Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas: A. Rauktys 1.1.4.2.; 1.2.14.2.1.; 1.2.14.15.; 2.4.6.

2007 m. kovo mėn.27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Zenono Jono Januškos apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (II) - 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (II) - 30 (trisdešimt) parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. (III) - 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, konfiskuojant nusikalstamos veikos metu gautus 65 litus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., BK 65 str. 1 d. 1 p. a p. p. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (II) ir BK 187 str. 3 d. (II), subendrinti apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės, tai yra 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, iš dalies pridėta švelnesnė, tai yra 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. (III), ir subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2005-04-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Respublikos BK 72 d. 3 p., 5 d. pagrindu konfiskuoti nusikalstamos veikos metu gauti 65 litai.

Civilinės ieškovės B. A. ieškinys tenkintas visiškai.

Priteista iš R. K. du šimtai litų (200 Lt) nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo civilinės ieškovės B. A. naudai.

Minėtu nuosprendžiu yra nuteistas ir I. Č., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad kartu su nuteistuoju I. Č. 2006 m. balandžio 19 d., dienos metu, ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdami bendrininkų grupėje, per I. Č. anksčiau išlaužtas duris įsibrovę į B. A. butą, esantį D. T. g. 3-28, Šakių mieste, pasikėsino įvykdyti svetimo turto vagystę, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nerado tinkamo pagrobti turto, o R. K., ieškodamas tinkamo pagrobti turto, sulaužė miegamajame kambaryje stovėjusį 200 litų vertės stalą, tuo B. A. padarydamas 200 litų dydžio turtinę žalą.

Be to, R. K. 2006m. balandžio 19d. vakare, ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šakių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš I. Č. gavo skaitmeninį fotoaparatą „Concord 3040 AF", žinodamas, kad jis įgytas vagystės būdu pagrobiant iš B. A. buto, esančio D. T. g. 3-28, Šakių mieste, tą fotoaparatą pardavė P. S. už 65 litus.

Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas nuosprendyje padarydamas išvadą, tai, kad R. K. neigdamas kaltę siekia išvengti atsakomybės, visiškai nesprendė klausimo, jog I. Č. perkeldamas dalį kaltės R. K., siekia palengvinti pačiam tenkančią atsakomybę.

Gynėjas mano, jog būtent R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, nors savo kaltės nepripažino. Jis, 2006-04-26 apklaustas įtariamuoju, kaltu neprisipažino. Jis nurodė, jog fotoaparatą jam I. Č. pasiūlė parduoti tik tada, kai iš darbo grįžo I. Č. motina. Įtarimo, kad gali būti fotoaparatas vogtas, jam nekilo. Gynėjas teigia, jog jo ginamasis neneigė, kad buvo apvogtame bute, tačiau iš buto nieko nevogė. R. K. nurodė, jog iš B. A. buto I. Č. dar buvo atsinešęs lyg garso kolonėlę, lyg magnetofoną, meškerę, tačiau, R. K. reikalaujant, šiuos daiktus nunešė atgal į butą. B. A. patvirtino, jog tokie daiktai jos bute buvo.

Advokatas nurodo, jog R. K., prikeltas iš miego bei nesupratęs kur ir ko jį vedasi I. Č., nuėjo į A. A. butą. Jis butą apžiūrėjo, tačiau nieko neėmė, stalo nesulaužė, neigė buvęs pakartotinio apsilankymo bute iniciatoriumi.

Nuteistojo gynėjas nurodo, jog teismo nuosprendžio teiginiai, kad R. K. su I. Č. pateko į B. A. butą, ketindamas jį apvogti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nerado tinkamo pagrobti turto, ir kad tai jis, ieškodamas tinkamo pagrobti turto, sulaužė 201 litų vertės stalą, paremti tik I. Č. parodymais, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Teigia, jog R. K. buvimo bute pėdsakų nebuvo nei ieškoma, nei užfiksuota, todėl nėra pakankamas pagrindas R. K. inkriminuoti LR BK 187 str. 3 d. nurodytą veiką. Nebuvo įvertinta ir aplinkybė, kad kaip tik I. Č. pakartotinai atėjo į butą su konkrečiu tikslu - surasti DVD grotuvą. Jo ieškodamas galimai pasinaudojo stalu ir jį sulaužė.

Advokato teigimu, aplinkybė, kad R. K. nieko iš buto nepavogė, duoda pagrindą manyti ne tai, kad jis tinkamo turto nerado, o tai, kad jis savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., o pagal BK 23 str. 1 d., nes nebuvo nei nusikaltimo organizatorius nei kurstytojas, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas. Gynėjo manymu nuteistojo R. K. veiksmai, patenkant į butą, negali būti laikomi įsibrovimu, o pati veika gali būti kvalifikuota tik pagal BK 22 str., 178 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis R. K. įvykdė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., 189 str. 1 d., bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., ir teisingai kvalifikavo veikas.

Teismas išsamiai ir bešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Apelianto teiginius, jog inkriminuotų nusikaltimų nuteistasis R. K. nepadarė, paneigia nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo išvados paremtos nuteistojo I. Č., nukentėjusiosios B. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir kitais įrodymais.

Nuteistasis I. Č. teisme parodė, kad jis savo namuose kartu su R. K. girtavo. Atsikėlę apie 11 val. nuėjo į laiptinę parūkyti. Tuomet jam kilo mintis apvogti Adomaičių butą, nes žinojo, kad kaimynė turi fotoaparatą bei DVD grotuvą. Įstumdamas petimi duris pateko į Adomaitienės butą iš kur pagrobė fotoaparatą. Parsinešęs minėtą fotoaparatą parodė jį R. K., pasakė iš kur gavo, tik negalįs pasakyti ar R. K. tai girdėjęs. Tada jis pasiūlė R. K. nueiti į tą butą ir paieškoti ko nors vertingo. Abu nuėjo į Adomaičių butą. Bebūnant bute jis išgirdo kritimo garsą. Nuėjęs į miegamąjį pamatė R. K. ir nukritusį ten stovėjusio stalo viršų. Nieko vertingo neradę jie išėjo iš buto. Vakare R. K. pardavė jo pavogtą fotoaparatą. Su R. K. nesipyksta, jį apkalbėti tikslo neturi. Pirmosiose apklausose norėjo visą kaltę prisiimti sau, todėl sakė, kad stalą sulaužė jis pats. Jokios meškerės ir grotuvo iš Adomaitienės buto jis neėmęs.

Nukentėjusioji B. A. parodė, jog grįžusi vakare iš darbo rado praviras buto duris, sugadintą jų užraktą. Ji įtarė, kad jos butą galėjo apvogti kaimynystėje gyvenę asmenys, nes buvo žinoma, kad ji neseniai grįžusi iš viešnagės po JAV, parsivežusio DVD grotuvą ir fotoaparatą. Supratusi, kad buvo ieškota pinigų, nes miegamojo kambaryje stovėjęs stalelis buvo sulaužytas, matomai ant jo buvo lipta ir ieškota spintoje pinigų. DVD grotuvo jos bute nebuvo, jis buvo išvežtas.

Nuteistasis R. K. savo nekaltumą grindė nenuosekliais parodymais, kuriuos teismas pagrįstai vertino kaip buvusio girtumo pasekmę ir kaip bandymą švelninti savo padėtį, bei atmetė juos kaip neįtikinamus, kaip pasirinktą gynybos taktiką.

Niekuo nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ikiteisminis tyrimas ir teismas neapklausė I. Č. motinos, o ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. nebuvo tinkamai apklaustas, į teismo posėdį jis nebuvo atvykęs.

Pažymėtina, kad pats R. K., nors nei vienos apklausos metu kaltu neprisipažino, savo parodymus keitė. Ikiteisminio tyrimo metu davęs vienokius parodymus, teisminio nagrinėjimo metu juos pakeitė ir išdėstė kitokią nusikaltimo dienos įvykių versiją.

R. K. apklaustas 2006-04-26 įtariamuoju nenurodė, kad jis buvo užėjęs į Adomaičių butą. Teigė, jog visų aplinkybių negali atsiminti, nes buvo girtas. Kiek atsimena I. Č. kažką parsinešė į kambarį, lyg garso kolonėlę, lyg magnetofoną. Jis liepė viską nunešti atgal. Kai baigėsi degtinė, I. Č. pasiūlė fotoaparatą parduoti. R. K. pasakė, kad už jį galima gauti 50 litų. R. K. fotoaparatą pardavė P. S. už 50 litų. Dabar, būdamas blaivas, supranta, kad fotoaparatas galėjo būti pagrobtas iš B. A. buto.

Apklaustas įtariamuoju 2006-04-27 R. K. jau nurodė, kad prikeltas iš miego kartu su I. Č. nuėjo į Adomaičių butą. Matė buto duris atidarytas. Kiek atsimena, buvo įėjęs į kambarį, apžiūrėjo kažkokias lentynas, tačiau nieko neradęs, kad galėtų greitai parduoti, išėjo. Galėjo eiti ir į kitus kambarius, tačiau buvo gerokai išgėręs ir pilnai neatsimena. Vakare I. Č. iš kažkur ištraukė fotoaparatą ir sakė, kad jį reikia parduoti, iš kur jis jį gavo, nežino ir jam tai nerūpi. Kiek atsimena I. Č. minėjo, kad jam reikalingi pinigai kažkokiam patentui. Pardavęs fotoaparatą gavo 50 litų, juos atidavė I. Č..

Nuteistasis R. K., apklausiamas įtariamuoju 2006-05-29, nurodė, jog negali pasakyti dėl ko I. Č. norėjo parduoti fotoaparatą, ar jam reikėjo pinigų, ar norėjo jis dar išgerti, nes alkoholiniai gėrimai baigėsi.

R. K., 2006-05-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, jog I. Č. jį prikėlė iš miego, sakė einam. Eidamas kartu su I. Č., galvojo, kad eina išgerti. Nuėjo į B. A. butą. Abu nuėjo į svetainę, matė kaip I. Č. atidarė stalčiuką, R. K. pažiūrėjo, ten buvo popieriai. Po to jie nuėjo į virtuvę. R. K. liepė I. Č. baigt. Po to paskui I. Č. nuėjo į miegamąjį jo pakviesti, sakė jam nieko nevogti. Stalą sulaužė I. Č.. Matė, kad durys buvo išlaužtos I. Č.. Suprato, kad I. Č. ieškojo kažką pavogti. Į teisėjos klausimą R. K. atsakė, kad ant stalo nelipo ir jo nelaužė, nematė, jog I. Č. stalą laužytų, bildesio lūžimo negirdėjo, salone sekcijos dureles gal atidarė, pažiūrėjo, po to išėjo, jį paliko vieną tame bute, matė, kad durys išlaužtos ir suprato, kad eina vogti, dėl to I. Č. sakė, kad eitų iš čia (1 t. b.l.124). Nuteistasis parodė, kad I. Č. nesakė, kad fotoaparatas vogtas. Jis apie tai sužinojo iš tyrėjo V. B..

Teisme nuteistasis R. K. vėl keitė savo parodymus. Jis parodė, kad einant kartu su I. Č. į B. A. butą, nematė, kad minėto buto durys būtų išlaužtos, nepagalvojo, kad eina vogti. Bebūdamas kambaryje, supratęs, kad ieškoma svetimo turto, pradėjo I. Č. drausti ir pirmas išėjo iš buto. Tada sugrįžo I. Č., su savimi atsinešė CD grotuvą. Jis liepė I. Č. minėtą grotuvą išnešti atgal. Po to I. Č. atsinešė meškerę, kurią jis vėl liepė nunešti į B. A. butą. R. K. suprato, kad grotuvas ir meškerė yra iš B. A. buto, nes grotuvą matė B. A. virtuvėje, o su meškere ne kartą B. A. vyrą matė einantį žvejoti.

Tačiau nukentėjusioji B. A. paneigė nenuoseklius nuteistojo R. K. parodymus, t.y. jo išgalvotą versiją apie tai, kad I. Č. atsinešė iš B. A. buto CD grotuvą. Ji parodė, jog jokio CD grotuvo ji neturėjo. Grotuvo jos namuose nebuvo, jis buvo išvežtas pas vaikus. Tokią jo versiją paneigė ir nuteistasis I. Č., kuris parodė, kad nebuvo atnešęs jam nei radijo, nei meškerės (2t. b.l.30).

Iš išanalizuotų įrodymų matyti, jog nuteistasis R. K. matė išlaužtas buto duris ir suprato, kokiu tikslu einama į B. A. butą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išanalizuotų įrodymų visetu, padarė pagrįstą išvadą, kad R. K., veikdamas kartu su I. Č., įsibraudami į nukentėjusiosios B. A. butą, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Dėl šių aplinkybių nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Nors abu bendrininkai antrą kartą per anksčiau išlaužtas I. Č. duris iš B. A. buto nieko neišnešė, teismas padarė teisingą išvadą, kad tai jie padarė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Jie atliko viską, kas buvo būtina nusikalstamam sumanymui įgyvendinti: per anksčiau I. Č. išlaužtas duris pateko į butą, tačiau nieko neišsinešė, nes iš teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų nukentėjusiosios B. A., nuteistojo I. Č. bei ikiteisminio tyrimo metu duotų R. K. parodymų matyti, kad bute nebuvo vertingų daiktų.

Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su fotoaparato pardavimu, neapklausė liudytoja I. Č. mamos bei liudytojo V. B..

Tačiau iš bylos matosi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis ar jo gynėjas nenurodė jokių papildomų liudytojų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo aiškiai matosi, kad nuteistojo gynėjas teismui pareiškė vienintelį prašymą – prijungti prie bylos kaltinamąjį aktą apie kitą R. K. nusikaltimą ir šį jo prašymą teismas patenkino. Nei rašytinių, nei žodinių prašymų apklausti papildomus asmenis pareikšta nebuvo. Papildomus liudytojus nuteistojo gynėjas išvardijo tik savo apeliaciniame skunde.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo I. Č. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, jis kaltu prisipažino nuo pirmosios apklausos. Jo parodymai esminėse detalėse sutampa su kita bylos medžiaga. Jis ikiteisminio tyrimo teisėjai 2006-05-30 parodė, jog jam labai reikėjo pinigų, todėl sugrįžęs iš B. A. buto su fotoaparatu pasiūlė R. K. jį parduoti. Jis R. K. papasakojo, kad fotoaparatą pavogęs iš B. A. buto. Nuteistojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, tai, kad R. K. nežinojo, kad fotoaparatas vogtas, prieštarauja logikai. Neįtikėtina, jog R. K. būtų visiškai neįdomu žinoti iš kur pas I. Č. atsirado skaitmeninis fotoaparatas ir kodėl jis nori jį parduoti, juo labiau už 50 litų sumą, kai tokie fotoaparatai kainuoja žymiai daugiau. R. K. teisme parodė, jog žino, kad tokio skaitmeninio fotoaparato vertė 400-500 litai. Nurodė, jog už 50 litų jis savo fotoaparato neparduotų.

Visose apklausose nuteistasis R. K. parodė, jog buvo labai girtas ir visų aplinkybių prisiminti negali. Tačiau jo apklausose tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme duoti parodymai, kad jis nežinojo, jog fotoaparatas yra pavogtas, I. Č. jam apie tai nepasakė, pirmosios instancijos teismui pagrįstai sukėlė abejones, todėl teismas teisingai juos vertino kaip R. K. buvusio girtumo pasekmę, kaip bandymą sušvelninti savo padėtį bei taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai yra kaltinamojo teisė. Tačiau pastarojo kaltė, kad realizavo svetimą turtą-skaitmeninį fotoaparatą, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nuteistojo I. Č. bei nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, procesinių veiksmų atlikimo protokolais bei kita bylos medžiaga.

Nuteistojo gynėjo skundo motyvas, tai, kad nėra įrodyta, jog būtent R. K. sulaužė nukentėjusiosios B. A. stalą, nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos I. Č., 2006-05-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos kaip įtariamasis, parodė, jog būnant kartu su R. K. B. A. bute jis išgirdo lūžimo triukšmą, nuėjęs į miegamąjį pamatė stovintį R. K. prie sulūžusio stalo. Tokius parodymus jis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismas pagrįstai jo tokius parodymus pripažino nuosekliais ir jais grindė nuteistojo kaltę.

Tuo tarpu nuteistasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, neigė sulaužęs stalą. Jis nurodė, kad stalą sulaužė I. Č.. Tačiau toje pačioje apklausoje į teisėjos klausimą, jis parodė, jog nematė, kad I. Č. būtų sulaužęs stalą. Dėl parodymų kaitaliojimo jis teisme paaiškino tuo, jog, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, labai jaudinosi, gal būt kitaip suprato jos klausimus. Tačiau iš nuteistojo I. Č. parodymų, kuriuos teismas pagrįstai pripažino pakankamai nuosekliais, matyti, jog būtent nuteistasis R. K., būdamas nukentėjusiosios B. A. miegamajame, sulaužė stalą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį.

Teismas, vadovaudamasis įrodymų visetu, tiek įrodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, padarė išvadą, kad nuteistojo R. K. parodymai nėra nuoseklūs. Šiai teismo išvadai teisėjų kolegija neprieštarauja.

Todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl nuteistojo R. K. parodymų nuoseklumo, atmetami.

Nuteistojo gynėjo skundo argumentas, tai, kad R. K. savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., o pagal LR BK 23 str. 1d., nepagrįstas.

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi ją daryti. LR BK 23 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamą veiką, sprendimą atsisakyti ją pabaigti priima savanoriškai, o ne dėl kitų aplinkybių, neleidžiančių pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad R. K. ir I. Č. pro pastarojo anksčiau išlaužtas buto duris iš B. A. buto nieko neišnešė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes bute nebuvo vertingų daiktų. Tokiomis aplinkybėmis nutraukta nusikalstama veika nėra savanorišku atsisakymu pabaigti nusikaltimą.

Nuteistieji I. Č. ir R. K. yra kalti ir atsakingi už atsiradusią žalą. Todėl privalo ją atlyginti. Ši pirmos instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai.

Nuteistojo R. K. advokato skundo motyvas, jog apklausos metu nedalyvavo gynėjas, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis byloje ne vieną kartą pareiškė, jog pareiškiant įtarimą ir apklausos metu gynėjo nepageidauja ( 1t. b.l. 113, 117, 122, 126). Taip pat jis gynėjo nepageidavo ir akistatos su nuteistuoju I. Č. metu.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę įvertino visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, bei atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, į nuteistojo asmenybę, ankstesnį teistumą (teistas 1 kartą), ir į tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusi teistumą (recidyvistas), baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimus padarė būdamas girtas, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, ir į tai, kad neprisipažino padaręs nusikaltimus, ir paskyrė bausmę nepažeidęs LR BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra neteisinga ar per griežta.

Teismas nuosprendyje konstatavo ir motyvavo, kodėl nuteistajam netikslinga skirti švelnesnės bausmės.

Teismo nuosprendis yra teisingas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.