Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1130-957/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
1-1130-957/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10572-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1130-957/2016Proceso Nr. 1-01-1-10572-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1; 1.2.19.3; 1.1.7.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyr. meistru, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 straipsnio 4 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2016 m. kovo 3 d., apie 20.53 val. Vilniuje, Justiniškių-Rygos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Acura“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,47 promilių), sukėlė autoįvykį ir į jį atvykusiems Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio pareigūnams D. K. ir A. M., jų tarnybiniame automobilyje, siekdamas minėtų pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 126 straipsnį, ištraukęs iš piniginės pinigus, pasiūlė valstybės tarnautojams D. K. ir A. M. 35 eurų dydžio, t. y. mažesnės negu 1 MGL vertės, kyšį ir taip padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju V. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl padarytos veikos labai gailisi. 2016 m. kovo 3 d. jis, būdamas girtas, vakare, maždaug apie 21 val., jam priklausančiu automobiliu „Acura“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo namo. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes 2016 m. sausio 27 d. vairuotojo teisės jam buvo atimtos. Kiek atsimena Justiniškių-Gabijos g. sankryžoje, važiavo priešinga kelio juosta ir susidūrė su dviem automobiliais. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jo paprašė ateiti ir atsisėsti į jų tarnybinį automobilį apsvaigimo laipsniui nustatyti. Jam buvo nustatytas 2,47 promilių girtumas ir pareigūnai jį įspėjo, kad jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis bus nubaustas, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Sužinojęs, kad bus nubaustas, jis pasiūlė pareigūnams susitarti. Atsimena, kad pareigūnai jį įspėjo dėl atsakomybės už pareigūnų papirkimą, bet jis nenusiramino ir iš piniginės ištraukė turėtus pinigus, prašė pareigūnų juos paimti. Konkrečios sumos pareigūnams neminėjo. Pamena, kad jo piniginėje buvo apie 300 eurų, tačiau jis neatsimena, kokio dydžio kyšį ketino duoti pareigūnams. Jam vietoje pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (b. l. 22, 27).

Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas D. K. parodė, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 20.53 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu A. M., važiuodami Justiniškių gatve ir sukdami į Gabijos gatvę, pamatė eismo įvykį. Jie sustojo, paklausė, ar nereikia pagalbos. Vienas iš eismo įvykio dalyvių pasakė, kad vieno automobilio vairuotojas yra girtas. Jis iškarto priėjo prie jam nurodyto automobilio „Acura“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojas sėdėjo savo automobilyje. Jis atidarė vairuotojo dureles ir iškarto pajuto stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojo paprašė pateikti jam savo dokumentus. Pastarasis atsakė, kad jis jų neturi. Vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo V. B., kalba buvo nerišli. Jis paprašė V. B. ateiti pas juos į tarnybinį automobilį „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) asmenybei nustatyti ir patikrinti blaivumą. Vairuotojas iškarto pasakė, gal neinam. Jis liepė jam ateiti ir tarnybiniame automobilyje pasodino jį gale už keleivio sėdynės. Pasiėmęs alkotesterį, davė V. B. papūsti. Šis neatsisakė. V. B. buvo nustatytas 2,47 promilių girtumo laipsnis. Kai V. B. buvo nustatytas girtumas, jis jį supažindino su alkotesterio parodymais, pasakė garsiai, atspausdino kvitą. Tuo metu V. B. išsitraukė savo piniginę ir iš jos ištraukė pinigus. Matė kupiūras po 20, 10, 5 eurus. Jų kiekio nematė, nežino. V. B., laikydamas rankoje kupiūras, jas nukreipė link jo, siekdamas atkreipti į jas jo dėmesį ir paklausė „galima?“, t. y. davė suprasti, kad nenori, jog jie registruotų eismo įvykį, kuriame jis dalyvavo neblaivus. Jis atsakė „negalima“. Toliau pildė alkotesterio šakneles, stovėdamas prie atidarytų tarnybinio automobilio durelių, pasilenkė jas paduoti pasirašyti vairuotojui, o šis ištiesė ranka su pinigais ir pasakė „gal paimk“. Konkrečios sumos V. B. neminėjo. V. B. buvo įspėtas, kad už kyšio davimą pareigūnams, numatyta baudžiamoji atsakomybė (b. l. 7).

Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. M. parodė iš esmės analogiškai, kaip ir D. K. (b. l. 9).

Apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 21 val. jam paskambino jo sūnus M. D., kuris pranešė, kad į jų šeimos automobilį „Nissan“ )\(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo girtas vairuotojas ir tai įvyko Justiniškių-Gabijos gatvių sankryžoje, Vilniuje. Kadangi jis netoli gyvena, iškarto atvažiavo į įvykio vietą. Jis priėjo prie pareigūnų tarnybinio automobilio „Škoda“ prie galinių durelių iš kairės. Vienas iš policijos pareigūnų sėdėjo automobilio priekyje, kitas sėdėjo gale. Taip pat ant galinės sėdynės sėdėjo pažeidėjas ir jis matė, kaip pareigūnas davė jam pūsti į alkotesterį. Pareigūnas jam parodė alkotesterio parodymus, buvo 2,47 promilės. Jam matant pažeidėjas iš piniginės išsitraukė pinigus. Pinigų buvo ne viena kupiūra. Jie buvo perlenkti ir iš viršaus gulėjo 20 eurų kupiūra. Laikydamas šiuos pinigus, pažeidėjas pasiūlė jiems susitarti. Kokius konkrečiai žodžius pažeidėjas ištarė, jis neišgirdo, o tik girdėjo, kad pareigūnas sėdintį viduje vyrą įspėjo dėl atsakomybės už kyšio davimą. Tarnybinio automobilio durelės buvo atidarytos, tačiau sulaikytas asmuo nereagavo ir toliau laikydamas pinigus rankoje, vėl pasiūlė susitarti. Konkrečios sumos jis neminėjo. Kaip vėliau iš pareigūnų sužinojo, jie sulaikė V. B. (b. l. 16).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu vyr. patrulis D. K. pateikė vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio (b. l. 10-11).

Iš apžiūrėto 2016 m. kovo 3 d. įvykio vaizdo įrašo matyti, kad antrajame lange su užrašu 191233_2 matoma, jog vaizdo įrašas padarytas šalia tarnybinio policijos pareigūnų automobilio ir pačiame tarnybinio automobilio salone. Vaizdo įraše matyti tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje gale už keleivio sėdynės sėdintis V. B. Jis kairėje rankoje laiko piniginę, dešine ranka iš jos ištraukia pinigus, ima į kairę ranką, kurioje matomos 20 ir 10 eurų kupiūros. Po to jis iš piniginės ištraukia 5 eurų kupiūrą. Tuomet policijos pareigūnas stovi prie tarnybinio automobilio galinių durelių iš vairuotojo pusės. V. B. sulenkia kupiūras pusiau, 5 eurų kupiūra iškrenta jam iš rankos. 10 ir 20 eurų kupiūras laikydamas dešinėje rankoje, kaire ranka pakelia 5 eurų kupiūrą, ją sulenkia pusiau ir visas kupiūras laiko kairėje rankoje (b. l. 12-13).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. realizavo bent vieną iš alternatyviai numatytų objektyviųjų veikos požymių.

Apklaustas tyrimo metu kaltinamasis V. B. savo kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasiūlius kyšį už tai, kad jam nebūtų surašytas ATP protokolas už vairavimą neblaiviam neturint teisės vairuoti, pripažino visiškai ir parodė, 2016 m. kovo 3 d. jis, būdamas girtas, vakare, maždaug apie 21 val., jam priklausančiu automobiliu „Acura“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo namo. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes 2016 m. sausio 27 d. vairuotojo teisės jam buvo atimtos. Kiek atsimena Justiniškių-Gabijos g. sankryžoje, važiavo priešinga kelio juosta ir susidūrė su dviem automobiliais. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jo paprašė ateiti ir atsisėsti į jų tarnybinį automobilį apsvaigimo laipsniui nustatyti. Jam buvo nustatytas 2,47 promilių girtumas ir pareigūnai jį įspėjo, kad jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis bus nubaustas, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Sužinojęs, kad bus nubaustas, jis pasiūlė pareigūnams susitarti. Atsimena, kad pareigūnai jį įspėjo dėl atsakomybės už pareigūnų papirkimą, bet jis nenusiramino ir iš piniginės ištraukė turėtus pinigus, prašė pareigūnų juos paimti. Konkrečios sumos pareigūnams neminėjo. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, be to juos patvirtina liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimai. D. K. parodė, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 20.53 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu A. M., važiuodami Justiniškių gatve ir sukdami į Gabijos gatvę, pamatė eismo įvykį. Jie sustojo, paklausė, ar nereikia pagalbos. Vienas iš eismo įvykio dalyvių pasakė, kad vieno automobilio vairuotojas yra girtas. Jis iškarto priėjo prie jam nurodyto automobilio „Acura“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojas sėdėjo savo automobilyje. Jis atidarė vairuotojo dureles ir iškarto pajuto stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojo paprašė pateikti jam savo dokumentus. Pastarasis atsakė, kad jis jų neturi. Vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo V. B., kalba buvo nerišli. Jis paprašė V. B. ateiti pas juos į tarnybinį automobilį „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) asmenybei nustatyti ir patikrinti blaivumą. Vairuotojas iškarto pasakė, gal neinam. Jis liepė jam ateiti ir tarnybiniame automobilyje pasodino jį gale už keleivio sėdynės. Pasiėmęs alkotesterį, davė V. B. papūsti ir jam nustatytas 2,47 promilių girtumo laipsnis. Kai V. B. buvo nustatytas girtumas, jis jį supažindino su alkotesterio parodymais, pasakė garsiai, atspausdino kvitą. Tuo metu V. B. išsitraukė savo piniginę ir iš jos ištraukė pinigus. Matė kupiūras po 20, 10, 5 eurus. Jų kiekio nematė, nežino. V. B., laikydamas rankoje kupiūras, jas nukreipė link jo, siekdamas atkreipti į jas jo dėmesį ir paklausė „galima?“, t. y. davė suprasti, kad nenori, jog jie registruotų eismo įvykį, kuriame jis dalyvavo neblaivus. Jis atsakė „negalima“. Toliau pildė alkotesterio šakneles, stovėdamas prie atidarytų tarnybinio automobilio durelių, pasilenkė jas paduoti pasirašyti vairuotojui, o šis ištiesė ranka su pinigais ir pasakė „gal paimk“. Konkrečios sumos V. B. neminėjo. V. B. buvo įspėtas, kad už kyšio davimą pareigūnams, numatyta baudžiamoji atsakomybė (b. l. 7). Iš esmės analogiškus parodymus davė policijos pareigūnas A. M. (b. l. 9). Kaltinamojo ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir nesuinteresuoto liudytojo A. D. parodymai apie tai, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 21 val. jam paskambino jo sūnus M. D., kuris pranešė, kad į jų šeimos automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo girtas vairuotojas ir tai įvyko Justiniškių-Gabijos gatvių sankryžoje, Vilniuje. Kadangi jis netoli gyvena, iškarto atvažiavo į įvykio vietą. Jis priėjo prie pareigūnų tarnybinio automobilio „Škoda“ prie galinių durelių iš kairės. Vienas iš policijos pareigūnų sėdėjo automobilio priekyje, kitas sėdėjo gale. Taip pat ant galinės sėdynės sėdėjo pažeidėjas ir jis matė, kaip pareigūnas davė jam pūsti į alkotesterį. Pareigūnas jam parodė alkotesterio parodymus, buvo 2,47 promilės. Jam matant pažeidėjas iš piniginės išsitraukė pinigus. Pinigų buvo ne viena kupiūra. Jie buvo perlenkti ir iš viršaus gulėjo 20 eurų kupiūra. Laikydamas šiuos pinigus, pažeidėjas pasiūlė jiems susitarti. Kokius konkrečiai žodžius pažeidėjas ištarė, jis neišgirdo, o tik girdėjo, kad pareigūnas sėdintį viduje vyrą įspėjo dėl atsakomybės už kyšio davimą. Tarnybinio automobilio durelės buvo atidarytos, tačiau sulaikytas asmuo nereagavo ir toliau laikydamas pinigus rankoje, vėl pasiūlė susitarti. Konkrečios sumos jis neminėjo. Sprendžiant dėl V. B. siūlyto kyšio dydžio vertintinas byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad V. B.. Jis kairėje rankoje laiko piniginę, dešine ranka iš jos ištraukia pinigus, ima į kairę ranką, kurioje matomos 20 ir 10 eurų kupiūros. Po to jis iš piniginės ištraukia 5 eurų kupiūrą ir visas kupiūras laiko kairėje rankoje (b. l. 12-13). Teismo vertinimu, šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad V. B. tyčia buvo nukreipta duoti policijos pareigūnams būtent 35 eurų dydžio kyšį.

Taigi, byloje surinkti įrodymai nepalieka abejonių, jog V. B., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, pareigūnams siūlė 35 eurų dydžio kyšį. Tokia V. B. veika, atsižvelgus į tai, kad 35 eurų suma nesiekia 1 MGL dydžio, kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis V. B. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 116).

Dėl V. B. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis korupcinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. B. – vidutinio amžiaus, dirbantis, turi šeimą, neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 36-38), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 41), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas nesigydė (b. l. 40). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį V. B. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam paskyrus BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti su byla.

Išaiškinti V. B., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius