugiau nebesmurtavo, o iš karto ėmėsi priemonių padėti nukentėjusiajam ir kviesti greitąją pagalbą. Taigi kaltinamosios veiksmai prieš incidentą ir po jo neduoda pagrindo išvadai apie išankstinę kaltinamosios tyčią nužudyti ar apie kaltinamosios siekį būtent nukentėjusiojo gyvybės atėmimo. Kita vertus, įvykio situacija neduoda pagrindo manyti kaltinamąją veikus būtinosios ginties situacijoje. Iš apklaustų asmenų parodymų ir kitų įrodymų matyti, kad abu sugyventiniai konfliktuodami neretai tarpusavyje ir mušdavosi, neblaivi kaltinamoji taip pat elgdavosi agresyviai ir nebuvo žymiai fiziškai silpnesnė už smulkaus sudėjimo nukentėjusįjį, kuris konflikto metu buvo ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio, kas atitinkamai negalėjo neturėti įtakos jo judesių koordinacijai ir jėgai. Be to, namuose įvykio metu buvo ne tik V. L., bet ir pilnametis nukentėjusiosios sūnus, bet kuriuo metu galėjęs ateiti į pagalbą mamai, iš ko seka, jog net ir S. G. galimai ketinant naudoti fizinį smurtą prie nukentėjusiąją (pasak liudytojų, abipusis smurtavimas buvo įprastas reiškinys kaltinamosios ir nužudytojo šeimoje), pastaroji neturėjo jokio pamatuoto ir pateisinamo pagrindo atsakyti smūgiu peiliu į krūtinės sritį. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis kaltininkė suprato, kad dėl jos veiksmų – stipraus smūgio peiliu sudavimas, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, į gyvybiškai svarbią kūno vietą - ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir kils reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejinga, tuo sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Dėl paminėtų aplinkybių teismas laiko, kad kaltinamoji nužudė S. G. veikdama netiesiogine tyčia. Todėl kaltinamosios veika vertintina kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas ir kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta, ir ji privalo atsakyti.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, duodama parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimą. Teismas nemato pagrindo pritarti prokuroro prašymui ir pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaip jau minėta, konfliktas tarp neblaivių sugyventinių kilo, S. G. pradėjus reikšti iš esmės pagrįstus priekaištus dėl sugyventinės neištikimybės, ir jo pasekoje kilęs barnis, o vėliau ir susistumdymas, gana įprasti jų šeimyniniame gyvenime, nedavė kaltinamajai jokio pamatuoto pagrindo smurtauti prieš S. G. peiliu. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji nusikalto, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.
R. V. nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, iš darbovietės charakterizuojama teigiamai. Kaltinamoji padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, tyčiniais smurtiniais veiksmais atėmė artimo žmogaus – jos sugyventinio ir dukters tėvo – gyvybę. Kaltinamoji nusikalto, veikdama netiesiogine tyčia, specialiai nesiekė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo, mirtiną sužalojimą padarė vienu smūgiu peiliu, po kurio smurtinius veiksmus tuoj pat nutraukė ir ėmėsi priemonių kviesti nukentėjusiajam pagalbą. Kaltinamosios asmenybę ir jos padarytą nusikaltimą apibūdinantys byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga iki to nelinkusios nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus, dirbusios kaltinamosios gyvenimo būdo pasekmė. Akivaizdu, jog nusikaltimas buvo padarytas nepalankiai susiklosčius kaltinamosios šeiminėms aplinkybėms, be to, įtakotas ir alkoholio poveikio, kas savo ruožtu nepaneigia padaryto nusikaltimo pavojingumo. Remiantis išdėstytu, įvertinant sankcijos griežtumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajai skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį, artimesnė minimaliam jos dydžiui sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurią skirti baigiamųjų kalbų metu prašė prokuroras, o jo poziciją palaikė ir nukentėjusiosios T. Š. ir G. G..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 155,81 euro žalos atlyginimo. Nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu žuvusiojo S. G. dukrai G. G. buvo paskirta šalpos našlaičių pensija ir už laikotarpį nuo 2020-03-25 iki 2020-06-30 išmokėta 155,81 euro šios pensijos. Kadangi S. G. gyvybė buvo atimta tyčiniais neteisėtais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, ji privalo atlyginti civiliniam ieškovui savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (t. 3, b. l. 86-93, 101). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl pilnai tenkintinas. Kaltinamoji ieškinį pripažįsta, jos gynėja paaiškino, kad nukentėjusioji G. G., sužinojusi, kad jai paskirta šalpos našlaičių pensija vėliau bus išieškoma iš jos mamos, nuo šios pensijos atsisakė, todėl ir prašoma priteisti tik nukentėjusiajai jau pervestą pensijos sumą.
BPK 109 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais R. V. nužudė nukentėjusįjį, dėl su tuo susijusių išlaidų VSDFV Klaipėdos skyrius patyrė žalą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės ligonių kasos kaip civilinės ieškovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusios R. V., nes ši institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvykiui, turėjo paskirti ir išmokėti šalpos našlaičių pensiją nužudytojo dukrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
· S. G. drabužiai (megztinis, marškiniai, tamsiai mėlynos sportinės kelnės, juosvos sportinės kelnės, trumpikės, 2 poros puskojinių), plastikinis maišelis su užrašu "PARDUOTUVĖ (duomenys neskelbtini),", peilis, biologinis pėdsakas, šlepetės, S. G. nagų ir plaukų ėminiai (7 vokai), banko LUMINOR debitinė kortelė S. G. vardu – sunaikintini,
· mobilaus ryšio telefonas "Honor", juodos spalvos moteriška rankinė, piniginė juodos spalvos, nuolaidų kortelės (parduotuvės „Maxima“, parduotuvės „Aibė“, Eurovaistinės), Sodros kortelė su informacija (KID), Hansabanko kortelė su banko sąskaitos numeriu, banko LUMINOR debitinė kortelė R. V. vardu, Luminor banko kliento kortelė R. V. vardu, 2 lapeliai su skaičiais, vizitinė kortelė, pinigai 40,44 euro, R. V. drabužiai (megztinis, kelnės, striukė, marškinėliai) – grąžintini kaltinamajai R. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti ją laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020-03-25. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistosios R. V. 155,81 euro turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
· S. G. drabužius (megztinį, marškinius, tamsiai mėlynos sportines kelnes, juosvos sportinės kelnes, trumpikes, 2 poras puskojinių), plastikinį maišelį su užrašu "PARDUOTUVĖ (duomenys neskelbtini)", peilį, biologinį pėdsaką, šlepetes, S. G. nagų ir plaukų ėminius (7 vokus), banko LUMINOR debitinę kortelę S. G. vardu – sunaikinti,
· mobilaus ryšio telefoną "Honor", juodos spalvos moterišką rankinę, piniginę juodos spalvos, nuolaidų korteles (parduotuvės „Maxima“, parduotuvės „Aibė“, Eurovaistinės), Sodros kortelę su informacija (KID), Hansabanko kortelę su banko sąskaitos numeriu, banko LUMINOR debitinę kortelę R. V. vardu, Luminor banko kliento kortelę R. V. vardu, 2 lapelius su skaičiais, vizitinę kortelę, pinigus 40,44 euro, R. V. drabužius (megztinį, kelnes, striukę, marškinėlius) – grąžinti nuteistajai R. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai R. V. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.