Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1612-1043/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: e2A-1612-1043/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00804-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
Atsakovas: R. G., S. G.
Ieškovas: G. M., E. M.
Trečiasis asmuo: M. Č.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1612-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00804-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. G. ir S. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir E. M. patikslintą ieškinį atsakovams S. G. ir R. G. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo M. Č., ir atsakovų S. G. ir R. G. patikslintą priešieškinį ieškovams G. M. ir E. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo M. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. M. ir E. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-3069), prašydami nustatyti G. M., E. M., S. G., R. G. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,6953 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal matininko V. G. atliktą schemą (planą): 1) ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 1 234 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu D; 2) M. Č. asmeninės nuosavybės teise naudosis 1 497 m² ir 435 m² ploto žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos indeksu E; 3) atsakovai S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 562 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu C; 4) atsakovė R. G. naudosis 1 896 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu B.; 5) visi bendraturčiai bendrai naudosis 960 m² ploto žemės sklypo dalimi (kiemu), kuri plane pažymėta indeksu A.; 6) bendraturčiai E. M. ir G. M., bei M. Č. naudosis 369 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu A-l; 7) įpareigojant atsakovus nekliudyti ieškovams naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, paliekant galimybę kiekvienai iš šalių laisvai prieiti ir privažiuoti su žemės ūkio technika prie kiekvienos iš šalių nuosavybės teise valdomų ūkinių pastatų, esančių žemė sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu A., 8) bei priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,6953 ha žemės sklypą, t. y. ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1599/6953 dalis žemės sklypo, atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 651/6953 dalis žemės sklypo, atsakovė R. G. nuosavybės teise valdo 2200/6953 ha dalių žemės sklypo, o trečiasis asmuo asmeninės nuosavybės teise valdo 2503/6953 dalis žemės sklypo. Šalys taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį 0,6953 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šalims įsigijus nuosavybės teises į žemės sklypo dalis, nebuvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Faktiškai nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento atsakovai trukdo ieškovams naudotis savo nuosavybės teise valdoma 1599/6953 dalimi žemės sklypo. Į nevienkartinius ieškovų siūlymus susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovai nereaguodavo arba reaguodavo agresyviai. Atsakovai visiškai neleidžia ieškovams prieiti (ar privažiuoti su žemės ūkio technika) prie savo ūkinių pastatų, bei trukdo naudotis šuliniu. Siekdami išspręsti ginčą kuo taikiau ir išvengti teisminio bylinėjimosi, ieškovai kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrių, kuriam taip pat pateikė MB „Mato forma“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilkaviškio skyrius išnagrinėjo prašymą, 2017 m. liepos 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad atsakovai jiems priklausančią žemės ūkio techniką stato bendro naudojimo dalyje, trukdydami ieškovams laisvai prieiti ar privažiuoti prie savo ūkinių pastatų, bei pasiūlė bendraturčiams sudaryti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovai sutiko tartis taikiai, tačiau vėliau atsisakė susitarti ir toliau ėmė trukdyti ieškovams laisvai prieiti ar privažiuoti prie savo ūkinių pastatų. Remdamiesi MB „Mato forma“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, ieškovai parengė sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir 2018 m. lapkričio 26 d. per Kalvarijos savivaldybės notaro biurą pateikė atsakovams. Atsakydami į pateiktą siūlymą, atsakovai išdėstė savo nesutikimus dėl atskirų sutarties sąlygų, bei nurodė, kad sutiktų kylančius ginčus spręsti derybų keliu, tačiau atsakovai į derybas nesileido. Patikslintu ieškiniu naudojimosi žemės sklypu tvarką prašoma nustatyti pagal pateikiamą matininko V. G. 2020 m. sausio 21 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, iš kurio matyti, jog naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarka prašoma nustatyti taip, kad kiekvienas bendraturtis nevaržomai galėtų patekti į savo nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, bei skirta bendro naudojimosi sklypo dalis nevaržomam patekimui į ūkinius pastatus.

3. Atsakovai S. G. ir R. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai siekia daugiau bendrų bendrasavininkų naudojimosi plotų. Atsakovai nesutinka, kad naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal ieškovų pasiūlytą planą A-960 m² ir siūlo prie ūkinių pastatų bendro naudojimo žemę, plane pažymėtą A-160 m². Atsakovų siūlomas variantas bendro naudojimo plotą sumažintų kur kas reikšmingiau – dar 856 m² (960 m²-104 m²). Tokiu būdu, atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas ne tik užtikrintų galimų ateityje konfliktų minimalizavimą, bet yra ir artimiausias faktiniams daiktų naudojimo santykiams.

4. Trečiasis asmuo M. Č. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

5. Atsakovai byloje pateikė patikslintą priešieškinį (DOK-44730), kuriuo prašė nustatyti naudojimosi 6 953 m² žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal V. G. projektą, nustatant, kad nuo sprendimo įsigaliojimo dienos: R. G. naudojasi 2 167 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „B“; S. G. ir R. G. naudojasi 641 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „C“; G. M. ir E. M. naudojasi 1 432 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „D“; M. Č. naudojasi 2 241 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „E“; G. M., E. M., M. Č., S. G. ir R. G. naudojasi 104 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „A“; G. M., E. M. ir M. Č., naudojasi 104 m² žemės sklypu plane pažymėtu „A-l“ , bei priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovai patikslintame priešieškinyje nurodė, kad tarp šalių nesutarimai prasidėjo nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento. Dėl šulinio naudojimosi nurodė, kad tik atsakovai jį prižiūri, kad šis tinkamai funkcionuotų. Atsakovų prašoma žemės sklypo naudojimosi tvarka geriau atitinka Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktriną ir teismų suformuotą praktiką, ir išskirtinai asmenų (šalių) privatumo srityje. Priešieškinyje pateiktoje naudojimosi tvarkoje minimalizuojama sklypo bendrasavininkų kartu bendrai naudojamų sklypo dalių plotas, kas ateityje galėtų vėl virsti ginčų objektu. Priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitiks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 (Teismų praktika 2010, 32) nustatytus kriterijus: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, o patikslintą priešieškinį atmetė – nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovų G. M. ir E. M. pateiktą V. G. 2020 m. sausio 21 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 75,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas nustatė, kad ieškovai, atsakovai ir trečiasis asmuo yra žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1599/6953 ha dalis, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 651/6953 ha dalis, atsakovei R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2200/6953 ha dalis, o trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2503/6953 ha dalis minėto žemės sklypo.

9. Teismas nustatė, kad šalys nuo pat minėto žemės sklypo įsigijimo nesutaria dėl naudojimosi šiuo sklypu. Atsakovai, neginčijo, jog žemės ūkio techniką žemės sklype pastato, laiko savo nuožiūra. Jie tai daro įvertinę, jog ūkininkauja ir turi didesnę dalį nuosavybės bendroje bendraturčių nuosavybėje. Ieškovai su tuo nesutinka, nes dėl atsakovų minėtų veiksmų, jie irgi ūkininkaujantys, tačiau neturi galimybės privažiuoti savo žemės ūkio technika prie savo ūkinių pastatų, bei yra trukdoma naudotis bendru šuliniu.

10. Tiriant ieškovų reikalavimui pagrįsti planą, atsakovai nurodė, jog ieškovams nėra kliūtis patekti prie savo ūkinių pastatų iš vakarinės dalies, važiuojant pro ūkinio pastato galą (taškai 14, 13, 12), kadangi sklypas toje vietoje ribojasi su ieškovės E. M. artimųjų giminaičių sklypu. Tačiau ieškovams technika važinėjant prie savo ūkinio pastato pravažiavimui naudojant gretimai esantį sklypą, gali paaiškėti, jog pažeidžiamos trečiųjų asmenų teises. Juolab, jog atsakovai nepaneigė, jog E. M. artimi giminaičiai tai daryti neleidžia, todėl teismas sprendė, kad ieškovų planas nepažeidžia adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus, nes nei vienam iš bendraturčių nėra sumažinama nuosavybės teise valdoma dalis sklypo, o į bendro naudojimo plotą patenka dalys, iš esmės proporcingos turimiems statiniams, į kuriuos šalys turi patekti be jokių apribojimų. Ieškovų pateiktu planu yra pilnai išlaikytas socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Ieškovų siūloma naudojimosi tvarka pagrįstai tikėtina bus patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę, naudojant daiktą pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą, be to bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojant, kad nei vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

11. Teismas įvertinęs atsakovų pateiktą naudojimosi tvarkos planą, sprendė, kad atsakovai savo asmeninio naudojimosi plotus nusistatė didžiausius, lyginant su kitais bendraturčiais, t. y. iš atsakovų sklypo dalies į bendro naudojimo plotą patenka 10 kv. m., iš atsakovės R. G. dalies – tik 33 kv. m., o iš ieškovų sklypo dalies patenka 167 kv. m., nežiūrint į tai, kad ieškovų dalis sklype yra kur kas mažesnė nei atsakovės R. G.; iš trečiojo asmens dalies į bendro naudojimo plotą patenka 262 kv. m. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendė, kad įgyvendinant atsakovų siūlomą tvarką, pagrįstai tikėtina, jog niekada nebūtų išsaugota socialinė taika, kadangi ieškovai faktiškai normaliai negalėtų patekti su žemės ūkio technika prie savo nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato, tikslu naudoti jį pagal paskirtį. Trečiajam asmeniui paskirtoje sklypo dalyje, kurią sudaro 275 kv. m., yra pelkė (taip pat pelkės tenka ir ieškovų dalyje 296 kv. m.), o tai turi reikšmės naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijui. Ieškovai siūlo tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią faktiškai jau naudojosi ir anksčiau, iki kol atsakovai savavališkai ir kategoriškai uždraudė ir kliudė ieškovams patekti į savo ūkinius pastatus, važiuojant su technika pro bendrą kiemą. Tuo tarpu atsakovų siūloma tvarka kardinaliai skiriasi nuo to, kaip šalys anksčiau naudojosi bendrai valdomu sklypu.

12. Teismas sprendė, kad atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės pažeidžia tiek įstatymo normas, tiek teismų praktiką ir be jokios abejonės ieškovų ir trečio asmens teisėtus interesus ir lūkesčius. Atsakovų siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, nes jų didesnė nuosavybės dalis bendrojoje, ir dėl to ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų. Teismas laikė, kad ieškovų pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu labiau atitiks šalių interesus bei poreikius.

13. Patikslintą priešieškinį atmetus, o patikslintą ieškinį patenkinus, teismas iš atsakovų priteisė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Atsakovai S. G. ir R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą priešieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi 6 953 m² žemės sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal V. G. projektą, nustatant, kad nuo sprendimo įsigaliojimo dienos: R. G. naudojasi 2 167 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „B“; S. G. ir R. G. naudojasi 641 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „C“; G. M. ir E. M. naudojasi 1 432 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „D“; M. Č. naudojasi 2 241 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „E“; G. M., E. M., M. Č., S. G. ir R. G. naudojasi 104 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „A“; G. M., E. M. ir M. Č. naudojasi 368 m² žemės sklypu plane pažymėtu „A-l“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas patvirtindamas ieškovų naudojimosi tvarką (planą) neįvertino po ūkiniais pastatais užstatytos žemės nuosavybės priskyrimo atitinkamiems šio nekilnojamojo turto dalių savininkams – aplink pastatus ir po pastatais žemės paskirtis yra bendro naudojimo bei neproporcingai šalių ir trečiojo asmens turimos nuosavybės teise žemės plotais nustatyta pati naudojimosi tvarka. Ko pasėkoje ieškovams vietoj 1 599 m² atitenka 1 738,50 m², t. y. 139,5 m² daugiau, negu jie turi nuosavybės teise; trečiajam asmeniui vietoj 2 503 m² atitenka 2 436,50 m², t. y. 66,50 m² mažiau nei ji turi nuosavybės teise, o atsakovams vietoj 2 851 m² atitenka 2 778 m², t. y. 73 m² mažiau nei jie turi nuosavybės teise.

1.2. Teismas vertindamas atsakovų pateiktame plane privažiavimo kelio plotį nesirėmė jokiais reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuos galėjo pažeisti apeliantai. Apeliantai įsitikinę, kad ieškovai pilnai gali privažiuoti su visa savo turima technika prie ūkinio pastato. Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių nėra, tačiau savo priimtu sprendimu teismas sukūrė aplinkybes ginčui atsirasti – tiek aplink ūkinius pastatus, tiek ir po visais ūkiniais pastatas teismo sprendimu yra šalių ir trečiojo asmens bendro naudojimo žemė. Apeliantų pateiktas planas yra proporcingas, nepažeidžia taikytinos teisės normų ir atitinka Lietuvos Konstitucinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo doktriną ir teismų suformuotą praktiką nuosavybės teisėje ir išskirtinai asmenų privatumo srityje – svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007, 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Šis aspektas apeliantams yra ypatingai reikšmingas, nes jie prižiūri savo neįgalią dukrą, kuriai išskirtinai reikalingas kuo didesnis privatumas, nes jos neįgalumas to reikalauja.

1.3. Atsakovų pateiktos naudojimosi tvarkos skirtumai – joje minimalizuojama sklypo bendrasavininkų kartu bendrai naudojamų sklypo dalių plotas, kas ateityje galėtų vėl virsti ginčų objektu, o šiuo atveju to būtų išvengiama maksimaliai. Taip pat būtų užtikrintas privatumas.

1.4. Priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitiks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 (Teismų praktika. 2010, 32) nustatytus kriterijus: 1) teisėtumo; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, nes nebuvo nustatyta, kad atsakovu siūloma naudojimosi tvarka kaip nors pažeistų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo, nes atsakovų siūloma naudojimosi tvarka suteikia šalims ir trečiajam asmeniui daugiausia privatumo, minimalizuoja bendrai naudojamus plotus, tuo pačiu maksimaliai užtikrina socialinę taiką ir nepažeidžia proporcingumo, bet ir realiai įgyvendina; 4) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, nes atsakovų prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka, šalys naudojosi pakankamai ilgą laiką, todėl ją keisti reikštų įnešti faktiniuose nuosavybės santykiuose nestabilumo ir pažeisti šio kriterijaus reikalavimus.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai G. M. ir E. M. prašo apeliantų apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Apeliantai nepagristai teigia, kad teismas neproporcingai nustatė naudojimosi tvarka, ko pasėkoje ieškovams vietoj 1 599 m² atitenka 1 738,50 m², t. y. 139,5 m² daugiau, negu jie turi nuosavybės teise; trečiajam asmeniui vietoj 2 503 m² atitenka 2 436,50 m², t. y. 66,50 m² mažiau nei ji turi nuosavybės teise, o atsakovams vietoj 2 851 m² atitenka 2 778 m², t. y. 73 m² mažiau nei jie turi nuosavybės teise. Apeliantai nenurodo kokiu būdu atliko tokį paskaičiavimą. Iš byloje esančių įrodymų visiškai akivaizdu, jog šie apeliantų nurodyti skaičiai yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi. Pagal ieškovų pateiktą ir teismo patvirtintą planą yra pilnai išlaikytas proporcingumo principas ir visų šalių bendro naudojimo sklype, pažymėtame A, ieškovams tenka 180.5 kv. m, atsakovams 89 kv. m., R. G. 304 kv. m., M. Č. 386,5 kv. m., kas sudaro 960 kv. m.

2.2. Atsakovai apeliaciniame skunde išskiria esminį jų pateiktos naudojimosi tvarkos skirtumą, t. y. minimalizuotą sklypo bendrasavininkų kartu bendrai naudojamų sklypo dalių plotą, tačiau minimalus bendro naudojimo plotas tenkintų išskirtinai tik atsakovų interesus ir poreikius, o ieškovų ir trečiojo asmens interesai akivaizdžiai būtų pažeidžiami, nes ieškovai faktiškai negalėtų patekti su žemės ūkio technika prie savo nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato. Atsakovų siūlyta naudojimosi daiktu tvarka buvo sudaryta taip, kad tenkintų tik jų pačių poreikius ir interesus, tokiu būdu pažeidžiant tiek galiojančias įstatymo normas, tiek ir teismų praktiką. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovų pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu labiau atitiks šalių interesus bei poreikius.

2.3. Apeliantai nurodo, kad remiasi teismų praktikoje išaiškinto naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo taisyklių, nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, tačiau faktiškai pagal atsakovų pateiktą byloje naudojimosi žemės sklypu planą, patys iš esmės pažeidžia šiuos kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

17. Apeliacijos dalyką sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręstas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių klausimas, pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 0,6953 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 1599/6953 ha dalis ieškovams G. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 651/6953 ha dalis atsakovams R. G. ir S. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 2200/6953 ha dalis atsakovei R. G. asmeninės nuosavybės teise bei 2503/6953 ha dalis trečiajam asmeniui M. Č. asmeninės nuosavybės teise.

19. Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalims nesutariant dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų parengtą projektą. Atsakovai nesutikdami su ieškovų parengtu projektu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikė savo parengtą projektą dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal ieškovų pateiktą V. G. 2020 m. sausio 21 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, konstatavęs, kad pagal ieškovų siūloma naudojimosi tvarką bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra ir nei vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos, o atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės pažeidžia tiek įstatymo normas, tiek teismų praktiką ir be jokios abejonės ieškovų ir trečio asmens teisėtus interesus ir lūkesčius.

20. Apeliantai su tokia nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka, nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas patvirtindamas ieškovų naudojimosi tvarką (planą) neįvertino po ūkiniais pastatais užstatytos žemės nuosavybės priskyrimo atitinkamiems šio nekilnojamojo turto dalių savininkams. Be to, apeliantai nurodė, jog teismui patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą planą, ieškovams vietoj 1 599 m² atiteko 1 738,50 m², t. y. 139,5 m² daugiau, negu jie turi nuosavybės teise; trečiajam asmeniui vietoj 2 503 m² atiteko 2 436,50 m², t. y. 66,50 m² mažiau nei ji turi nuosavybės teise, o atsakovams vietoj 2 851 m² atiteko 2 778 m², t. y. 73 m² mažiau nei jie turi nuosavybės teise.

21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Taigi, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020). Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 išaiškino, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus.

24. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog žemės sklype yra įregistruoti pastatai, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. 3997-0012-2012, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui M. Č. (9/25 dalys), atsakovei R. G. (41/100 dalys) ir ieškovei E. M. (23/100 dalys); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei R. G.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso trečiajam asmeniui M. Č.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei E. M.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei E. M.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei R. G.; kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 9/25 dalis priklauso trečiajam asmeniui M. Č., 41/100 dalis – atsakovei R. G. ir 23/100 dalis – ieškovei E. M. (valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2020 m. sausio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas naudojimąsi žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių, nustatė pagal ieškovų pateiktą V. G. 2020 m. sausio 21 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, iš kurio matyti, kad bendraturčių žemės sklypo plotas sudaro 6 953 m². Pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 1 599 m² ploto žemės sklypas, atsakovams – 651 m², atsakovei – 2 200 m², trečiajam asmeniui – 2 503 m². Pirmosios instancijos teismui patvirtinus ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą, buvo nustatyta, jog ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 1 234 m² ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu D) ir su visais bendraturčiais bendrai naudosis 960 m² ploto žemės sklypo dalimi (kiemu) (plane pažymėta indeksu A), bei kartu su trečiuoju asmeniu M. Č. naudosis 369 m² ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu A-l). Trečiasis asmuo asmeninės nuosavybės teise naudosis 1497 m² ir 435 m² ploto žemės sklypo dalimis (plane pažymėtos indeksu E), su visais bendraturčiais bendrai naudosis 960 m² ploto žemės sklypo dalimi (kiemu) (plane pažymėta indeksu A), bei kartu su ieškovais naudosis 369 m² ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu A-l). Atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 562 m² ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu C), o atsakovė R. G. naudosis 1 896 m² ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu B), bei atsakovai su visais bendraturčiais bendrai naudosis 960 m² ploto žemės sklypo dalimi (kiemu) (plane pažymėta indeksu A). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovams teko didesnė žemės sklypo naudojimosi dalis, nei nuosavybės teise jiems priklausanti dalis, t. y. ieškovams vietoj 1 599 m² atitenka 1 738,50 m², t. y. 139,5 m² daugiau, negu jie turi nuosavybės teise; trečiajam asmeniui vietoj 2 503 m² atitenka 2 436,50 m², t. y. 66,50 m² mažiau nei ji turi nuosavybės teise, o atsakovams vietoj 2 851 m² atitenka 2 778 m², t. y. 73 m² mažiau nei jie turi nuosavybės teise. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantai nenurodo kokiu būdu atliko tokį paskaičiavimą, o apeliantų nurodyti skaičiai yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi. Pagal ieškovų pateiktą ir teismo patvirtintą planą yra pilnai išlaikytas proporcingumo principas ir visų šalių bendro naudojimo sklype, pažymėtame A, ieškovams tenka 180.5 kv. m, atsakovams 89 kv. m., R. G. 304 kv. m., M. Č. 386,5 kv. m., kas sudaro 960 kv. m. Vertinant šalių argumentus dėl bendram naudojimui priskirtų dalių pažymėtina, kad atsakovų nurodytos dalys gaunamos atlikus matematinius paskaičiavimus, laikant, kad į bendro naudojimo žemės sklypą priskirtos lygios dalys: ieškovai naudojasi 1 738,50 m² (1234 m² +(369 m² / 2) + (960 m² / 3)) sklypo dalimi, t. y. 139,5 m² (1738,5 m² – 1599 m²) daugiau, negu jie turi nuosavybės teise. Trečiajam asmeniui vietoj 2 503 m² atitenka 2 436,50 m², (1497 m² ir 435 m² +(369 m² / 2) + (960 m² / 3)), t. y. 66,50 m² mažiau nei ji turi nuosavybės teise, o atsakovams vietoj 2 851 m² atitenka 2 778 m² (562 m²+1896 m² + (960 m2 / 3)), t. y. 73 m² mažiau nei jie turi nuosavybės teise. Nors ieškovai nurodo, kad bendro naudojimo sklype, pažymėtame A, ieškovams tenka 180,5 m², atsakovams 89 m², R. G. 304 m², M. Č. 386,5 m², kas sudaro 960 m², tačiau nepaisant to, kad aritmetiškai sudėjus ieškovų nurodomas dalis gaunama bendra suma atitinka bendro naudojimo žemės sklypo plotą (960 m²), tačiau nėra aišku (byloje nėra jokių duomenų, o ir atsiliepime nėra nurodoma), kaip buvo išskaičiuotos ir priskirtos bendram naudojimui dalys. Žemės sklype, pažymėtame indeksu A yra byloje bendraturčiams priklausantys ūkiniai pastatai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą E. M. priklausančių ūkinių pastatų užstatymo plotas yra 48 m² (11 m²+ 37 m²), R. G. – 53 m² (38 m²+ 15 m²) trečiajam asmeniui – 10 m². Taigi nėra aišku kuo remiantis buvo priskirta ieškovų nurodomi šie bendro naudojimo plotai: ieškovams 180,5 m², atsakovams 89 m², R. G. 304 m², M. Č. 386,5 m². Be to, dėl bendram naudojimui priskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos ieškovų plane indeksu A-1 apskritai nieko nenurodoma.

26. Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė, kaip yra apskaičiuotos ir kokiomis dalimis iš kiekvieno bendraturčio buvo priskirtos dalys bendro naudojimo žemės sklypo daliai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovų siūloma naudojimosi tvarka tikėtina bus patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę, naudojant daiktą pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą, nes ieškovų siūlomoje tvarkoje yra išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojant, kad nei vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Nei ieškovų, nei atsakovų pateiktuose žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo parengtuose planuose nebuvo įvardinti žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, esantys žemės sklype bei po statiniais esančios žemės sklypo ploto dalys. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „nenustatyta, kad sudarant ieškovų pateiktą planą, nebuvo atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje“, tačiau jokių skaičiavimų, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui, jų turimai statinio daliai, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė ir byloje nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas byloje taip pat nenustatė, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ar ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys.

27. Nors bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas, tačiau, šalims nesusitarus dėl naudojimosi žemės sklypu, esant ginčui dėl asmeniniam naudojimui tenkančios dalies, tokie planai negali būti tvirtinami, nes iš jų nėra galimybės nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių - kokio dydžio žemės sklypo plotai gali būti priskirti naudoti asmeniškai. Tik nustačius šias faktines aplinkybes, priskyrus po statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, statiniams pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, gali būti sprendžiama dėl asmeniniam naudojimui priskirtino kiekvienam bendraturčiui žemės sklypo dydžio ir vietos, dėl bendro naudojimo žemė sklypo dalies proporcingumo abiejų šalių interesams.

28. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

29. Pagal CPK normas teismas neturi diskrecijos nurodyti ieškovams, ką konkrečiame ginče pasirinkti atsakovu. Toks nurodymas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl trūkumų šalinimo instituto, reikštų asmens teisės kreiptis į teismą neproporcingą suvaržymą. Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialųjį teisinį reikalavimą. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. Č., kaip žemės sklypo ir pastatų bendraturtės, kurios atžvilgiu taip pat reiškiami reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, procesinė padėtis turėtų atitikti byloje pareikštus materialiuosius reikalavimus.

30. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nenustatė, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, nenustatė kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį. Kadangi sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reikalinga nustatyti kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui priskirtino jiems priklausančių statinių ir prie statinių esančių jiems naudoti pagal paskirtį būtinų žemės sklypo dalių plotą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėAnita SereikienėArvydasŽibas