Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-551-552/2025 tenkino – panaikino pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų (nėra aiškus skundo dalykas ir pagrindas), iš skundo turinio nėra aišku, iš kokių konkrečių kiekvienos iš institucijų veiksmų (neveikimo) pareiškėja kildina prašomos priteisti žalos atsiradimą, kaip pasireiškė dėl to jos patirta neturtinė žala bei koks priežastinis ryšys sieja institucijų veiksmus (neveikimą) ir neturtinės žalos atsiradimą; skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėja sieja savo skundo reikalavimą; nesant aiškiai suformuluoto skundo pagrindo, nėra galimybės įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdį ir išspręsti ginčo priskirtinumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui skundo patikslinimą.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduodu nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, padaręs išvadą, kad pareiškėja nepašalino teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nenurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Savivaldybės konkrečių veiksmų (neveikimo), kurių pagrindu ji (pareiškėja) kildina neturtinės žalos atsiradimą, nenurodė, kaip pasireiškė neturtinės žalos padarymo faktas, kas konkrečiai sudaro patirtą neturtinę žalą, nepateikė tai patvirtinančių duomenų, nesuformulavo aiškaus reikalavimo teismui, neišreiškė valios dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, jog ji pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus, pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurio metu liudytojai galėtų patvirtinti tam tikras pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025; kt.).

Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Savivaldybės, tačiau iš pareiškėjos pradinio skundo turinio nebuvo visiškai aišku, iš kokių konkrečių minėtų institucijų veiksmų (neveikimo) pareiškėja kildina prašomos priteisti žalos atsiradimą, kaip pasireiškė dėl to jos patirta neturtinė žala bei koks priežastinis ryšys sieja institucijų veiksmus ir neturtinės žalos atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą skundų trūkumams pašalinti.

Vertindama, ar pareiškėja, pateikdama patikslintą skundą, pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateikto patikslinto skundo turinio matyti, jog patikslintas skundas turi techninių trūkumų, nes pateikti ne visi skundo lapai. Pareiškėjos patikslinto skundo pirmas lapas pasibaigia nebaigtu sakiniu, o antrame patikslinto skundo lape nurodyti skundo priedai. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad dėl tam tikrų priežasčių pareiškėja teismui pateikė nevisą patikslintą skundą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateiktas patikslintas skundas dėl nepateiktų visų skundo lapų nėra vientisas procesinis dokumentas, kurį būtų galima įvertinti dėl jo atitikties ABTĮ 24 straipsnio reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtiną teismo pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises, turėjo pastebėti šį pareiškėjos pateikto patikslinto skundo trūkumą ir pasiūlyti jai pakartotinai pateikti skundo patikslinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu, o asmens teisės turi būti ginamos realiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1733-502/2021; 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-662/2025; kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nusprendęs, jog pareiškėja nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, nesant pateiktiems visiems patikslinto skundo lapams ir nesant galimybės įvertinti viso patikslinto skundo turinį (ABTĮ 33 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. A. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.