Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. U. (M. U.) (toliau – ir pareiškėjas, ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ar Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 25S203643 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jį iš dalies keičiantį Migracijos departamento 2025 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 25S226330 (toliau – abu kartu Sprendimai); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.2. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

2.2. Migracijos departamentas Sprendimuose nenurodė Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų, kurių neatitinka pareiškėjas.

2.3. Migracijos departamentas Sprendimuose nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ar kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

2.4. Sprendimuose nurodyti apklausos tariami fragmentai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas.

2.5. Iš Sprendimų neaišku, kokios konkrečiai apklausos aplinkybės sudarė pagrindą Migracijos departamentui vertinti, kad yra Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, (toliau – Kriterijų aprašas) 7 punkte nurodyti pagrindai.

2.6. Nors Migracijos departamentas Sprendimuose ir cituoja Kriterijų aprašo 6.2. ir 6.10. punktus, tačiau jų nesusieja su konkrečiomis pareiškėjo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis. Nuo faktinių aplinkybių atsietas teisės akto citavimas tik patvirtina, kad Sprendimai priimti formaliai, klaidingai ar tendencingai interpretuojant pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

2.7. Ginčijami Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių. Migracijos departamento Sprendimuose nurodyti pavieniai nuotolinės apklausos fragmentai, atsieti nuo faktinių aplinkybių ir Sprendimuose cituojamo teisinio reglamentavimo, patvirtina, kad Migracijos departamento Sprendimai yra nepagrįsti nei faktiniu, nei teisiniu aspektais. Priimti Sprendimai prieštarauja įstatymo viršenybės, objektyvumo, teisėtumo principams.

2.8. Pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu, nevengė dalyvauti ir dalyvavo atsakovo organizuotoje nuotolinėje apklausoje, atsakinėjo į jam užduotus klausimus. Atsakovas po apklausos nenurodė, kad kokios nors aplinkybės jam buvo neaiškios ar kad jas reikėtų patikslinti, jokių papildomų duomenų neprašė, kas sudarė pareiškėjui pagrindą manyti, kad jo pateikta informacija yra pakankama ir aiški. Migracijos departamento pareigūnė privalėjo performuluoti klausimus, paprašyti pateikti papildomus įrodymus, o ne iškraipyti pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Pareiškėjui nebuvo sudarytos objektyvios sąlygos pateikti visą su leidimo laikinai gyventi išdavimu susijusias aplinkybes dėl atsakovo nebendradarbiavimo. Šios aplinkybės papildomai leidžia vertinti, kad atsakovas savo nebendradarbiavimu „prisidėjo“ prie tariamo pareiškėjo apklausos metu pateiktų paaiškinimų nenuoseklumo, netikslumo ar paviršutiniškumo, kuriais Sprendimuose kaltinamas pareiškėjas.

2.9. Atsakovas veikė formaliai, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, juos iškraipė, nebendradarbiavo su pareiškėju ir neužtikrino sąlygų jam išsamiai pateikti ar, esant poreikiui, patikslinti paaiškinimus visais laikino leidimo gyventi Lietuvoje reikšmingais klausimais.

2.10. Tai, kad Migracijos departamentas jau po skundo priėmimo teisme, atsiliepimo teikimo stadijoje tikslino faktines aplinkybes, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas faktiškai pripažino skundo pagrįstumą ir patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu priimtas akivaizdžiai skubotai, paviršutiniškai ir aplaidžiai vertinant faktines aplinkybes.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

3.1. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 25S226330, kuriuo pakeitė Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 25S203643, nes Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. 25S203643 klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės.

3.2. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. 25S203643 turėjo būti nurodyta: „Patikrinus MIGRIS asmens byloje esančius duomenis nustatyta, kad asmeniui buvo išduoti dokumentai, suteikiantys teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje: nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020-11-06 iki 2021-10-15, bei leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu – (duomenys neskelbtini), išduotas 2021-10-05, galiojęs iki 2023-10-04, bei (duomenys neskelbtini), išduotas 2023-09-21, galiojęs iki 2025-09-21. Pastarasis leidimais laikinai gyventi 2024-11-26 Migracijos departamento spendimu buvo panaikintas, nes 2024-07-03 nutraukti darbo santykiai su darbdaviu. Atlikus patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje nustatyta, kad užsienietis turėjo darbinius santykius Lietuvos Respublikoje.“

3.3. Pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Migracijos departamentas neturi kitų priemonių išsiaiškinti pareiškėjo tikruosius vykimo į Lietuvą tikslus kitaip nei vykdant apklausą.

3.4. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr.1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 80.2 punktą, kai Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Užsieniečio apklausos metu pateikti duomenys, kuriuos jis teikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, patenka į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto reguliavimo sritį.

3.5. Pareiškėjo skundo teiginys, kad ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Migracijos departamentas Sprendime aiškiai nurodė, jog apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Pareiškėjo atsakymai pateikti apklausos metu nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija, be to pareiškėjas neatsakė į užduotus klausimus.

3.6. Pareiškėjas apklausos metu nurodė neteisingus duomenis apie buvusius darbdavius, pareiškėjo nurodytas darbo užmokesčio dydis, gyvenamoji vieta neatitiko įmonės tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio ir adreso, kuriuo užsienietis ketino gyventi. Pareiškėjas apklausos metu teigė, kad vyksta dirbti įmonėje vairuotoju, tačiau iš pateikto tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad darbdavys nevykdo tarptautinių pervežimų veiklos, o vykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklą. Pareiškėjas negalėjo aiškiai atsakyti į kitus klausimus, susijusius su jo darbo valandomis, darbdavio veikla, darbo sutartimi ir t. t.

3.7. Migracijos departamentui siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai pareiškėjui pateikiant netikslius ar neišsamius ar prasilenkiančius su logika atsakymus į apklausoje užduotus klausimus, atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

3.8. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma. Ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas ar be motyvų.

3.9. Migracijos departamentas tikslingai vykdo užsieniečių apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Asmuo arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Užsieniečiams apklausose užduodami klausimai yra susiję su jų patirtimi, atliekamomis funkcijomis, darbo paieška ir susisiekimu su darbdaviu, kokias darbo funkcijas užsienietis yra susitaręs vykdyti su būsimu darbdaviu, koks atlygis ir kt. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu dirbti Lietuvos Respublikoje. Jeigu pareiškėjas negali atsakyti į šiuos klausimus, užsienietis neturi tikslo atlikti tas funkcijas įmonėje, nors tai ir deklaruoja rašytiniuose dokumentuose.

3.10. Migracijos departamentas nenurodo užsieniečiams, kokius ir kokio išsamumo atsakymus turi pateikti užsienietis pokalbio su Migracijos departamento pareigūnu metu.

3.11. Ginčijamų Sprendimų motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjo pateikti atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija, pareiškėjas neatsakė į užduotus klausimus. Apklausos metu pareiškėjo duoti paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių dėl jo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, pareiškėjo siekio dirbti tarpininkavimo rašte nurodytoje įmonėje.

3.12. Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne darbas Lietuvoje, o tik siekis įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Toks pareiškėjo elgesys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.

3.13. Nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas apklausos metu teikė neaiškią ar abstrakčią informaciją, Migracijos departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą dirbti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad dėl pareiškėjo atvykimo yra pateiktas įmonės tarpininkavimo raštas, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.14. Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad Migracijos departamentas tinkamai nebendradarbiavo, yra nepagrįsti. Apklausos metu Migracijos departamento atstovė pareiškėjui pateikė aiškius ir konkrečius klausimus, kuriuos pareiškėjas suprato, bet į juos vengė atsakyti arba teikė neaiškią, abstrakčią informaciją.

3.15. Ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Ginčijami Sprendimai atitinka Įstatymo, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje skundą prašė tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.

5. Atsakovo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nustatyta, kad pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis, gim. (duomenys neskelbtini) d., ketindamas dirbti pagal darbo sutartį ar pagal laikinojo darbo sutartį uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2025 m. liepos 4 d. Migracijos departamentui per MIGRIS pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (toliau – Prašymas).

8. Prašymą užsieniečio vardu pateikė darbdavys – Bendrovė.

9. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. 25S203643, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

10. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VAĮ 15 straipsniu, 2025 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr.25S226330 pakeisti Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 25S203643, t. y. vietoje sakinio „Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje.“ įrašyti sakinį „Patikrinus MIGRIS asmens byloje esančius duomenis nustatyta, kad asmeniui buvo išduoti dokumentai, suteikiantys teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje: nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020-11-06 iki 2021-10-15, bei leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu – (duomenys neskelbtini), išduotas 2021-10-05, galiojęs iki 2023-10-04, bei (duomenys neskelbtini), išduotas 2023-09-21, galiojęs iki 2025-09-21. Pastarasis leidimais laikinai gyventi 2024-11-26 Migracijos departamento spendimu buvo panaikintas, nes 2024-07-03 nutraukti darbo santykiai su darbdaviu. Atlikus patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje nustatyta, kad užsienietis turėjo darbinius santykius Lietuvos Respublikoje.“

11. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymo nuostatos, nustatančios užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

12. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

13. Minėta, kad atsakovas pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi atsisakymo išduoti pagrindus. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).

14. Užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas išduoti leidimą), prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas pakeisti leidimą), prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi (toliau – prašymas naujai įforminti leidimą) ir prašymo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį pateikimą bei šių prašymų priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas yra fiktyvūs, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimą, užsakymo dėl leidimo laikinai gyventi išrašymo formavimą ir perdavimą Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras) ir iš Asmens dokumentų išrašymo centro gautų išrašytų leidimų laikinai gyventi siuntų patikrinimą, leidimo laikinai gyventi atsiėmimą, įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką, leidimo laikinai gyventi negaliojimą reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas).

15. Įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, tvarka įtvirtinta Aprašo IV skyriuje.

16. Aprašo 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus JK piliečių ir jų šeimos narių, kuriems taikomas Susitarimas, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

17. Veiksmai, kuriuos privalo atlikti Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nurodyti Aprašo 64.1- 64.4.8 papunkčiuose. Pagal Aprašo 64.5 punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas privalo įvertinti Aprašo 64.4, 64.6 ir 64.7 papunkčiuose nurodytų duomenų apie užsienietį patikrinimo rezultatus.

18. Aprašo 64.23 punkte ( 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1V-525 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.) nustatyta, kad kai užsienietis pateikia prašymą išduoti arba pakeisti leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹, 4² ar 13 punkte, 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas privalo atlikti veiksmus, nurodytus 64.23.1- 64.23.8 punktuose.

19. Aprašo 64.23.9 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas privalo įvertinti Aprašo 64.23.1–64.23.8 papunkčiuose nurodytų duomenų apie darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba darbdavius, jeigu su užsieniečiu sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis, arba priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantį subjektą patikrinimo rezultatus.

20. Aprašo 64² punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.

21. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, privalo įvertinti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Toks įvertinimas atliekamas tik surinkus Apraše numatytus duomenis ne tik apie užsienietį, bet ir darbdavį.

22. Aprašo 64² punkte nurodyta užsieniečio nuotolinė apklausa atliekama siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, t. y. papildoma ir pagalbinė priemonė nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini).

24. Byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, ir siekdamas patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, vadovaudamasis Aprašo 64² punktu, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, 2025 m. liepos 11 d. atliko užsieniečio nuotolinę apklausą.

25. Kaip matyti iš Sprendimų, būtent nuotolinės apklausos metu gauti duomenys ir lėmė ginčijamų Sprendimų priėmimą ir išvadą, kad užsieniečio duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės.

26. Nors Migracijos departamentas Sprendimuose ir nurodo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau Sprendimuose nedetalizuoja, kokie pareiškėjo pateikti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte a) ir b) papunkčiuose bei Apraše nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.

27. Pažymėtina, kad užsienietis apklausos metu patvirtino, jog į Lietuvą ketina atvykti dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. patvirtino atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Kaip matyti iš Sprendimų ir apklausos Migracijos departamento valstybės tarnautojui, atlikusiam apklausą, abejonių dėl užsieniečio asmens tapatybės nekilo.

28. Migracijos departamento Sprendimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su užsieniečio atvykimu į R. F., nei paneigia, nei patvirtina užsieniečio vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Aprašo 80 punktą Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus gali atlikti ir veiksmus, nurodytus Aprašo 80.1 – 80.3 punktuose.

29. Migracijos departamentas Sprendimuose nurodyta aplinkybė, kad nuotolinės apklausos metu užsienietis teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, keitė parodymus, atsakymai prieštaravo vieni kitiems, iš esmės yra nemotyvuota, t. y. nėra pagrįsta Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte a) ir b) papunkčių bei Aprašo nuostatomis.

30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamento Sprendimuose jokia informacija apie darbdavį – Bendrovę nepateikta ir Bendrovės vertinimas neatliktas.

31. Pažymėtina ir tai, jog pagal Aprašo 65 punktą, jeigu užsienietis ketina įsidarbinti ar dirba Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, tai pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, išsiunčiamas užsieniečiui ir tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar pakeitimo pateikusiam asmeniui.

32. Kai Migracijos departamentas per Aprašo 65 punkte nurodytame pranešime nustatytą terminą negauna prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti arba užsienietis nepateikia biometrinių duomenų, Migracijos departamentas Aprašo 102 punkte nustatyta tvarka priima sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi (Aprašo 66 punktas).

33. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui procedūroje tiek užsienietis, tiek Bendrovė yra tiesiogiai susiję asmenys (užsienietis prašo leidimo laikinai gyventi, Bendrovei įsipareigojus jį įdarbinti nurodytoms pareigoms ir mokėti nurodytą atlyginimą), todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinama bendrai. Tokio vertinimo Migracijos departamentas neatliko ir Sprendimuose nenurodė.

34. Pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką reglamentuoja Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).

35. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus; 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas; 6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta); 6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką; 6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus; 6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu); 6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

36. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 punktai).

37. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog Migracijos departamentas pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo pažeisdamas Aprašo nuostatas, negali būti laikoma pagrįsta ir Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (Kriterijų aprašo 7 punktas), iš esmės yra grindžiama vien tik pareiškėjo apklausa.

38. Minėta, kad Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų aprašo 6.2 punktas), nesusieta su Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

39. Migracijos departamento Sprendimuose pateiktas vertinimas, kad apklausos metu pareiškėjas neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, atsakė nenuosekliai, atsakymai nesutapo su informacija pateikta prašyme (Kriterijų aprašo 6.10 punktas), taip pat yra nepakankamas pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo ir surinktų duomenų kontekste.

40. Aprašo 102 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, priima sprendimą išduoti ar pakeisti arba atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris užregistruojamas MIGRIS.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio Prašymą, pažeidė Aprašo nuostatas, t. y. nesurinko visų duomenų, reikalingų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimti ir dėl to priėmė nemotyvuotus – faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstus Sprendimus (VAĮ 10 straipsnis).

42. Migracijos departamento Sprendimai panaikinami kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja VAĮ 10 straipsnio reikalavimams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, Migracijos departamento Sprendimai yra neteisėti ir dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) .

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundą tenkina ir įpareigoja Migracijos departamentą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

45. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjo ir atsakovo byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, detaliau nepasisako dėl kitų pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, kurie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. U. (M. U.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 25S203643 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir šį sprendimą iš dalies keičiantį Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 25S226330.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo M. U. (M. U.) 2025 m. liepos 4 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.