Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-03-04 · Civilinė byla Nr. 2-63-341/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
2-63-341/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02928-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
H. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
Civilinė byla Nr. 2-63-341/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02928-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6; 45.1;; 99.7; 113.1;114.9.; 114.11.; 116.4; 125.1; 125.6.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant A. Višumirskajai,dalyvaujant ieškovui J. B., ieškovo atstovei adv. L. Semaško,atsakovei H. B., jos atstovui adv. A. Jucevičiui,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui M. Š.,vertėjai Z. Sakalauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei H. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo - 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį H. B. vardu 2008-09-22 į Vilniaus apskrities viršininko administracijos sąskaitą buvo sumokėta 4725 Lt dydžio įmoka ir kuris 2012-03-23 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-3066 buvo parduotas H. B., pripažinti ieškovo ir H. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; priteisti iš atsakovės 125000 Lt dydžio kompensaciją už jai atitekusią didesnę bendro turto dalį; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-333-647/2010, nutraukdamas jo ir atsakovės santuoką, iš dalies tenkino H. B. ieškinį ir jo priešieškinį, turto padalijimo dalyje nusprendė: ieškovei H. B. priteisti: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 4002/52589 dalies 5,2589 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 108,11 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui J. B. priteisti: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 4002/52589 dalies 5,2589 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 32, 00 kv.m. ploto daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31,00 kv.m. ploto tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į padalinamo nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) nelygią vertę, iš atsakovo J. B. ieškovei H. B. pirmosios instancijos teismas priteisė 23121,50 Lt dydžio kompensaciją. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-20 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011 iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-20 nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimą, nustatydamas nelygias dalis namų valdoje (ieškovei - 2/3, jam - 1/3), ieškovei priteisdamas gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvartą, o jam priteisdamas butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 29 081 Lt dydžio kompensaciją. Sprendimo dalis, kuria jiems su ieškove buvo priteista po 1/2 dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liko nepakeista. Teigia, jog šia sprendimo dalimi jiems su ieškove buvo suteikta teisė užbaigti sklypo privatizavimą ir įgyti jį nuosavybėn lygiomis dalimis.

2012-02-03 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau 2012-03-20 gavo atsakymą, kad nėra juridinio pagrindo pirkimo-pardavimo sutarties su juo sudarymui, kadangi visi statiniai sklype po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo priklauso H. B., ir kad visas sklypas bus parduotas H. B.. Nurodė, jog iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad 2012-03-23 su H. B. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-3066, pagal kurią sklypas perėjo jos nuosavybėn. VĮ Registrų centro duomenimis sklypo vidutinė rinkos vertė yra 250 000 Lt. Teigia, kad H. B. viena įgijo didelės vertės turtą, kuris turėjo priklausyti jiems abiem dar santuokoje, kadangi įmoka už sklypą buvo įmokėta dar 2008-09-22 iš jų bendrų lėšų. Be to, sklypo paskirtis, plotas ir ribos buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-04 įsakymu Nr. 2.3.-11292-(41) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu Nr. 2.3-12318-11 papildymo ir kitos paskirties žemės pardavimo H. B. Vilniaus rajone“. Mano, kad minėtas įsakymas ir įmokų sumokėjimas 2008 metais patvirtina faktą, kad jie su H. B. santuokos metu faktiškai įgijo (privatizavo) sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir atliko visus būtinus tam veiksmus, išskyrus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Jie su ieškove ne kartą buvo kviečiami sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios projektas jau buvo pateiktas notarui, tačiau ieškovė sąmoningai ignoravo visus kvietimus, kadangi nenorėjo privatizuoti sklypo santuokoje.

Atkreipė dėmesį, jog skyrybų metu privatizuojamo sklypo ir už jį sumokėtos įmokos padalinimo klausimą iškėlė būtent jis savo priešieškinyje; pareikštu reikalavimu siekė ne kompensacijos, bet teisės į 1/2 dalį sklypo. Nesant sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai, kitaip suformuluoti reikalavimo tuo momentu tiesiog nebuvo pagrindo. Atsakovė sutartį sudarė tik 2012-03-23, t.y. pasibaigus visų instancijų teismams, todėl daro išvadą, jog jos sąmoningas neveikimas turėjo įtakos tam, kad ji viena lengvatinėmis sąlygomis įgijo nuosavybėn 250000 Lt vertės sklypą, nors teisę įgyti šį sklypą turėjo jie abu. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei ieškovė laiku būtų sudariusi ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tai sklypas iš karto taptų jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir būtų padalintas jiems lygiomis dalimis, t.y. po 125000 Lt vertės.

Prašo sklypą pripažinti jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi: 1) sklypas realiai įgytas santuokos metu, 2008 metais sumokėjus už jį nustatytą įmoką; 2) sklypas įgytas už jų bendrus pinigus; 3) įmokas už sklypą teismas pripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymi, kad statiniai sklype taip pat buvo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad visas 250000 Lt vertės sklypas atiteko atsakovei, iš jos jam prašo priteisti pusę sklypo vertės, t.y. 125000 Lt dydžio kompensaciją.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu atsiliepime /b.l. 66-68/ nurodė, kad ieškovas priešieškiniu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo prašydamas priteisti jam 1/2 dalį įmokos, sumokėtos už žemės sklypą, savo valia pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, ir toks jo reikalavimas buvo patenkintas. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, 2012-03-20 rašte paminėjo, kad vadovaujantis LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., atsižvelgiant į esamus nekilnojamo turto registro duomenis Žemės sklypas parduotinas jai ir ieškovas neturi teisės į jokią dalį minėto sklypo. Kadangi ieškovas neturi teisės į Žemės sklypą, tai neturi ir teisės į kompensaciją. Nurodo, jog santuokoje įgytas turtas buvo padalintas, ieškovui buvo žinoma, jog ji turi teisę į Žemės sklypo įsigijimą. Mano, jog šią teisę ieškovas įvertino reikalaudamas įtraukti į dalintiną turtą sumokėtą sumą - 4725 Lt.

Nurodė, kad gyvenamasis namas, tvartas ir daržinė ilgą laiką buvo jos mamos G. Ž. nuosavybė, kuri ir kreipėsi su prašymu suformuoti ir parduoti žemės sklypą apie jos valdomus pastatus. 2005-11-30 dovanojimo sutarties pagrindu visi statiniai buvo padovanoti jai, tokiu būdu tik ji, kaip pastatų savininkė, turėjo teisę kreiptis dėl namų valdos suformavimo. Ieškovas tapo Žemės sklype esančių pastatų savininku tik Vilniaus rajono apylinkės teismui 2010-05-26 dieną priėmus sprendimą civ. byloje Nr.2-333-647/2010, kuriuo pastatai buvo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl jo sumokėtos įmokos reikštų tik tai, kad jis turi ½ dalies 4725 litų kreditorinį reikalavimą į ją. Nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad už žemės sklypą buvo sumokėta bendromis šalių lėšomis, kadangi už žemės sklypą 2362,50 Lt atsakovė įmokėjo pagal 2008-09-22 kasos pajamų orderį Nr.83208 ir ši suma priklauso jai pagal teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje, o likusią dalį - 2236,50 Lt ji sumokėjo 2012-02-10 dieną. Tokiu būdu už žemės sklypą buvo sumokėta jos asmeninėmis lėšomis.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio ir priešieškinio padavimo, taip pat santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo bei sprendimo joje priėmimo metu, žemės sklypas nebuvo nei vienos iš šalių nuosavybė, o įmokos sumokėjimo ar apskrities viršininko įsakymo priėmimo momento negalima laikyti žemės sklypo įsigijimo momentu. Žemės sklypas visą laiką buvo Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybe, iki buvo atlygintinai perleistas jai ir perduotas atsakovės nuosavybėn perdavimo-priėmimo aktu. Teigia, kad žemės sklypą atsakovė įgijo savo asmeninėn nuosavybėn esant nutrauktai šalių santuokai, todėl šis turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir negali būti laikomas dalintinu turtu. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime /b.l. 85-89/ prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2012-03-23 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-3066 sudarymo metu žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esantys statiniai priklausė H. B., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta su statinių savininke H. B.. Teisinio pagrindo parduoti minėtą žemės sklypą J. B. sutarties sudarymo metu nebuvo, taip pat nėra ir šiuo metu, kadangi šiame žemės sklype nėra jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-333-647/2010 nuspręsta J. B. priteisti ½ dalį 4725 įmokos už 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl daro išvadą, kad ieškovas J. B. turi teisę reikalauti iš atsakovės H. B. 2362,50 Lt, tačiau neturi teisinio pagrindo pretenduoti į ginčo žemės sklypą.

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais, nurodė, kad ieškinys grindžiamas ieškovo teise į ginčo žemės sklypą, įgyta galiojančiu teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti jam ½ dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais, nurodė, kad ieškovas jokios teisės į ginčo žemės sklypą galiojančiu teismo sprendimu neįgijo, o įgijo tik ½ dalį 4725 Lt įmokos pinigine išraiška. Atstovas nurodė, jog reikalavimas turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe galėjo būti pareikštas tik santuokos nutraukimo byloje, tačiau per 3 mėnesius neprašė atnaujinti proceso. Mano, jog kitoje byloje negalima turto pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį dalinti.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-333-647/2010, nutraukė šalių santuoką bei padalino jų turtą tokiu būdu: ieškovei H. B. priteisė automobilį MERCEDES BENZ C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 15000 litų vertės, boilerį 1200 Lt vertės, miegamojo spintą 4356 Lt vertės, virtuvės baldus 2190 Lt vertės, 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 210000 litų vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį 4002/52589 dalies 5,2589 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 481680,64 litai, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 108,11 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 178000 Lt vertės. Atsakovui J. B. priteisė motociklą HONDA, CB 650, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 litų vidutinės rinkos vertės, automobilį MERCEDES BENZ, S350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 20000 litų vidutinės rinkos vertės, lovą 3565 Lt vertės, sodo kultivatorių 4004,30 Lt vertės, lyginimo sistemą 4863,88 Lt vertės, kompiuterį 4000 Lt vertės, spinteles „Svaja“ , 2 vnt., viso 300 Lt vertės, komodą 750 Lt vertės, 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 210000 litų vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį 4002/52589 dalies 5,2589 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 481680,64 litai, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32,00 kv. m. ploto daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31,00 kv. m. ploto tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 224243 Lt vertės. Atsižvelgiant į padalinamo kilnojamo turto nelygią vertę, iš atsakovo J. B. ieškovei H. B. priteista 8548,59 Lt kompensacija. Atsižvelgiant į padalinamo nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) nelygią vertę, iš atsakovo J. B. ieškovei H. B. priteista 23121,50 Lt kompensacija (b.l. 5-19).

Vilniaus apygardos teismo 2011-04-20 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 20-31). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-16 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-20 nutarties ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimo dalis, kuriomis ieškovei priteista 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo ieškovės naudai priteista 23 121,50 Lt kompensacija už nelygią nekilnojamojo turto vertę, paskirstytos šalių bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidos, pakeisti. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovei H. B.; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovui J. B.. Priteisti iš ieškovės H. B. atsakovo J. B. naudai 29 081 Lt kompensacijos; kitas sprendimo ir nutarties dalis paliko nepakeistas (b.l. 32-40).

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2012-03-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, pardavė H. B. asmeninės nuosavybės teise 2500 kv.m. ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 4725 Lt (b.l. 63-65). Sutartyje nurodyta, kad 2362,50 Lt pirkėja įmokėjo į Vilniaus apskrities viršininko administracijos sąskaitą pagal 2008-09-22 kasos pajamų orderį ir priklauso pirkėjai pagal 2010-05-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-333-647/2010; o 2236,50 Lt pirkėja įmokėjo į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sąskaitą pagal 2012-02-10 mokėjimo nurodymą Nr. 1 banke AB „Swedbank“. Pagal VĮ Registrų centro NTRCDB išrašą žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 250000 Lt (Sutarties 3 p.) (b.l. 63-65).

Ieškovas pateikė kasos pajamų orderį, kuriuo H. B. 2008-09-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijai už žemę sumokėjo 4725 Lt (b.l. 42).

Ieškovas ieškinį grindžia iš esmės dviem aspektais – pirma, kad sklypas realiai įgytas santuokos metu, antra – kad teisę į ginčo žemės sklypą ieškovas įgijo teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti jam ½ dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą.

Žemės įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Pagal CK 6.393 str. - nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (1 d.); formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (2 d.); nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (4 d.). Iš šių normų turinio akivaizdu, jog nei Viliaus apskrities viršininko 2008-09-04 įsakymas dėl Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu Nr. 2.3-12318-41 papildymo ir kitos paskirties žemės sklypo pardavimo H. B. Vilniaus rajone (b.l. 118-112), nei pinigų įmokėjimas už privatizuojamą sklypą nuosavybės teisių nesukuria. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2012-02-06 duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai (b.l. 105-110). 2012-03-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje 11 punktas numatė, kad turtas (žemės sklypas) perduodamas pirkėjai nuo sutarties pasirašymo momento, o kaip minėta, nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo turto perdavimo momento.

Kadangi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2012-03-23, t.y. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl šalių santuokos nutraukimo, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisės normas, ieškovo argumentas, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), realiai įsigytas santuokos metu pripažintinas nepagrįstu. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-245/2005 nagrinėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje aptariama situacija, kuomet pagal galiojusio Žemės įstatymo 14 straipsnį valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis neturėjo būti patvirtinta notariškai, ir nebuvo numatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas darytų šį sandorį negaliojantį. Taigi, minėtos nutarties išaiškinimas šioje byloje negali būti taikomas.

Ieškovas nurodo, kad teisę įgyti šį sklypą turėjo abu sutuoktiniai, tačiau pažymėtina, jog ši teisė santuokos metu nebuvo realizuota, t.y. sutuoktiniai žemės sklypo nuosavybės teise neįgijo.

Teismas nesutinka ir su ieškovo argumentu, jog teisę į ginčo žemės sklypą jis įgijo teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti jam ½ dalį 4725 Lt įmokos už privatizuojamą 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y., kad minėta sprendimo dalimi jiems su ieškove buvo suteikta teisė užbaigti sklypo privatizavimą.

Pažymėtina, kad teismo sprendime, kuriuo buvo padalintas sutuoktinių turtas, nebuvo nustatyta (byloje nebuvo sprendžiama), kokias teises suteikia šalių už žemės sklypo privatizavimą sumokėta įmoka - ją teismas padalino tik kaip sutuoktinių bendras lėšas. Sąlygas, kurioms esant suteikiama teisė pirkti valstybinės žemės sklypą, nustatė ne minėtas teismo sprendimas, o įstatymai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Taigi, viena iš sąlygų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (t.y. įsigyti valstybinę žemę be aukciono) – statinių ar įrenginių minėtame žemės sklype valdymas nuosavybės teise. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visus pastatus, esančius privatizuojamame žemės sklype priteisė atsakovei H. B., todėl, kaip nurodo trečiasis asmuo, po šalių santuokos nutraukimo žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su statinių savininke. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, teigia, jog teismo sprendimu jis kartu su ieškove įgijo teisę į sklypo privatizavimą, tačiau 2012-03-23 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria visas žemės sklypas parduotas atsakovei H. B., neginčijo.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų – santuokos nutraukimas (CK 3.100 str. 4 p.).

Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog visas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas turi būti padalinamas santuokos nutraukimo byloje, o po santuokos nutraukimo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė negali būti sukurta.

Taigi, nustačius, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta po šalių santuokos nutraukimo, taip pat, jog atsakovė už žemę sumokėjo asmeninėmis lėšomis (2362,50 Lt įmokos dalis, sumokėta 2008-09-22, kuri jai priteista teismo sprendimu, bei 2236,50 Lt įmokos dalis, sumokėta 2012-02-10), laikytina, kad žemės sklypą atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo J. B. ir H. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jį padalinti, priteisiant ieškovui 125000 Lt dydžio kompensaciją, todėl ieškinys atmestinas.

Kadangi 2012-10-29 nutartimi ieškovui buvo atidėtas 2700 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas, atmetus ieškinį, ši suma iš ieškovo priteistina valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2700 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas