- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-529-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16948-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 nuosprendžio, kuriuo K. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant trejų metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nutraukta. Taip pat nuosprendžiu K. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams ir nutarta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 600 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. Š. 2020 m. gegužės 2 d. apie 22.45 val. Žaliųjų Ežerų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 148 vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. Š. pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 jo atžvilgiu priimtą nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims metams, ir šį teismo nustatytą terminą sumažinti iki vienerių metų.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas aiškiai per griežtas. Skunde nesutinkama su teismo motyvais, kad minimalaus teisės vairuoti atėmimo skyrimo terminas gali būti pateisinamas tik tuomet, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro būdamas blaivus, o veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo atvejais apskritai negali būti taikomas. Apeliantas teigia, kad tokios teismo išvados neteisėtos. Numatydamas uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis termino ribas įstatymų leidėjas teismams paliko diskrecijos teisę kiekvienu atveju patiems nustatyti specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertinus konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Apelianto teigimu, jei įstatymų leidėjas būtų turėjęs ketinimą kiekvienai veikai numatyti skirtingą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, tai būtų įvardyta įstatyme. Teismo išvadas paneigia ir tai, kad įstatymų leidėjas veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, laiko pavojingesne už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tai atsispindi šių straipsnių sankcijose.
2.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo padaryta veika buvo gerokai mažesnio pavojingumo, nei tipinės BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, kai neblaivūs asmenys transporto priemones vairuoja gatvėse, kuriose eismas yra intensyvus. Jis gi, automobilį tik perstatė stovėjimo aikštelėje, kad būtų patogiau bendrauti su kitame automobilyje sėdėjusiais asmenimis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad automobiliu važiuoti jis neketino, pažymi, kad jam nustatytas 1,85 promilių alkoholio kiekis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.
2.3. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje taikant BK 68 straipsnio nuostatas už veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą didesnis, nei dvejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas taikomas itin retai ir tai tik asmenims, kuriems nustatytas sunkus girtumo laipsnis arba veiką padarius pakartotinai, todėl 3 metų terminas teismo paskirtas tam nesant objektyvių priežasčių ir negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, apelianto gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apelianto K. Š. skundas dalinai tenkinamas.
5. Apeliantas K. Š. neginčija atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant laidavimą sąlygų, sutinka su baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymu, neginčijama ir jam paskirto specialiosios tesės atėmimo, tačiau prašo sutrumpinti pastarosios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvais, įvertinusi faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, sprendžia, kad apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nustatytas terminas, nagrinėjamu atveju, yra per griežtas.
7. Pirmosios instancijos teismas K. Š. teisę vairuoti transporto priemones uždraudė trejiems metams. Teismas sprendė, kad minimalus šios poveikio priemonės terminas gali būti nustatomas tik asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką blaiviam. Skundą nagrinėjanti kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir šią išvadą laiko nepagrįsta.
8. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Šiame straipsnyje numatytos pakankamai plačios šios priemonės skyrimo ribos, kas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas teismams paliko tokią pat plačią diskrecijos teisę nustatyti skiriamos priemonės terminą, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir kaltinamo asmenybę. Be to, šioje normoje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminų ribos nėra diferencijuotos pagal tai ar nusikalstama veika padaryta blaivaus asmens ar ne, ribos taip pat nėra skirstomos ir pagal nusikalstamas veikas, kas būtų logiška, laikantis pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti taikomas, tik asmenims padariusiems veikas esant blaiviems, todėl kolegija sprendžia, kad teismas vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi nustatydamas terminą nėra saistomas aplinkybės ar veiką padaręs asmuo jos padarymo metu buvo blaivus ar ne. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2017-02-07 priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017 yra nurodęs, kad BK 67, 68, straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, todėl, kolegijai nusprendus, kad K. Š. paskirtos teisės vairuoti atėmimo terminas aiškiai per griežtas, kolegija iš naujo vertina aplinkybes, reikšmingas nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
10. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju K. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmė jam nėra skirta, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tikslu asmeniui padaryti poveikį, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų, taigi būtina įvertinti K. Š. asmenybę ir parinkti optimalų taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą per kurį būtų įgyvendinti šios priemonės skyrimu keliami tikslai, o asmens teisės nebūtų suvaržytos labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti.
11. K. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jo veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl padarytos veikos pasekmės nekilo. Nors apeliantas baustas administracine tvarka (b.l. 95-97), tačiau visos baudos yra sumokėtos, o jo padaryti nusižengimai, tame tarpe ir už KET pažeidimus, nėra šiurkštūs. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad K. Š. nevairavo ir neketino vairuoti transporto priemonės gatvėje kur vyksta intensyvus eismas, jo nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis perstatė automobilį arčiau kito automobilio, kad būtų lengviau bendrauti su kitame automobilyje sėdinčiais asmenimis ir tai vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, nuošalioje vietoje prie ežero.
12. Kolegija taip pat pažymi, kad atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui (0,4–1,5 promilės) reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 9 dalis numato maksimalų 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. K. Š. buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Tokia riba nėra ženkliai viršijanti 1,5 promilių ribą nuo kurios yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus šias bei anksčiau aptartas K. Š. asmenybę ir nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad net ir sumažinus K. Š. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslai bus pasiekti.
13. Nors apeliantas prašo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sumažinti iki minimalaus įstatymo numatyto 1 metų, visgi, kolegija vertindama padarytos veikos pobūdį laiko, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti didesnis, nei už ANK 422 str. 5 d. pažeidimą taikomos analogiškos nuobaudos trukmė, t.y būti ilgesnis nei 1,5 metų terminas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. Š. apeliacinį skundą dalinai tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 nuosprendį pakeisti:
K. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 3 metams terminą sumažinti iki 2 metų. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.