Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-581/2015Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00196-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3; 1.2.25.4.1. (S)

2015 m. gruodžio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Ž. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo – direktoriaus D. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžio, kuriuo L. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu L. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo atėmimo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Iš atsakovo (duomenys neskelbtini) veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialą, priteista 1 814,18 Eur suma I. R. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 6 585 Eur suma priteista I. R. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta, o ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo palikta nenagrinėta.

Iš L. Ž. priteista: nukentėjusiosios I. R. naudai 434,43 Eur advokato pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 20,37 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2013-05-21, apie 13.04 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastato numeris (duomenys neskelbtini) teritorija esančiu išvažiavimu, vairuodamas automobilį ,,Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus, t.y. įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę iš šalia jos esančios prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės, privalėjo duoti kelią keliu važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau to nepadarė, bei partrenkė jam iš kairės pusės dviračių taku važiavusią dviratininkę I. R., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, t.y. jai nustatyta kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, kairio kelio sąnario išorinio menisko plyšimas.

Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo L. Ž. prašo: 1) pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau –(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. R. priteisti 2972,66 Eur neturtinei žalai atlyginti, o atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti; 2) panaikinti skundžiamu nuosprendžiu L. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų maksimali riba neturtinei žalai atlyginti sudarė 5000 eurų. Atsakovas (duomenys neskelbtini), kaip draudimo bendrovė nukentėjusiajai iki nuosprendžio priėmimo sumokėjo 2027,34 Eur sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad bendrovė iš viso yra sumokėjusi nukentėjusiajai 3185,82 Eur, todėl iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai priteisė 1158,48 Eur sumą, kurią turėjo priteisti iš draudimo bendrovės. Toks sprendimas apelianto nuomone, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikai ir yra nepagrįstas.

Mano, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtinęs nukentėjusiosios teisę į 10658,22 Eur neturtinės žalos atlyginimą, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Apelianto vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neatitiko sąlygų, pagal kurias paprastai yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės bei prieštarauja skunde cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. L. Ž. skunde atkreipia dėmesį, kad galiojančių administracinių nuobaudų jis neturėjo, paskutinį kartą buvo nusižengęs 2010 metais, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamojo padarytas KET pažeidimas nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu, todėl mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta nepagrįstai ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas.

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai priteisti 2972,66 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ne tik neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, bet priteisė neturtinę žalą, kurios dydis artimas byloms, kuriose nukentėjusiems dėl autoįvykio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kai nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad teismas iš atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisė 1814,18 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 6585 Eur. Priteistą sumą pridėjus prie draudimo bendrovės nukentėjusiajai išmokėtos sumos susidaro 3841,52 Eur. Mano, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista 1158,48 Eur suma turėtų būti priteistina būtent iš bendrovės (duomenys neskelbtini), kuri skirtingai nei nurodoma nuosprendyje nukentėjusiajai iki nuosprendžio priėmimo buvo sumokėjusi ne 3185,82 Eur, o 2027,34 Eur.

Apelianto nuomone, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis, įskaitant jau ir sumokėtas jai sumas sudaro 10658, 22 Eur, kas neatitinka formuojamos teismų praktikos, todėl atsižvelgus į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą ir aukštesniųjų teismų sprendimus panašaus pobūdžio byloje, priteistos neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas.

Pabrėžia, kad pagal teismų praktiką bylose, kuriose kaltininkų veika buvo kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o nukentėjusiesiems padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteistos neturtinės žalos sumos varijuoja nuo 579,24 Eur iki 2896,20 Eur. Tik atskirais atvejais tokios sumos viršydavo maksimalią 2896,20 Eur sumą. Tvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtinęs nukentėjusiosios teisę į 10658,22 Eur neturtinės žalos atlyginimą, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl šioje dalyje nuosprendis turėtų būti pakeistas sumažinant neturtinės žalos dydį.

Teismo posėdyje asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėjas advokatas ir civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliaciniuose skunduose ginčijami civilinio ieškinio išsprendimo klausimai, o asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės skunde - asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta norma ir BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu L. Ž., kaip asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą L. Ž. motyvavo tuo, kad apeliantas anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka ir tokiu pat būdu padarė nusikalstamą veiką, be to, atsižvelgė į tai, kad jis yra dirbantis ir nusprendė, kad būtent tokia poveikio priemonė labiausiai atitinka savo paskirtį bei užtikrins, kad L. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apelianto nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones – jam paskirta nepagrįstai ir šią savo nuomonę grindė bylos duomenimis.

Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neatsargų nusikaltimą padarė, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Paskutinį kartą už KET pažeidimus buvo baustas 2010-12-07, paskirtos nuobaudos įvykdytos. Tačiau už įvairius KET pažeidimus iki šio įvykio, įskaitant ir eismo įvykį yra baustas net 17 kartų, kas rodo jo atsainų požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Administracinių teisės pažeidimų gausa per neilgą rodo, kad L. Ž. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus ir negali būti vertinamas kaip drausmingas eismo dalyvis. Tokios aplinkybės jį charakterizuoja kaip asmenį linkusį nesilaikyti įstatymų, o jo elgesį vairuojant transporto priemones, aptariamo įvykio kontekste, vertinti kaip nepakankamai atsakingą.

Todėl apylinkės teismas L. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – paskyrė pagrįstai. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo teisė. Konkretų terminą teismas parenka atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad, uždraudus vairuoti transporto priemones, L. Ž. pajus nepatogumų, tačiau, atsižvelgus į jo kaltės formą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad L. Ž. charakterizuojamas teigiamai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi bei įvertinus tai, jog teisė vairuoti transporto priemones būtina darbinėms funkcijoms atlikti, apylinkės teismo nustatytas tik minimalus baudžiamosios poveikio priemonės terminas – vieneri metai neprieštarauja BK 11 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui taikant proporcines prievartos priemones, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Atsakovais bylose dėl eismo įvykių padarytos žalos atlyginimo ieškovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji I. R. civilinį ieškinį reiškė tiek draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), tiek transporto priemonės valdytojui – UAB (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios 2013-11-06 pateikto civilinio ieškinio ji be kita ko reikalavo solidariai iš atsakovų draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir L. Ž. priteisti 27861,44 Eur (96200 Lt) neturtinei žalai atlyginti ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas argumentuodamas tuo, kad eismo įvykis ir dėl jo padaryta žala atsirado L. Ž. valdant padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, priklausiusią jo darbdaviui – UAB (duomenys neskelbtini) ir einant darbines pareigas, pagrįstai pripažino, kad materialinė atsakomybė už tokią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio pagrindu pereina darbdaviui.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reglamentavimas patvirtina, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Taigi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios pareikštas ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovų (duomenys neskelbtini) nukentėjusiai I. R. neturtinei žalai atlyginti priteista atitinkamai 1814,18 Eur ir 6585 Eur. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas atmetė, o ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajai I. R. buvo padaryta 11 585 Eur dydžio neturtinė žala.

Tiek apeliacinį skundą pateikęs L. Ž., tiek jo tuometinis darbdavys, įtrauktas į šį procesą kaip civilinis atsakovas, kurio transporto priemone ir buvo padaryta nusikalstama veika, UAB (duomenys neskelbtini), prašo iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti, o iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti I. R. 2972,66 Eur nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti. Taigi iš esmės apeliantai prašo sumažinti nukentėjusiajai I. R. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteisiant jį tik iš draudimo bendrovės, kartu neviršijant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos 5000 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, susijusią su priteistinos neturtinės žalos dydžiais, kai nukentėjusiam asmeniui nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jų vertinimu, priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir turėtų apsiriboti įstatymo maksimaliai leistina pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį suma - 5000 Eur, ją priteisiant iš draudimo bendrovės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai I. R. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai po įvykio -2013-05-22, t.y. kitą dieną, buvo atlikta operacija - kairio blauzdikaulio išorinio krumplio osteoplastika ir osteosintezė užrakinama plokštele (1 t., b.l. 154), iš ligoninės ji išrašyta 2013-06-05. Specialisto išvadoje konstatuota, kad I. R. nustatytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, kairio kelio sąnario išorinio menisko plyšimas. Nustatyta, kad sužalojimai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 34). Kilus abejonių dėl šia išvada nustatyto sveikatos sutrikdymo masto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi (po nukentėjusiosios gydymo pabaigos), buvo paskirta teismo medicininė komisijinė ekspertizė (2 t., b.l. 67-68). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus komisijinės ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis I. R. nustatyti kairio kelio sąnario traumos padariniai: patologinis kairio kelio sąnario judrumas dėl raiščių pažeidimo ir nežymiai ribotas kairio kelio sąnario lenkimo judesys 90? (arba 85? pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 94.1 punktą). Dėl šių padarinių sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuota, kad remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“ lentelės 93 punktu, I. R. prarado 10% bendrojo darbingumo. Dėl nežymiai riboto kairio kelio sąnario lenkimo judesio I. R. bendrojo darbingumo neprarado, kadangi kairio kelio sąnario ištiesimo judesys yra normalus (2 t., b.l. 80-82).

Pirmosios instancijos teismas, pašalinęs visas abejones dėl sveikatos sutrikdymo masto ir patirtos traumos pasekmių nukentėjusiajai, priteisdamas neturtinę žalą, jos dydį motyvavo tuo, kad nors kaltinamojo padarytas KET pažeidimas nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu ir neturtinė žala buvo padaryta netyčine veika, tačiau konstatavo, jog nukentėjusiai buvo sukelti fiziniai skausmai, gydymosi nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukrėtimas, kas neigiamai paveikė jos gyvenimą, apribojo galimybes užsiimti norima veikla, keliauti. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir kitus nustatytus kriterijus kaip sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), visiško pasveikimo galimybes ateities požiūriu, dėl sužalojimo sukeltus neigiamus psichologinius išgyvenimus, šią žalą padariusio asmens kaltę (neatsargumas), jo turtinę padėtį, tai, kad sužalotas senyvo amžiaus asmuo, dėl ko gydymosi procedūros užsitęsia, padarytos turtinės žalos dydį, kuris sąlyginai yra gerokai mažesnis nei reikalaujama neturtinė žala, dėl to nukentėjusiosios neturtinės žalos dydį sumažino, ir kaip, galima suprasti iš nuosprendžio turinio, nustatė, kad nukentėjusiajai dėl šio įvykio buvo padaryta 11585 Eur dydžio neturtinė žala.

Vertinant nukentėjusiajai I. R. padarytą neturtinę žalą ir nustatant jos dydį turi būti atsižvelgiama į žalos dydžio nustatyto kriterijų visumą: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo reglamentuojančio žalos nustatymą, taikymas (LAT nutartis Nr. 2K-551/2013).

Nusikalstama veika buvo padaryta neatsargia kaltės forma. Įvykio metu nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jai buvo diagnozuotas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, kairio kelio sąnario išorinio menisko plyšimas. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji buvo operuota, gulėjo ligoninėje, jai buvo taikomos reabilitacinės priemonės. Iki šio įvykio nukentėjusioji, būdama garbingo amžiaus, nors nedirbo, yra pensininkė, tačiau buvo pakankamai aktyvi. Teismui pateikti duomenys, susiję su nukentėjusiajai taikyto gydymo procesais ir trukme, patvirtina, kad ji dėl sukelto eismo įvykio patyrė didelį fizinį skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus, gydymas truko pakankamai ilgai, o įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio reikšminga ir tai, kad dėl nežymiai riboto kairio kelio sąnario lenkimo judesio ji bendrojo darbingumo neprarado. Ekspertai nurodė, kad nukentėjusiosios kairio kelio sąnario (dėl ko ir užsitęsė gydymas) ištiesimo judesys yra normalus.

Todėl atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės formą, jo elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo, turtinę ir šeiminę padėtį, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nors ir mažindamas nukentėjusiosios pareikštame civiliniame ieškinyje nurodomą neturtinės žalos dydį, nepakankamai įsigilino į aptartų kriterijų visumą, situacijos specifiką, formuojamą teismų praktiką ir neatsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, nustatė per didelį neturtinės žalos dydį. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 651,64 Eur iki 2896,20 Eur (nuo 2250 Lt iki 10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015). Kaip minėta nukentėjusiajai nors ir nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl patirtų sužalojimų jos gyvenimo kokybė kardinaliai pasikeitė, ji nebegali užsiimti norima veika, būti aktyvi fiziškai ir visuomeninėje veikloje, kaip buvo įpratusi iki įvykio. Patirtos traumos liekamieji tiek psichologiniai, tiek fiziniai reiškiniai yra aktualūs sprendžiant neturtinės žalos dydį, todėl, įvertinus šios bylos aplinkybes, aukščiau aptartų kriterijų neturtinei žalai atlyginti kontekste, laikytina, jog teisinga ir protinga kompensacija dėl patirtos neturtinės žalos bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 6000 Eur.

Kaip minėta, šiuo atveju civilinė atsakomybė buvo apdrausta, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudėjui ir draudimo bendrovei (draudikui). Jeigu draudimo išmoka nepadengia padarytos žalos, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakomybė atlyginti neturtinės žalos dydį sudaro 5000 Eur. Su tokia draudimo bendrovei nustatytu neturtinės žalos atlyginimo suma sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasisakė, kad draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atlygintinas nukentėjusiajai neturtinės žalos dydis sudaro 5000 Eur ir nurodė, kad priteisdamas neturtinės žalos sumą iš šios bendrovės įskaičiuoja jau nukentėjusiajai kaip neturtinės žalos atlyginimą sumokėtas sumas - 7000 Lt - 2027,34 Eur (2 t., b.l. 99-100) bei 1158,48 Eur (4000 Lt). Apeliantai atkreipė dėmesį, kad 1158,48 Eur suma nukentėjusiajai nebuvo išmokėta, ką patvirtino ji pati ir byloje esantys draudimo bendrovės pateikti dokumentai, susiję su žalos atlyginimu. Tad akivaizdu, kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 1814,18 Eur, neatitinka nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų motyvų, pagrindžiančių sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toks neatitikimas negali būti vertinamas kaip rašymo apsirikimas ar aritmetinė klaida, todėl ši klaida taisytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Bendrovė (duomenys neskelbtini) turi padengti visą maksimalų įstatyme nurodytą draudimo bendrovių išmokėtiną nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, t. y. 5 000 Eur (17 264 Lt), ką ir pripažino skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgus į tai, kad iš apylinkės teismo nustatytos 5000 Eur neturtinės žalos dydžio, išskaičiavus 2027,34 Eur, kuriuos nukentėjusiajai draudimo bendrovė yra atlyginusi (2 t., b.l. 1-2), iš bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. R. priteistina likusi 2972,66 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011), aukštesniojo teismo nustatytos 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai suma įstatymo nustatytą draudikui maksimalią 5000 Eur sumą viršija 1000 Eur, todėl ši suma nukentėjusiajai priteistina iš civilinio atsakovo – UAB (duomenys neskelbtini).

Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Ž. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo:

Nukentėjusiajai I. R. priteistą neturtinės žalos dydį iš (duomenys neskelbtini) veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialą, padidinti iki 2972,66 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 66 ct);

iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.