Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,

dalyvaujant pareiškėjui A. K. , atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Pavydžiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas netenkinamas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui A. K. buvo išduotas leidimas Nr. 2179 laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – Leidimas), kuris ginčijamu 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 20-11-IL-4926 panaikintas (b. l. 14-16). Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris numato, jog leidimai nešiotis ir laikyti B,C kategorijų ginklus iš šaudmenis panaikinami, kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą , akivaizdžiai neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančių institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą ir paimti šaunamąjį ginklą. Priimdamas ginčijamą 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 20-11-1L-4926 atsakovas taip vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 3-4 p., 30 str. 2 d. 1-2 ir 8 p. 40 str., 40 str. 1 d. 9 p. ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau - Taisyklės), 92.7 p.nuostatomis.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme bei detalizuotos Taisyklėse.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto bei Taisyklų 92.7 punkte numatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas asmenims, turintiems leidimą laikyti (nešiotis) ginklą akivaizdžiai neleidus arba sudarius kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose įtvirtinta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo: sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų tarnautojams patekti į ginklų, šaudmenų laikymo vietas ir jų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, šaudmenis ir leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus, šaudmenis; teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, šaudmenis ir leidimą juos nešiotis ar leidimą laikyti. Šio straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose ir 8 punkte nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama: ginklą nešiotis neturint su savimi leidimo jį nešiotis; ginklą gabenti neturint su savimi leidimo jį nešiotis ar leidimo laikyti; sudaryti kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnams apžiūrėti ginklus, šaudmenis, jų laikymo vietas bei ginklų, šaudmenų įsigijimo, laikymo, apskaitos dokumentus.

Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimo pagrindai reglamentuojami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje ir Taisyklių XIII dalyje. Pareiškėjui išduotas Leidimas iš esmės panaikintas minėto įstatymo 40 str. 1 d. 9 p. bei Taisyklių 92.7 p. pagrindu, tai patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, todėl ginčo nagrinėjimo dalykas yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 9 p. bei Taisyklių 92.7 p. taikymo pagrįstumas ir teisėtumas. Kiti ginčo sprendime nurodyti pagrindai, laikytini leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo aplinkybėmis (Taisyklių 93 p.), todėl vertintinos tiek, kiek pagrindžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 9 p. ir Taisyklių 92.7 p. taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00541-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ (b.l.69, II pusė). Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriaus specialistė, vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 1 d. 5 p., 2012 m. spalio 11 d. priėmė Išvadą (b. l. 17), kuria įpareigojo Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK paimti saugojimui A. K. graižtvinį šautuvą „SAUER 202“; 300 Winchester Magnum; Nr. 012409; N55097; graižtvinį šautuvą „ANSCHUTZ 525; .22 LR; 3085325“; lygiavamzdį šautuvą „BROWNING SILVER“ 12x70; 113NN22107; revolverį „SMITH (duomenys neskelbtini) PD“; .357 Magnum; DCW8105, šaudmenis ir priduoti laikinam saugojimui į Kauno apskr. VPK Ginklų saugyklą, Leidimą Nr. 2179 atsiųsti Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui. Pareiškėjas 2012 m. spalio 24 – 25 dienomis perdavė pareigūnui R. S. revolverį ir du graižtvinius šautuvus (b. l. 18, 19), tačiau lygiavamzdį šautuvą pristatė tik 2012 m. gruodžio 27 d. (b. l. 20).

Pareiškėjas teigia, jog buvo pažeista informavimo apie ginklų paėmimą tvarka, nurodo, jog ginklus pristatyti į policiją jam sutrukdė objektyvios priežastys, neigia neleidęs ar sudaręs kliūtis pareigūnams paimti ginklus. Teismas su pareiškėjo pozicija nesutinka.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato pareigą policijos pareigūnams paimti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2012-10-08 Kauno m. VPK pareigūnams patikrinus duomenis apie pareiškėją BIRT ataskaitose, paaiškėjo, kad Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Prevencijos poskyris atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00541-12 dėl nusikalstamos veikos numatytos pagal BK 145 str. 1 d., kurioje įtarimai pareikšti A. K. dėl grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus ( b.l. 69, II pusė), todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą paimti iš pareiškėjo ginklus.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog buvo siųsti pareiškėjui rašytiniai pranešimai dėl ginklų pristatymo ir jų paėmimo, tačiau formalus neatitikimas teisės aktų reikalavimams negali būti teisiniu pagrindu panaikinti ginčijam sprendimui, nes bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinomas pareigūnų reikalavimo pristatyti ginklus turinys, suprantamos jų nepristatymo pasekmės.

Liudytojų J. A. , R. S. parodymai byloje patvirtina, jog pareiškėjas, paaiškėjus duomenims dėl minėto ikiteisminio tyrimo, buvo raginamas telefonu geranoriškai nedelsiant pristatyti ginklus į komisariatą. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigia. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prieš tai, t.y. 2011m. jau buvo pristatęs ginklus į komisariatą dėl iškeltos baudžiamosios bylos pagal BK 145 str.1d., todėl jų pristatymo ir paėmimo tvarką žinojo. Geranoriškai nepristačius ginklų, 2012-10-11 Kauno apskrities VPK buvo patvirtinta išvada Nr. 20-11-IL-3938 dėl jų paėmimo ( b.l. 85). Minėtoje išvadoje nurodyta, jog apie priimtą sprendimą informuotinas pareiškėjas. Pareiškėjas tvirtina, kad su Išvada jis susipažino 2012 m. gruodžio 7 d. (b. l. 85) ir nesusipažinimą su Išvada nurodo kaip vieną iš priežasčių, sąlygojusią delsimą pateikti lygiavamzdį šautuvą saugojimui. Tačiau paties pareiškėjo, liudytojų R. S. , J. A. parodymai byloje patvirtina, kad tris ginklus iš keturių turimų jis pateikė 2012 m. spalio 24 – 25 dienomis, todėl teismas daro išvadą, kad jis iki minėto termino, jau žinojo ir suprato prievolę nedelsiant pateikti visus ginklus laikinam saugojimui. Liudytojas R. S. nurodė, jog 2012m. spalio 24 d. pareiškėjui buvo nurodyta, jog priimta Išvada dėl ginklų paėmimo, išaiškintas jos turinys. Tai, kad pareiškėjas suprato pareigą pristatyti ginklus patvirtina jo paties veiksmai, pristatant dalį ginklų. Taigi pagal bylos duomenis akivaizdu, jog pareiškėjui apie 2012-10-11 Išvadą, kuria buvo nuspręsta ginklus paimti tikrai tapo žinoma 2012m.spalio 24d. Ir nors ginklus privalėjo pristatyti nedelsiant, tačiau 2012m.spalio 24-25 d. pristatė tik dalį ginklų.

Objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo pristatyti visi ginklai 2012m. spalio 24-25d. byloje nesurinkta. Kad pareiškėjas fiziškai nepajėgė jų pristatyti, teismui nėra įtikinamas argumentas. Pareiškėjas nurodo, kad lygiavamzdžio šautuvo laikinam saugojimui pareigūnų nurodytais ir paties žadėtais terminais pateikti negalėjo, kadangi buvo sugedęs seifo, kuriame minėtas ginklas laikomas užraktas. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas 2012 m. spalio 24 d. pristatęs du ginklus, kitus žadėjo atnešti kitą dieną, nes raktas nuo seifo paliktas Klaipėdoje. Pareigūnui R. S. pasiūlius važiuoti paimti kitus ginklus, pareiškėjas pareiškė, kad neturi rakto ir ginklų paimti negalės. 2012 m. spalio 25 d. pristatė dar vieną graižtvinį šautuvą ir pasakė, kad važiuoja į užsienį ir likusio ginklo pristatyti negalės, grįš tik lapkričio mėnesį. Nors pareiškėjas tvirtina, jog pareigūnui R. S. spalio 25d. nurodė, jog ginklo negali pristatyti dėl sugedusio seifo, tačiau apklaustas liudytoju minėtas pareigūnas nurodė, jog apie sugedusį seifą spalio 25 d. jis nebuvo informuotas. Pareigūno R. S. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 58,76,83) ši aplinkybė taip pat nenurodyta, todėl teismas minėtus pareiškėjo argumentus vertina kaip neįrodytus. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, žinodamas apie būtinumą pristatyti lygiavamzdį šautuvą saugojimui, galėjo ir privalėjo informuoti atsakovą apie atsiradusią aplinkybę, t. y. seifo, kuriame saugomas ginklas, spynos gedimą, kreiptis į antstolį dėl minėtos faktinės aplinkybės konstatavimo, tačiau turėdamas galimybę to nepadarė. Kaip matyti iš bylos duomenų į antstolį dėl faktinių aplinkybių, susijusių su seifų buvimu, konstatavimo buvo kreiptasi jau po ginčijamo sprendimo priėmimo, t.y. 2013 m. sausio 15 d. ( b.l. 32). Teismui nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų trukdoma į antstolį kreiptis anksčiau, siekiant užfiksuoti įrodymus dėl seifo sugedimo. Be to, rakto nuo seifo, kuriame laikomi ginklai, laikymas kitame mieste (Klaipėdoje, t. y. apie 200 km. nuo ginklų laikymo vietos) vertintina kaip akivaizdžios kliūties sudarymas kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnams apžiūrėti ginklus, šaudmenis, jų laikymo vietas.

Apie tai, kad likusio ginklo (lygiavamzdžio šautuvo), šaudmenų bei Leidimo iš pil. A. K. paimti nepavyksta, nes pareiškėjas nesudaro sąlygų patikrinti ginklus bei jų laikymo sąlygas, bei apie tai, kad į butą, kuriame laikomi ginklai, bei į pareiškėjo darbovietę pareigūnai vyko ne kartą, patvirtina liudytojų R. S. , R. O. , I. C. parodymai, Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2012 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. 20-22-S-17763 (b. l. 75), pareigūno R. S. 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. gruodžio 4 d., 2012 m. gruodžio 27 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 58, 76, 83). Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, jog pareigūnai nesiėmė jokios iniciatyvos paimti ginklus. Liudytojas R. S. nurodė, jog tą pačią spalio 25 d., po to, kai pareiškėjas nepristatė dalies ginklų, ginklų paėmimo tikslu buvo nuvykta į jo gyvenamąją vietą, neradus pareiškėjo, užsukta į darbovietę (darbovietė yra šalia gyvenamosios vietos Gruodžio g.), tačiau įmonės darbuotoja paaiškino, kad pareiškėjas išvyko į užsienį, grįš lapkričio 12 d. 2012 m. gruodžio 3 d. darbovietėje buvo paliktas pranešimas, kuriame nurodoma sudaryti sąlygas 2012-12-04 paimti ginklus, tačiau atvykus kitą dieną pareiškėjas buvo nerastas. Šias aplinkybes įrodo pranešimo turinys ( b.l. 21). Minėtas liudytojas nurodė, jog į pareiškėjo namus ir jo darbovietę buvo vykta kelis kartus, darbovietėje ir už jos durų paliekami pranešimai. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino liudytoja R. O. . Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, nes jie neprieštarauja vieni kitiems, aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniuose pranešimuose, į bylą pateikta susirašinėjimo bendradarbiaujant tarp institucijų medžiaga, todėl atmesti šiuos įrodymus nėra pagrindo (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Pareiškėjas subjektyviai vertina, kad Kauno apskrities VPK Centro PK pareigūnų, į jo darbovietę atvykusių 2012 m. gruodžio 3 d. apie 15 val. ir palikusių pranešimą, kad 2012 m. gruodžio 4 d. 13 val. sudarytų sąlygas įvykdyti Išvadą, pranešime nustatytas neprotingas 19 valandų terminas, todėl jo įmonės buhalterei nepavyko su juo susisiekti, jis apie pranešimą nežinojo ir negalėjo jo įvykdyti. Liudytojas R. S. teisme patvirtino, jog gruodžio 3 d. paliekant pranešimą darbovietėje, jį priėmusiai darbuotojai buvo nurodyta kuo skubiau susisiekti su pareiškėju. Nors apklausta liudytoja įmonės darbuotoja I. C. iš esmės šią aplinkybę neigė ( b.l. 112),tačiau, įvertinant tai, jog ją sieja su pareiškėju darbiniai santykiai, tarnybinis priklausomumas, laikyti minėtus įrodymus patikimais, teismui nėra pagrindo ( ABTĮ 57 str., 81 str.). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pranešimas nebuvo vykdomas ir vėliau. Įmonės buhalterės liudytojos I. C. paaiškinimais nustatyta, kad minėtą pranešimą pareiškėjui padavė 2012 m. gruodžio 4 d. į darbo pabaigą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas po pranešimo gavimo, būtų susisiekęs su pareigūnais, stengęsi jiems paaiškinti negalėjimo įvykdyti pranešimo priežasčių, pasiūlęs kitą ginklų paėmimo laiką. Lygiavamzdis šautuvas ir Leidimas buvo priduotas saugojimui tik 2012 m. gruodžio 27 d. Nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip vengimą teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, šaudmenis ir leidimą juos nešiotis ar leidimą laikyti, kontroliuojančių institucijų pareigūnams nesudarymą sąlygų patekti į ginklų laikymo vietą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 3p., 4 p.).

Pareiškėjo teigimu, seifas, kuriame laikomas lygiavamzdis šautuvas buvo atrakintas 2012 m. gruodžio 13 d. Tačiau lygiavamzdį šautuvą ir Leidimą pareiškėjas pristatė tik 2012 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus 20 d. po pasirašytino susipažinimo su Išvada (2012-12-07, b. l. 85) ir praėjus 14 dienų, jo teigimu, po seifo atrakinimo. Toks delsimas pristatyti pareigūnams ginklus, išnykus visoms paties pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, vertintinas akivaizdžiu vengimu teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, šaudmenis ir leidimą juos nešiotis ar leidimą laikyti (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 4 p.).

2012 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 27-30), tačiau nukentėjusioji G. S. dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą padavė skundą aukštesniajam prokurorui (b. l. 59). A. K. 2012 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyrių, prašydamas grąžinti jam ginklą (b.l.22). Tačiau Kauno apskr. VPK, turėdamas informaciją, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra apskųstas bei įvertinęs tai, kad buvo daromos akivaizdžios kliūtys atlikti ginklų patikrinimą, vengiama pareigūnų reikalavimu pateikti lygiavamzdį šautuvą ir Leidimą, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 20-11-IL-4926 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui A. K. išduotą Leidimą Nr. 2179 (b. l. 14-16). Teismas atmeta pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis galėjo būti diskriminuojamas dėl tautybės, nes tokių įrodymų nepateikta, nenustatyta, kad pareigūnai galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai A. K. apkaltinti bei panaikinti jam išduotą Leidimą.

Pareiškėjas, nepateisinamai ilgą laiką vengdamas vykdyti teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimą pateikti saugoti lygiavamzdį šautuvą ir Leidimą į teritorinę policijos įstaigą, nors apie tokią pareigą žinojo, nes tris ginklus jau buvo pateikęs saugojimui, pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 2 dalies 8 punkte nurodytus reikalavimus, todėl jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip akivaizdus kliūčių sudarymas kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei Taisyklių 92.7 punkte numatytos sankcijos jam pritaikytos pagrįstai.

Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjo atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00541-12 pagal BK 145 str. 1 d. dėl grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, neapribojo galimybės atsakovui priimti ginčijamą sprendimą, nes pareiškėjui pažeidus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t.y. sudarant kliūtis kontroliuojančių institucijų darbuotojams atlikti ginklų patikrinimą jų paėmimo tikslu, atsirado savarankiškas teisinis pagrindas leidimo panaikinimui.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog Kauno apskr. VPK 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. 2179 laikyti (nešiotis) ginklą, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas kompetentingos institucijos, iš esmės atitinka individualaus akto turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.