- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- 1-2115-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22683-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- D. G.
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas
1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. - subendrinta 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu skirta 6 mėn. laisvės apribojimo;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu skirta 20 parų arešto,
3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 45 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu skirta 30 parų arešto, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto (bausmę atlikęs), teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gegužės 14 d. apie 20.15 val. namuose, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - brolio E. G. atžvilgiu, tai yra, vieną kartą ranka sudavė E. G. į galvą bei sugriebęs už kairės rankos riešo jį suspaudė, tokiu būdu nukentėjusiajam E. G. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir apklausiamas parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs. Į namus tuo metu buvo atėjęs kaimynas, namuose dar buvo motina ir brolis. Jie visi gėrė. Jis pasakė broliui, kad mamai neduotų alkoholio, nes ji po sunkios operacijos. Brolis E. G. kažką atsakė atgal. Tada ir kilo konfliktas, kurio metu tiksliai neatsimena, ką jam padarė. Gali būti, kad sudavė jam į galvą ir buvo sugriebęs už rankos. Kaltu prisipažįsta visiškai, brolio atsiprašė, labai gailisi. Anksčiau jau yra teistas už smurtą artimojoje aplinkoje prieš brolį. Nežinau, kodėl tai kartojasi. Šiuo atveju mano, kad per daug pasikarščiavo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis E. G. parodė, kad įvykio metu namuose su draugu ir mama išgėrė alaus. Kai draugas išėjo namo, brolis dar nebuvo grįžęs. Jis užmigo, kai brolis grįžo namo. Grįžęs namo pradėjo su mama triukšmauti, todėl jis atsikėlė ir pasakė kaltinamajam, kad nerėkautų. Kai atsistojo, tai pajuto smūgį. Jis atgal tada brolį pastūmė ir jie abu nugriuvo. D. G. dar buvo stipriai jį sugriebęs už riešo. Jis nustojo smurtauti tik tada, kai pamatė, kad mama telefonu kviečia policiją. Jis tada išvažiavo su dviračiu iš namų. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tik pajautė fizinį skausmą.
Liudytoja D. G. parodė, kad įvykio metu E. G. buvo namuose. Jis buvo neblaivus ir miegojo. D. G. grįžo į namus taip pat neblaivus, jis buvo agresyviai nusiteikęs, ėmė šūkauti, reikšti jai pretenzijas. Tada atsibudo ir E. G., kuris stojo jos ginti. Tada D. E. sudavė ranka vieną kartą į galvą. Po to jie susigrūmė ir abu nuvirto ant lovos. Ji iškvietė policiją (b. l. 21-22).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad sužalojimas patirtas ar fizinis skausmas sukeltas suėmus rankomis ir verčiant ant žemės. Pridėtoje nuotraukoje matyti, kad ant E. G. kairės rankos yra sugriebimo žymės (b. l. 10-12).
Ištyrus ir įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis, kilusio žodinio konflikto su broliu E. G. metu, tyčia smurtavo jo atžvilgiu ir sudavė jam vieną smūgį ranka į galvą bei sugriebęs už rankos vertė ant žemės, dėl ko sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, objektyviai patvirtina ne tik pats veikos pobūdis, bet ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje bei jo prieduose (fotonuotraukoje) užfiksuotos žymės, likusios po sugriebimo, ant nukentėjusiojo kairės rankos dilbio.
Nors kaltinamasis dėl neblaivumo, išsamiai prisiminti visų aplinkybių negalėjo, jo duoti parodymai iš esmės atitinka kaltinime nurodytas ir nukentėjusiojo parodymais patvirtintas, policijos pareigūnų iš karto po įvykio tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas faktines aplinkybes. Todėl tam tikri netikslumai jo parodymuose ar neprisimintos kai kurios detalės kaltinimo esmės ir teismo išvadų dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, nekeičia.
Nukentėjusysis E. G. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu išsamiai ir nuosekliai papasakojo visą įvykio eigą, nurodė, kad kaltinamasis D. G. jam sudavė smūgį ir sugriebė stipriai už rankos. Smurtauti nustojo tik tada, kai mama iškvietė policiją.
Šias nukentėjusiojo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir teisme ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinkti kiti įrodymai. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą užfiksavo analogiškus nukentėjusiojo parodymus. Apžiūrėjus jį, nuo naudoto smurto likusios žymės ant nukentėjusiojo kairės rankos dilbio buvo užfiksuotos fotonuotraukoje, kas patvirtina, kad kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajam iš tiesų buvo stiprus ir objektyviai sukeliantis fizinį skausmą.
Įvertinus kaltinamojo mechaninio poveikio nukentėjusiajam lokalizaciją (galva ir ranka), poveikių skaičių, vieno smūgio į galvą bei sugriebimo už rankos stiprumą, teismo vertinimu, net ir nepadarius susiklosčiusioje situacijoje objektyviai matomų sužalojimų nukentėjusiajam galvoje, jis patyrė fizinį skausmą, ką patvirtina nuo smurto likusios žymės nukentėjusiojo rankos dilbyje. Teismo nuomone, tai buvo pakankamai skausmingi veiksmai, nors ir truko neilgai. Teismas pažymi ir tai, kad vertinant įrodymus šiuo atveju pati savaime mechaninio poveikio nukentėjusiajam trukmė esminės reikšmės neturi, nes sprendžiant, ar nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas BK 140 str. prasme, teisiškai reikšmingos yra aplinkybės ne apie fizinio poveikio trukmę, o apie tokio poveikio pobūdį (mušimas ar kitoks smurtavimas) ir juo sukeltas pasekmes (fizinį skausmą). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo, o naudoto smurto pobūdis (sugriebimas už rankos, smūgis į galvą), nepriklausomai nuo to, kiek jis truko, vienareikšmiškai rodo, kad jo metu nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.
Tai, kad D. G. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, pats būdamas neblaivus prikibo prie nukentėjusiojo ir tuo išprovokavo konfliktą, smurtavo pakankamai intensyviai, o smurto pobūdis rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai (smogta ne bet kur, o į galvą), turint tikslą sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti. Nors, kaip jau minėta, sužalojimų nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nebuvo padaryta, jam kilo kitos pasekmės, nes buvo sukeltas fizinis skausmas. Pats veikos pobūdis ir ypatingai įžūlus kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusysis yra broliai, jie yra šeimos nariai BK 248 str. 2 d. prasme. Todėl kaltinamojo veika dėl E. G. fizinio skausmo sukėlimo kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.
Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad būdamas neblaivus kaltinamasis yra konfliktiškas, tai yra pagrindas pripažinti, kad ir nagrinėjamu atveju jo apsvaigimas nuo alkoholio (neblaivumas), kurį patvirtina ištirti įrodymai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. G. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui
Skiriant kaltinamajam bausmę už jo padarytą nusikaltimą (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
D. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas 3 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumui neišnykus, dėl ko darytina išvada, kad jis yra linkęs artimoje aplinkoje nusikalsti asmuo. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tam, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, D. G. būtina skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Švelnesne bausme bausmei keliami tikslai šiuo atveju nebūtų pasiekti. Teismo vertinimu, arešto bausmė bus pakankama tam, kad D. G. būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.
Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra nedirbantis.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam areštą 51 parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. G. areštą 34 paroms. Bausmę atlikti areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., kai D. G. buvo sulaikytas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.