Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2009-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-403/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-23
Bylos Nr.
1A-403/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas, Jonas Algimantas Venckus (pran.)
Nuteistasis
J. D.
Advokatai
Gytis Mekionis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-403/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.10.1; 1.2.17.5; 1.2.22.1; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,gynėjui advokatui Gyčiui Mekioniui,nuteistajam J. D. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d. ir nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., bei nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d. 25 MGL dydžio (3.250 litų) bauda.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 3 d., prie bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. pridėta bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d., ir J. D. paskirta subendrintas laisvės atėmimas 4 ( ketveriems ) metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 19 d., apie 12 val. 12 min., I. mieste, nuo nenustatytos vietos iki V. ir B. gatvių sankryžos, neturėdamas tikslo realizuoti, automobiliu „VAZ 2101“, v/n (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno ir jame laikė 20,23 dm³ (litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39,2 - 41,6%.

Be to, J. D. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, neteisėtai – neturėdamas leidimo, įgijo didelį kiekį - 131 vienetų šaudmenų: 30 vienetų pramoninės gamybos, karinių 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams ginklams; 100 vienetų pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22 LR) kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš įvairių sistemų ir modelių šautuvų ir karabinų; 1 vienetą pramoninės gamybos, 1930/33 m. pavyzdžio karinį 7,62 mm kalibro šovinį, skirtą įvairiems ginklams, ir juos iki 2008 m. birželio 19 d., 17 val. 45 min., neteisėtai laikė savo gyvenamojo namo sandėliuke, (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. D. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 nuosprendžiu ir mano, kad jis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, be to, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o paskirta bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė jo teiginius dėl 100 vnt. mažo kalibro šovinių įsigijimo Gariūnų turgavietėje manant, jog tai turėtam pneumatiniam šautuvui skirti šoviniai. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai atmetė šią versiją, motyvuodamas tik tuo, jog tai yra gynybinė pozicija. Tačiau, bylos duomenimis nustatyta, kad įtarimai dėl kratos metu paimto pneumatinio šautuvo, įtariant perdarytą į graižtvinį, nepasitvirtino, todėl J. D. nurodo, kad jis neturėjo tikslo įsigyti ir laikyti mažo kalibro šovinių, kurių (sudėtų į dėžutes) jis net nebuvo matęs, nes dėžučių neatidarinėjo. Visgi LR BK 253 str. numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai tuo tarpu atveju, epizode dėl 100 vnt. šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo, nuteistasis teigia nesuvokęs ir negalėjęs suvokti, kad įsigyti šoviniai yra skirti ne pneumatiniam šautuvui, o 5,6 mm kalibro šoviniai, skirti šaudyti iš įvairių šautuvų, todėl šioje veikoje nėra būtino subjektyvaus požymio – tyčios ir veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 253 str. 2 d. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-23 konsultacijoje B3-290 išaiškinta, kad kvalifikuodami veikas pagal 253 str. 2 d., teismai, be kita ko, turėtų atsižvelgti į šių bylų nagrinėjimo praktiką, įvertindami ne tik kiekybinį dydį, bet ir kokybines charakteristikas (šaudmenų paskirtį, kalibrą, smogiamąją, griaunamąją galią ir pan.), o pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas veiką pagal BK 253 str. 2 d. (didelis kiekis) visiškai neatsižvelgė į šių šovinių pavojingumo laipsnį. Visgi minėtieji šaudmenys priskiriami mažo kalibro šoviniams, kas reiškia, kad tai gana mažo galingumo (73-144 J) šovinys, šių šovinių pramušamoji galia irgi yra nedidelė, tokie šoviniai dažniausiai naudojami sportiniam šaudymui. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, nelaikytina, jog 2 dėžutės po 50 vnt. mažo kalibro šovinių sudaro didelį kiekį, todėl veika pagal objektyvųjį požymį taip pat neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 253 str. 2 d.

Nuteistasis nurodo, kad teismas be pagrindo nenustatė LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes savo kaltę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo (dėl neteisėto naminės degtinės gabenimo ir laikymo) nuteistasis pripažino visiškai, o dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis - iš dalies, t.y. nepripažino tik didelio šaudmenų kiekio įgijimo ir laikymo, tačiau vien tai, kad nesutiko su teisine veikos kvalifikacija (dideliu kiekiu), apelianto įsitikinimu, nereiškia, kad apskritai neigė savo kaltę dėl neteisėto šaudmenų disponavimo ar dėl to nesigailėjo. Be to, nuteistasis pažymi, jog LR BK 59 str. 2 d. numato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas aplinkybes. Antai teismas neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nuteistasis davė išsamius ir teisingus parodymus apie faktines veikų padarymo aplinkybes ir tokiu būdu padėjo išsiaiškinti šias veikas. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tikslus, dėl kurių jis padarė baudžiamąją veiką neteisėtai įgydamas ir laikydamas šaudmenis. Nuteistasis paaiškina, jog miške grybaudamas ir radęs apkabą su šoviniais, paėmė ir parnešė ją namo tam, kad jos netyčia nerastų vaikai, kiti asmenys, nesusižalotų ir t.t. Nuteistasis taip pat nurodo, kad rastą apkabą su šoviniais laikė metalinėje spintoje su automatiškai užsirakinančia spyna savo namo sandėliuke, o siekdamas išvengti nesusipratimų tiek su policija, tiek su savo buvusia darboviete (duomenys neskelbtini), apie radinį niekam nepranešė, nes pagrįstai tikėjosi, kad įstatymo, pagal kurį asmenys atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų disponavimą, galiojimas bus pratęstas arba priimtas naujas analogiškas įstatymas. J. D. tvirtina apkabą radęs kaip tik 2007 metų rudenį, rugsėjo ar spalio mėn., t.y. praėjus vos pusmečiui nuo minėto įstatymo galiojimo pabaigos (2006-06-22 LR Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinasis įstatymas Nr.X-713). Be to, vieną 7,62 mm kalibro šovinį nuteistasis tvirtina paėmęs iš su juo žaidžiusių vaikų, kad pastarieji nesusižalotų. Tokiu būdu, apeliantas mano, kad nors veikų (dėl 30 vnt. 5,45 mm kalibro ir 1 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių įgijimo ir laikymo) padarymo tikslai buvo visiškai nenusikalstami, o jo tyčia ir ketinimai nukreipti apsaugoti nepilnamečius ir/ar kitus asmenis, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai tokių aplinkybių nepripažino atsakomybę lengvinančiomis. Be to, nuteistasis pažymi, kad davė išsamius parodymus dėl padarytų veikų, dėl ko laikytina, jog jis padėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir teismu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. D. taip pat nesutinka ir dėl jam Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, nes teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į pakankamai nedidelį kiekį (20,23 dm³) alkoholio, todėl nepagrįstai skyrė baudą, kurios dydis atitiko jos vidurkį. Be to, nepaisant to, kad teismas apskritai netinkamai kvalifikavo veiką pagal BK 253 str. 2 d. dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apelianto įsitikinimu, paskirtos bausmės rūšis ir dydis pagal BK 253 str. 2 d. yra neproporcingas padalytos veikos pavojingumui, ji yra pernelyg griežta, neadekvati padarytai veikai bei prieštaraujanti teisingumo principui ir pačios bausmės paskirčiai. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas realią 4 metų laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai nurodė, kad nėra išimtinių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas, ir tokiu būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Antai nuteistasis pažymi, kad teismas visiškai be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir kt.). Be to, teismas, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir skirdamas bausmę pagal LR BK 253 str. 2 d., apsiribojo tik formaliu šios veikos pavojingumo laipsnio įvertinimu, nurodydamas, jog tai - sunkus nusikaltimas, tačiau neatsižvelgdamas į tai, kad J. D. veika šiuo atveju nelaikytina pavojinga (miške rasta ir parsinešta apkaba su 30 vnt. šovinių gulėjo gyvenamojo name esančio sandėliuko metalinėje rakinamoje spintoje, per klaidą įsigytos 2 dėžutės po 50 vnt. mažo kalibro šovinių ir 1 vnt. iš vaikų paimtas 7,62 mm kalibro šovinys - toje pačioje patalpoje, kurioje niekas kitas, net ir šeimos nariai, išskyrus mane, neidavo, nes tai buvo asmeninė J. D. namo erdvė. Taigi, niekas kitas, išskyrus mane patį, negalėjo šių šaudmenų paimti ir/ar jais pasinaudoti. Be to, apeliantas nurodo, kad padaryta veika apskritai nesukėlė jokios žalos ar pasekmių, nes šaudmenų jis niekur nesinešiojo, juos laikė namo sandėliuke metaliniame seife, todėl rizika žalai ar neigiamoms pasekmėms atsirasti buvo minimali. Padarytos veikos tikslas epizode dėl neteisėto 30 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių ir 1 vnt. 7,62 mm kalibro šovinio įsigijimo ir laikymo - apsaugoti nepilnamečius ir/ar kitus asmenis nuo galimo susižalojimo netinkamai elgiantis su šiais šaudmenimis. Be to, apeliantas nurodo pagrįstai tikėjęsis analogiško, vos prieš pusmetį galiojimą praradusio įstatymo, atleidžiančio nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą ginklų ir šaudmenų disponavimą, savanoriškai juos atiduodant teisėsaugos įstaigoms, priėmimo, dėl ko apie rastus šaudmenis niekam nepranešė, tačiau nuo kitų asmenų saugiai juos laikė. Byloje esantis ginklo valdymo pažymėjimas patvirtina, jog nurodyto tikslo - apsaugoti aplinkinius – nuteistasis galėjo pasiekti ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir turimais įgūdžiais bei patirtimi elgiantis su atitinkamais ginklais bei jų šaudmenimis. Motyvo panaudoti rastus šaudmenis kažkokiai neteisėtai veikai neturėjo, išskyrus tikslą apsaugoti aplinkinius nuo galimo susižalojimo. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti, kad niekada nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, periodiškai aplanko kitoje gyvenvietėje gyvenančius savo garbaus amžiaus (70 m. ir 67 m.) tėvus bei žmonos motiną (68 m.), jiems pagelbsti ūkio darbuose, iki 2011 m. kiekvieną mėnesį su žmona turi mokėti bankui palūkanas ir dalimis grąžinti paimtą kreditą, o atleistas iš tarnybos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tuojau pat susirado naują darbą UAB (duomenys neskelbtini), kur dirba vairuotoju; buvusio darbdavio charakterizuotas teigiamai, šeimoje ir visuomenėje nėra konfliktiškas, todėl galima daryti išvadą, jog nelinkęs nusižengti įstatymui, gyvena tvarkingą ir socialiai prasmingą gyvenimą, byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad negali dirbti sunkaus fizinio krūvio reikalaujančio darbo, nuolat reikia gerti vaistus. J. D. nurodo, kad reali laisvės atėmimo bausmė turėtų neigiamą įtaką ne tik jam ir jo sveikatai, bet ir šeimai, kuri dėl paskirtos bausmės nukentėtų labiausiai, nes neužtektų lėšų pragyvenimui. Tokiu būdu apeliantas mano, kad aukščiau paminėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog vis tik yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio, už kurį yra teisiamas, sankcijoje, net ir tuo atveju, jei teismas paliktų veikos kvalifikaciją pagal LR BK 253 str. 2 d. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo, teismo viešumas padarė didelį poveikį jo elgesiui, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo prarado darbą valstybės tarnyboje, dėl ko netekau galimybės ateityje siekti karjeros valstybiniame sektoriuje. Apeliantas teigia supratęs, kad jo veiksmai gali sukelti itin nemalonių ir sunkių finansinių pasekmių ne tik jam pačiam, bet ir šeimai, kuri šiuo atveju yra visiškai nekalta. Šiuo metu yra tvirtai įsitikinęs, jog ateityje vengs bet kokių nusižengimų įstatymams ir jų besąlygiškai laikysis. Baudžiamasis procesas privertė dar kartą pervertinti ir prisiminti visuomenėje saugomus gėrius ir vertybes. J. D. supranta, kad bausmė už padarytas nusikalstamas veikas yra neišvengiama, tačiau nemano, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimą 4 metams, nustatė tinkamą ir teisingą pusiausvyrą tarp bausme siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, todėl tiki, kad gali pasitaisyti, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas skiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Priešingu atveju, apelianto įsitikinimu, dabar paskirta bausmė būtų neadekvati padarytai veikai, o tai prieštarautų teisinės valstybės, teisingumo ir protingumo principams.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliaciniu skundu nuteistasis J. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 nuosprendį pakeisti ir sumažinti baudą už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 201 str. 3 d.; nuosprendį dalyje dėl 100 vnt. mažo kalibro šovinių neteisėto įsigijimo ir laikymo panaikinti, nesant veikoje nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 2 d., požymių, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį; veiką dėl neteisėto šovinių įgijimo ir laikymo perkvalifikuoti iš LR BK 253 str. 2 d. į 253 str. 1 d.; paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir J. D. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo pagal LR BK 201 str. 3 d. bei 253 str. 2 d. Be to, Vilniaus apygardos teismas, pripažinęs J. D. kaltu pagal LR BK 201 str. 3 d. ir 253 str. 2 d., paskyrė jam teisingą bausmę pagal LR BK 201 str. 3 d. Tačiau skirdamas bausmę pagal LR BK 253 str. 2 d., teismas nepakankamai įvertino J. D. asmenybę bei veikos pavojingumą ir todėl paskyrė teisingumo principui aiškiai prieštaraujančią bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. D. nurodo, kad jo nusikalstama veika dėl 131 vnt. šaudmenų įgijimo ir laikymo nepagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 253 str. 2 d., kadangi 100 vnt. šaudmenų (2 x 50 vnt) jis įgijo nežinodamas, jog tai 5,6 mm kalibro šoviniai. Be to, apelianto nuomone, teismas turėtų įvertinti ne tik kiekybinį šaudmenų dydį, bet ir kokybines jų charakteristikas (sprogstamąją, griaunamąją galią ir pan.). Nuteistasis nurodo, kad dvi dėžutes po 50 vienetų šovinių jis įsigijo Gariūnų turgavietėje už 14 litų manydamas, jog tai šoviniai pneumatiniam šautuvui, o įsigytų šovinių nežiūrėjo, todėl negalėjo žinoti, jog tai ne pneumatiniam šautuvui pritaikyti 5,6 mm kalibro šoviniai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus nuteistojo J. D. parodymus vertino kritiškai kaip gynybinę versiją. Visų pirma, nors pats nuteistasis pripažino iš nepažįstamo asmens Gariūnų turgavietėje pirkęs šovinius neva pneumatiniam šautuvui, tačiau iš 2008-12-04 specialisto išvados Nr. 140-(5013)-IS1-9239 (T. 1, b. l. 83-88) aišku, kad pas J. D. rastas Kinijos pramoninės gamybos pneumatinis šautuvas buvo skirtas šaudyti ne šoviniais, o pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis. Be to, iš minėtos specialisto išvados taip pat aišku, kad ant vienos iš dviejų 5,6 mm kalibro šovinių dėžutės („Blazer ammunition“) aiškiai nurodytas šūvio atstumas (iki 2,5 kilometro), kas absoliučiai nebūdinga iš pas nuteistąjį rasto pneumatinio ginklo šaudomoms kulkoms (pagal specialisto išvadą Nr. 140-(5013)-IS1-9239 pas J. D. rastas pneumatinis ginklas priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams). Tuo tarpu iš kratos protokolo (T. 1, b. l. 28 – 33) aišku, kad ne mažiau kaip pusė kitos šovinių dėžutės („Eley standard) buvo permatoma ir aiškiai matėsi dėžutėje esantys šoviniai (ne kulkos). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien pažvelgus į 2008-06-19 kratos pas J. D. metu rastas ir paimtas dėžutes, bent minimalią patirtį su šaunamaisiais ginklais turinčiam asmeniui neįmanoma nepastebėti, jog tai ne kulkos pneumatiniam šautuvui, o šoviniai. Pažymėtina ir tai, kad 2008-06-19 kratos pas J. D. metu 100 vnt 5,6 mm šovinių (50 vnt dėžutėje „Blazer ammunition“ ir 50 vnt „Eley standard“) buvo rasti ne kažkur paslėpti ar šiaip nematomoje vietoje, o tiesiog ant stalo sandėliukė, kuriame lankydavosi J. D. . Taigi, nors J. D. nurodė, kad šovinius Gariūnų turgavietėje įsigijo net neatidaręs dėžučių ir tiesiog galvodamas, kad tai šaudmenys oriniam šautuvui (įvertinus J. D. patirtį dirbant Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tai taip pat neįtikėtina), tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad net ir vėliau iki šovinių suradimo kratos metu J. D. negalėjo nepastebėti ir nesuprasti, jog jis nusipirko ne kulkas pneumatiniam šautuvui, o šovinius (atitinkamai pagal turėtą patirtį su ginklais ir šaudmenimis suprato ir tai, jog įsigyti būtent 5,6 mm kalibro šoviniai). Be to, ginklo valdymo pažymėjimuose (2002-03-18 pažymėjime Nr. 316 ir 2008-05-20 pažymėjime Nr. 199) aiškiai nurodyta, kad pažymėjime nurodytais ginklais J. D. galėjo naudotis tik tarnybos metu, todėl nėra jokio pagrindo pagrįstam J. D. manymui, jog jis, neturėdamas specialaus leidimo, gali savo nuožiūra laikyti šaudmenis savo namuose. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti, kad J. D. suprato pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tiesa, ginčydamas veikos kvalifikacijos pagal LR BK 253 str. 2 d. pagrįstumą apeliantas nurodo, kad teismas turėtų įvertinti ne tik kiekybinį dydį, tačiau ir kokybines charakteristikas (šaudmenų paskirtį, kalibrą, smogiamąją, griaunamąją galią ir pan.), nes tai įvertinus nelaikytina, kad 2 dėžutės po 50 vnt. mažo kalibro ir galingumo šovinių sudaro LR BK 253 str. 2 d. numatyto nusikaltimo objektyvųjį požymį - didelį kiekį. Tačiau pažymėtina, jog LR BK 253 str. 2 d. numatytas didelis kiekis yra vertinamasis požymis, o vertinant, ar 2008-06-19 kratos pas J. D. metu rasti ir paimti šoviniai sudaro didelį kiekį, visų pirma, pažymėtina, jog buvo rasti ne tik jau minėti 100 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių, tačiau Kalašnikovo konstrukcijos automato AK-74 dėtuvėje rasta ir 30 pramoninės gamybos karinių 5,45 mm kalibro šovinių, skirtų graižtviniams ginklams, o taip pat vienas karinis 7,62 mm kalibro šovinys. Tokiu būdu, įvertinant tai, kad dalis rastų šovinių yra kariniai (31 vnt.), kurių dauguma (30 vnt.) rasti kartu su Kalašnikovo konstrukcijos automato AK-74 dėtuve, o iš viso rasta 131 vnt. šovinių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, rastas šaudmenų kiekis pagrįstai pripažintas dideliu, o J. D. veika atitinkamai pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 253 str. 2 d.

Nuteistasis J. D. mano, kad skirdamas bausmę pagal LR BK 201 str. 3 d. teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad dėl naminės degtinės gabenimo ir laikymo jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai galisi. Tačiau iš liudytojo K. L. parodymų aišku, kad sustabdžius J. D. vairuotą automobilį bei radus maišą su plastikiniuose buteliuose esančiu skysčiu, nuteistasis policijos pareigūnui mėgino aiškinti, kad tai trąšos. Be to, J. D. ir teisme parodė, kad maišą su plastikiniuose buteliuose esančiu skysčiu (pripažino, jog atidarius butelį jautėsi naminės degtinės kvapas) rado miške. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, tokia J. D. nurodyta naminės degtinės įgijimo versija yra ne tik neįtikėtina, tačiau prieštarauja ir liudytojų K. L. , K. S. bei D. D. parodymams, kurie parodė, jog J. D. vairuotas automobilis VAZ 2101, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ne atsitiktinai, o tikrinant informaciją, jog J. D. gali neteisėtai gabenti namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus. Atitinkamai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad informaciją apie gabenamus alkoholinius gėrimus pareigūnai gavo po to, kai A. D. rado juos miške ir pasiėmė neva tikslu panaudoti namų ūkyje. Taigi, nors namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų įgijimas nėra LR BK 201 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymis, tačiau atsižvelgiant į tikrojo alkoholinių gėrimų gavimo šaltinio slėpimą, o taip pat tai, kad iš pradžių J. D. bandė slėpti žinojęs apie gabenamus alkoholinius gėrimus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės nuteistojo J. D. atsakomybę pagal LR BK 201 str. 3 d. lengvinančia aplinkybe. Be to, vertinant J. D. pagal LR BK 201 str. 3 d. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, jog LR BK 201 str. 3 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia (žinojo, kad gabena ir laiko naminę degtinę bei norėjo taip veikti), naminės degtinės kiekis du kartus viršijo LR BK 201 str. 3 d. numatytą ribą (dešimt litrų), nusikalstama veika baigta, J. D. charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, J. D. pagal LR BK 201 str. 3 d. paskirta 25 MGL dydžio (LR BK 47 str. 3 d. 1 p. numatytos maksimalios baudos vidurkio) bauda atitinka LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Apeliantas mano, kad jo atsakomybę pagal LR BK 253 str. 2 d. švelninančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o taip pat tai, kad jo nusikalstamų veikų tikslai (dėl 30 vnt. 5.45 mm kalibro ir 1 vnt. 7.62 mm kalibro karinių šovinių įgijimo) nebuvo nusikalstami (LR BK 59 str. 2 d.). Tačiau, kaip jau anksčiau minėta, įgydamas 100 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių ir juos laikydamas savo namuose, J. D. suvokė nusikalstamą savo veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia, nors tai visada neigė, todėl teigti, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką šioje dalyje nėra pagrindo. Iš paties nuteistojo J. D. parodymų taip pat aišku, kad savo namuose laikydamas 30 vnt. karinių 5,45 mm kalibro šovinių, nuteistasis suprato nusikalstamą savo veikos pobūdį (laikė, kol galbūt bus priimtas įstatymas, leidžiantis atiduoti neteisėtai laikomus šaudmenis ar juos legalizuoti), todėl teigti, jog jo nusikalstamos veikos tikslai įgyjant ir laikant 30 vnt. karinių 5,45 mm kalibro šovinių Kalašnikovo automato dėtuvėje nebuvo nusikalstami, taip pat nėra jokio pagrindo, nes jis aiškiai suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį. Be to, nors apeliantas visuomet teigė, kad Kalašnikovo automato AK74 dėtuvę su šoviniais jis rado grybaudamas miške ir ją paėmė tik todėl, kad kas nors nesusižalotų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėti J. D. parodymai dėl 30 vnt. karinių 5,45 mm kalibro šovinių kartu su Kalašnikovo automato AK-74 dėtuve radimo aplinkybių vertintini kritiškai, nes iš 2008-12-04 specialisto išvados Nr. 140-(5013)-IS1-9239 aišku, kad iš J. D. paimti minėti šoviniai yra be jokių matomų defektų ar korozijos, o taip pat be jokių aiškių korozijos pėdsakų yra ir Kalašnikovo konstrukcijos automato AK-74 dėtuvė, todėl teigti, kad kažkas miške galėjo palikti ar pamesti Kalašnikovo automato AK-74 dalį kartu su visais šoviniais, netrukus po ko J. D. ją rastų ir, negana to, nuspręstų laikyti pas save neva siekdamas apsaugoti kitus, nėra jokio pagrindo. Atitinkamai dėl J. D. atsisakymo nurodyti tikrąjį Kalašnikovo automato AK-74 dėtuvės su šoviniais įgijimo šaltinį, pastarojo nustatyti nepavyko nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, todėl teigti, jog nuteistasis kokiu nors būdu padėjo išaiškinti 30 vnt. karinių 5,45 mm kalibro šovinių įgijimo ir laikymo aplinkybes, taip pat nėra jokio pagrindo. Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo J. D. atsakomybę pagal LR BK 253 str. 2 d. lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino tiek to, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), tiek to, kad nusikalstama veika įvykdyta siekiant apsaugoti kitus ir neturint nusikalstamų tikslų (LR BK 59 str. 2 d.). Be to, nesant nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad taikyti LR BK 62 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Visgi, nors ir nenustačius nuteistojo J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas 2009-07-01 nuosprendžiu nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios, skiriant bausmę pagal LR BK 253 str. 2 d., leistų taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Nors nuteistajam J. D. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė atitinka LR BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, tačiau konkrečiu atveju ji yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo principo, o LR BK 41 str. 2 d. numatytiems tikslams pasiekti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas turi teisę ir konkrečiu atveju privalo paskirti kitą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl LR BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymo, ypatinga reikšmė teikiama aplinkybėms, atskleidžiančioms nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Atitinkamai aptariant J. D. įvykdytos nusikalstamos veikos, įgyjant ir laikant 131 vnt. šaudmenų, pavojingumą pažymėtina, kad, nors šaudmenų kiekis, kaip jau anksčiau minėta, pagrįstai pripažintas dideliu ir nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 253 str. 2 d. kaip sunkus nusikalstimas, tačiau, ypač įvertinus tai, kad 100 vnt. minėtų šovinių buvo pramoninė gamybos 5.6 mm kalibro pakankamai mažo galingumo žiedinio skėlimo šoviniai, tai nelaikytina ypatingai dideliu, labai pavojingu šaudmenų kiekiu ir į tai privalo būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Iš byloje esančio nutarimo daryti kratą (T. 1, b. l. 27) taip pat aišku, kad šaudmenys J. D. gyvenamajame name esančiame sandėliuke buvo rasti visiškai atsitiktinai, kadangi 2008-06-19 radus alkoholio kvapą turinčio skysčio J. D. vairuotame automobilyje, kratos metu buvo tikimasi rasti daugiau neteisėtai laikomo etilo alkoholio, o jokie kitų nusikalstamų veikų dalykai neminimi (liudytojas K. S. , dalyvavęs atliekant kratą, taip pat patvirtino, jog nesitikėjo rasti šovinių). Byloje taip pat nėra ne tik duomenų, kad nuteistasis būtų siekęs panaudoti šaudmenis kokiai nors neteisėtai veiklai ar juos realizuoti kitiems asmenims, tačiau kad apskritai būtų siekęs juos panaudoti (nerasta jokių ginklų, kuriems būtų tikę rasti šaudmenys; dėžutės (2 x 50 vnt.) su 5,6 mm kalibro šoviniais rastos pilnos (nepanaudotas nei vienas šovinys), o dėl J. D. nusikalstamos veikos jokia reali žala neatsirado. Be to, vertinant J. D. asmenybę, byloje iš esmės yra vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys (neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba dvejose darbovietėse, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (T. 1, b. l. 176), nėra jokių duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo (po 2008-06-19) J. D. būtų įvykdęs kokių nors kitų teisės pažeidimų). Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo manyti, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą laisvės atėmimo bausmę. Priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmė privalo būti proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai, o įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitiktų įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nuteistojo asmenybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai būtų visiškai pasiekti paskyrus J. D. finansinius padarinius turinčią bausmę – baudą. Atitinkamai nustatant baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad aiškindamas įvykdytos nusikalstamos veikos (LR BK 253 str. 2 d.) aplinkybes (šaudmenų įgijimą), nuteistasis nebuvo iki galo nuoširdus ir siekė sumenkinti savo vaidmenį įvykdant nusikalstamas veikas, o sunkus nusikaltimas įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, nors ir neturint aiškaus šaudmenų panaudojimo tikslo. Iš kitos pusės, nustatant baudos dydį, atsižvelgiama ir į nuteistojo šeiminę (vedęs, turi du nepilnamečius vaikus) bei turtinę padėtį, todėl įgyvendinant LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, skirtina pakankamai didelė, tačiau gerokai mažesnė už maksimalią (LR BK 47 str. 3 d. 4 p.) bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. D. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., J. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. paskirti 200 MGL (26000 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. ir bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2009-07-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 200 MGL (26000 Lt) baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Valdimaras BavėjanasRūta Mickevičienė