- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-454-232/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27611-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Namų priežiūros centras“
- Atsakovas
- A. B., O. J.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (atsakovų) O. J. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. B. ir O. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. ir O. J. dėl skolos priteisimo.
2013-10-28 ieškovas teismui pateikė prašymą nutraukti bylą, kadangi atsakovai pagrindinę skolą sumokėjo. Nurodė, jog nuo ieškinio atsisako, tačiau prašo lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų 334,90 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 72 Lt žyminis mokestis, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 5,80 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašus, 254,10 Lt už teisines paslaugas. Nurodė, kad procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi priėmė ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovams A. B. ir O. J. dėl skolos priteisimo; civilinę bylą Nr. 2-39208-833/2013 nutraukė; atsakovų A. B. ir O. J. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė; priteisė ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ iš atsakovų A. B. ir O. J. lygiomis dalimis 280,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 140,45 Lt iš kiekvieno); grąžino ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ 54 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-08-19 mokėjimo nurodymu Nr. 36452 ir 2013-09-23 mokėjimo nurodymu Nr. 36479, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė prašymą, kuriuo nuo ieškinio atsisako, nurodė, kad procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos, ieškovo prašymą tenkino, civilinę bylą nutraukė, ieškovui grąžino 75 proc., t.y. 54 Lt, žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovai ieškovo reikalavimus galutinai patenkino po kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dienos (2013-09-11) ir tuo ieškovo materialinį reikalavimą atsakovams pripažino pagrįstu, konstatavo, jog ieškovo prašomos paskirstyti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų, todėl jas priteisė iš atsakovų ieškovo naudai. Kadangi atsakovai ieškovo materialinį reikalavimą atsakovams pripažino pagrįstu bei su ieškovu visiškai atsiskaitė 2013-09-11, ir neturėdami jokios būtinybės, vis tiek vėliau kreipėsi dėl teisinės pagalbos gavimo atsiliepimo surašymui, teismas atmetė atsakovų prašymą priteisti jų naudai iš ieškovų 150 Lt išlaidas už atsiliepimo surašymą, kaip visiškai nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu apeliantai (atsakovai) O. J. ir A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutarties dalį, kuria iš atsakovų O. J. ir A. B. ieškovui priteista 280,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas atmesti; priteisti atsakovei O. J. iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 150 Lt už atsiliepimo paruošimą pirmojoje instancijoje ir 250 Lt už atskirojo skundo paruošimą.
Apeliantų teigimu jų patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovas, nes būtent jis pareiškė nepagrįstą ieškinį. Pažymėjo, jog ieškovo ieškinio padavimo momentu t.y. 2013-09-18 atsakovai buvo pilnai atsiskaitę su ieškovu. Atsakovai atsiskaitė už einamojo mėnesio paslaugas, kurio mokėjimo terminas buvo 2013-09-30, todėl net ir tuo atveju, jei atsakovai nebūtų atsiskaitę iki ieškinio padavimo, ieškinio materialinis pagrindas dar nebuvo kilęs. Be to tiek LR CPK 141 str., tiek 2013-10-01 Vilniaus apylinkės teismo pranešime nurodyta pareiga atsakovams pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kadangi, atsakovams, kreipiantis į ieškovą, kad jis atsiimtų ieškinį, ieškovas nesutiko, atsakovai turėjo teisę kreiptis į profesionalius teisininkus. Ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis įrodo tai, kad jis pareiškė ieškinį už einamąją skolą, kurios mokėjimo terminas buvo dar nesuėjęs. Be to ieškovas melagingai teigia, jog atsakovams buvo teikiami pranešimai įvykdyti prievolę dėl tariamų įsiskolinimų, nors atsakovai negavo jokių pranešimų dėl prievolės įvykdymo. Žinodamas, kad atsakovai 2013-09-06 ir 2013-09-11 pilnai atsiskaitė su ieškovu vis tiek padavė ieškinį 2013-09-18 ir vengė atsisakyti savo nepagrįsto ieškinio iki pat 2013-10-28 ir prašo nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepimu prašė apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, ką patvirtina kreipimosi į teismą priežastis – skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Skolos buvimo faktas pripažintas atsakovų, nes skolos padengimas atliktas tik po kreipimosi į teismą, todėl atsakovai negali būti atleidžiami nuo ieškovo pagrįstai patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Pažymėjo ir tai, jog atsakovė savo pateiktuose prieštaravimuose nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimais ir savo nesutikimo argumentus pateiks atsiliepime į ieškovo ieškinį, o tai įrodo, kad atsakovė teikdama prieštaravimus tikėjosi iš ieškovo atitinkamų veiksmų t.y. nepraleidžiant termino pateikti ieškinį atitinkantį CPK 135 str. Taip pat pažymėjo, jog visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje keliamas klausimas dėl 2013-10-31 nutarties dalies, kuria iš atsakovų lygiomis dalimis priteista viso 280,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, o atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius 2013-08-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 816,08 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų bei 95,40 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka. 2013-08-22 teismas kreditoriaus reikalavimus patenkino ir išdavė teismo įsakymą. 2013-09-10 skolininkai pateikė teismui prieštaravimus dėl 2013-08-22 teismo įsakymo. Ieškovas 2013-09-27 pareiškė teismui ieškinį atsakovų atžvilgiu dėl 484,50 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų bei 320,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2013-09-27 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-22 įsakymas panaikintas. 2013-10-28 ieškovas pateikė teismui prašymą nutraukti bylą, kadangi atsakovai pagrindinę skolą sumokėjo.
Pagal LR CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius atsakovams pareikštų reikalavimų. CPK 94 str. 1 d. nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t.y. ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013).
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad po kreipimosi į teismą atsakovai ieškovo materialinį reikalavimą atsakovams pripažino pagrįstu bei su ieškovu visiškai atsiskaitė 2013-09-11, t.y. byla baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme iš esmės naudingas šiuo atveju ieškovui. Tačiau minėta, kad tokiu atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą jos negali būti priteisiamos iš atsakovų ieškovui formaliais pagrindais, nevertinant kiekvienos proceso šalies procesinio elgesio tinkamumo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovai ginčija 2013-10-31 nutarties dalį, kurią iš atsakovų ieškovo naudai priteista 280,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ir atmestas atsakovų prašymas dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo. Minėta, jog atsakovai ieškovo reikalavimus patenkino galutinai tik po kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo dienos t.y. 2013-09-11. Pagal bylos medžiagą kreditorius 2013-08-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo iš skolininkų teismo įsakymo išdavimo tvarka. 2013-08-22 teismas kreditoriaus reikalavimus patenkino ir išdavė teismo įsakymą. Nors 2013-09-10 skolininkai teikė teismui prieštaravimus dėl 2013-08-22 teismo įsakymo, tačiau 2013-09-11 pilnai su ieškovu atsiskaitė. Todėl akivaizdu, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos, viso 95,40 Lt, susijusios su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, susidarė būtent dėl atsakovų veiksmų. Ieškovas ieškinį atsakovų atžvilgiu pareiškė ir ieškinys priimtas 2013-09-27 t.y. po to kai atsakovai jau buvo pilnai atsiskatę su ieškovu. Ieškovas minėto fakto, jog su juo atsiskaityta 2013-09-11, neginčija. Todėl esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negalima iš esmės laikyti, jog atsakovai buvo nesąžiningi, neapdairūs bei nerūpestingi ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą lėmė tik jų veiksmų (neveikimo) visetas, kas reiškia, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas neteisinga, jog tik jiems tektų visa bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant ieškinį vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais turėtų tekti jam pačiam. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai pripažinę ieškovo materialinį reikalavimą pagrįstu bei su ieškovu visiškai atsiskaitę 2013-09-11, neturėdami jokios būtinybės, vis tiek vėliau kreipėsi dėl teisinės pagalbos gavimo atsiliepimo surašymui, todėl teisingai pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą priteisti jų naudai iš ieškovo 150 Lt išlaidas už atsiliepimo surašymą, atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliantų argumentas, jog ieškovas pareiškė ieškinį už einamąją skolą, kurios mokėjimo terminas dar buvo nesuėjęs, atmestinas, kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš atsakovų pateiktos 2013-08-31 PVM sąskaitos-faktūros ir skolos detalizavimo, dalis atsakovų įsiskolinimo buvo pradelsta, todėl pradelsta skolos dalis už ankstesnius mėnesius perkelta į 2013-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą bei pačioje sąskaitoje nurodyta, jog kreiptasi dėl skolos išieškojimo teismine tvarka. Todėl teigti, jog skolos mokėjimo terminas dar buvo nesuėjęs kreipimosi į teismą metu nėra jokio pagrindo.
Apeliantai prašo priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo paruošimą. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų reikalavimai patenkinti tik iš dalies, taip pat į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus iš ieškovo atsakovų naudai priteistina 50 Lt atstovavimo išlaidų už pateiktą atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 ddalies 4 punktu, teisėja
nutaria:
Sumažinti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi iš atsakovų O. J. (gim. 1975-08-10) ir A. B. (1974-03-20) ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ (į.k.125596783) priteistas 280,90 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 95,40 Lt.
Priteisti iš ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ atsakovų naudai 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.