- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- 1-81-445/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- D. V.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
D. V., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, neįgali, senatvės pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-05-22 (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdydama veiklą pagal verslo liudijimus, prekiaudama namų gamybos mėsos gaminiais, įgytais iš I. N., pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktus, tai yra:
- pažeidė LR finansų ministro 2011-04-22 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, ir 14 punktą, kuriame nurodyta, kad pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo 5 skiltyje įrašomos per mėnesį padarytos (apmokėtos) veiklos išlaidos neskaidant jų pagal rūšis, nes D. V. neįrašė „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ laikotarpyje nuo 2013 metų sausio mėn. iki gegužės mėn. 22 dienos padarytų 2900 Lt (839,90 EUR) išlaidų I. N. namų gamybos mėsos gaminiams įsigyti.
- pažeidė VMI prie LR FM viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimo taisyklių“ (2011-02-22 įsakymo Nr. VA-25 redakcija) 42 punktą, kuriame nurodyta, kad individualia veikla besiverčiantis gyventojas turi registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas (taisyklių 42.3 punktas), išspausdinti kvitą ir teisingai jį nuplėšti (taisyklių 42.5 punktas) ir kvitą kartu su grąža išduoti pirkėjui (taisyklių 42.6 punktas), ir pažeidė LR finansų ministro 2011-04-22 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, nes D. V. laikotarpyje nuo 2013 metų sausio mėn. iki gegužės mėn. 22 dienos registravo kasos aparatu ne visas prekybos operacijas ir nenurodė kasos aparato kasos operacijų žurnale 3100 Lt (897,82 EUR) pajamų sumos, gautos už parduotus I. N. namų gamybos mėsos gaminius. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kokiai sumai gaminių įsigijo 2013 metų sausio-balandžio mėnesiais, kam mokėjo pinigų sumas už gautus gaminius, kokią sumą pajamų gavo laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-05-22, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti jos, kaip asmens veikiančio pagal įsigytą verslo liudijimą, veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-05-22.
2015-04-16 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. V. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 90 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos padavė teisme prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ( BPK 422 str.1 d.).
Kadangi kaltinamoji padavė prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios (BPK 422 str.2 d.).
Byla nagrinėtina teisme kaltinamosios reikalavimu ( BPK 425 str.1 d.).
Kaltinimoji D. V. kaltę pripažino pilnai, tuoj pat sutinko duoti parodymus ir nereikalauja naujo ar papildomo įrodymų tyrimo.
BPK 273 str. 1 d. numato, kad kai kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.
Kaltinamosios D. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamoji, prokurorė sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu.
BPK 291 str. 1 d. numato, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamojo, liudytojų, specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais.
Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai (kaltinamoji, prokurorė) pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai būtų tiriama ir skelbiama, todėl apsiribojama tik šių įrodymų išvardijimu (BPK 291 str. 2 d.).
Kaltinamoji D. V. paaiškino, kad ji iš I. N. pirkdavo namų gamybos mėsos gaminius ir juos parduodavo be dokumentų. Nuo 2013 m. sausio mėn. 1 d. iki gegužės mėn. 22 d. ji pas I. N. užsakydavo įvairių mėsos gaminių (vytintų, sūdytų, rūkytų) apie kuriuos žinojo tik tiek, kad minėti gaminiai gaminti pačios I. N. namuose, t. y. namų sąlygomis, be to gaminiai buvo be etikečių, parduodami be pardavimo dokumentų. Užsakytus gaminius atveždavo jai į Varėną, atvežus produkciją ji iš karto už ją sumokėdavo grynais pinigais ir dalį produkcijos parduodavo (duomenys neskelbtini). Minėtus gaminius naudodavo ir savo reikmėms – pati suvalgydavo arba duodavo giminaičiams.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė byloje įrodyta ir kitais surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :
2013-05-08 nutartimi daryti kratą pas ir kratos protokolu (b.l.10-14), kad pas D. V. rasta ir paimta dokumentai pagal verslo liudijimą.
Inventorizavimo aprašu ( b.l. 17-20) dėl prekių faktinio likučio ir kasos aparato apskaitytų pinigų.
Operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 22-24), atlikus mėsos gaminių inventorizaciją, kasos patikrinimu.
2014-01-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, D. V. pateikė kasos kvitus ( b.l. 29-30).
2015-03-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, D. V. pateikė 2012 m. turimus buhalterinės apskaitos dokumentus (b.l. 33-34).
2015-03-16 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos specialisto išvadoje (b. l. 39-45) nurodyta, kad D. V., kaip asmens vykdžiusios veiklą pagal verslo liudijimą, veikla, įvertinus tyrimui pateiktus dokumentus, buvo vykdoma pažeidžiant LR teisės aktų reikalavimus: D. V. pažeidė LR finansų ministro 2011-04-22 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, ir 14 punktą, kuriame nurodyta, kad pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo 5 skiltyje įrašomos per mėnesį padarytos (apmokėtos) veiklos išlaidos neskaidant jų pagal rūšis, nes D. V. neįrašė „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ laikotarpyje nuo 2013 metų sausio mėn. iki gegužės mėn. 22 dienos padarytų 2900 Lt (839,90 EUR) išlaidų I. N. namų gamybos mėsos gaminiams įsigyti. D. V. pažeidė VMI prie LR FM viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų naudojimo taisyklių“ (2011-02-22 įsakymo Nr. VA-25 redakcija) 42 punktą, kuriame nurodyta, kad individualia veikla besiverčiantis gyventojas turi registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas (taisyklių 42.3 punktas), išspausdinti kvitą ir teisingai jį nuplėšti (taisyklių 42.5 punktas) ir kvitą kartu su grąža išduoti pirkėjui (taisyklių 42.6 punktas), ir pažeidė LR finansų ministro 2011-04-22 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, nes D. V. laikotarpyje nuo 2013 metų sausio mėn. iki gegužės mėn. 22 dienos registravo kasos aparatu ne visas prekybos operacijas ir nenurodė kasos aparato kasos operacijų žurnale 3100 Lt (897,82 EUR) pajamų sumos, gautos už parduotus I. N. namų gamybos mėsos gaminius.
Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kokiai sumai gaminių įsigijo veiklą pagal verslo liudijimą vykdžiusi D. V. laikotarpyje nuo 2013 metų sausio mėn. iki 2013 metų gegužės mėn. 22 dienos, kam mokėjo pinigų sumas už gautus gaminius pardavimui, kokią sumą pajamų gavo D. V. laikotarpyje nuo 2013 metų sausio mėn. iki 2013 metų gegužės mėn. 22 dienos, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti D. V., kaip asmens veikiančio pagal įsigytą verslo liudijimą, veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 metų sausio mėn. iki 2013 metų gegužės mėn. 22 dienos.
Tyrimo metu pagal D. V., kaip asmens vykdžiusios veiklą pagal verslo liudijimą, pateiktus dokumentus nustatyta, kad D. V., vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą, 2012 metais gavo iš viso 64183,80 Lt (18588,91 EUR) pajamų sumą.
Pagal 2013-05-23 įtariamojo apklausoje I. N. ir 2013-05-22 liudytojo apklausoje V. N. pateiktus duomenis, kad 2012 metais nuo birželio mėn. 1 dienos iki tų metų pabaigos D. V. parduota namų gamybos mėsos gaminių ne mažiau kaip už 12800 Lt (3707,14 EUR), ir pagal 2013-06-03 papildomoje liudytojo apklausoje D. V. pateiktus duomenis, kad ji 2012 metais iš I. N. pirktus namų gamybos mėsos gaminius naudojo tik sau ir savo artimiesiems suvartoti, tai yra nepardavė šių gaminių ir negavo pajamų, tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad 2012 metais D. V. gavo pajamų daugiau nei pagal tyrimui pateiktus D. V., kaip asmens vykdžiusios veiklą pagal verslo liudijimą, dokumentus.
Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013-06-19 pateiktos D. V. metinės pajamų deklaracijos už 2012 metus (forma (duomenys neskelbtini) priede „Individualios veiklos pajamos“ (forma (duomenys neskelbtini)) pinigų apskaitos principu deklaruota iš viso 85987,96 Lt (24903,83 EUR) pajamų suma.
Pagal D. V. nurodymą 2014-01-27 pažymoje, kad ji tyrimui pateikė visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-22, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013-06-19 pateiktoje D. V. metinėje pajamų deklaracijoje už 2012 metus įrašyti neteisingi duomenys apie gautas pajamas: deklaracijoje įrašyta 21804,16 Lt (6314,92 EUR) pajamų daugiau (pajamų suma deklaracijoje, 85987,96 Lt – 64183,80 Lt, pajamų suma pagal dokumentus) nei D. V. gavo pajamų pagal tyrimui pateiktus dokumentus.
Tyrimo metu pagal D. V., kaip asmens vykdžiusios veiklą pagal verslo liudijimą, pateiktus dokumentus nustatyta D. V. 2012 metais gautų pajamų 21804,16 Lt (6314,92 EUR) mažesnė suma nei įrašyta pajamų deklaracijoje neturi įtakos D. V. už 2012 metus sumokėto pajamų mokesčio dydžiui, nes pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 6 straipsnio 4 dalies nuostatas „Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštu 2013-08-13 Nr. (27.4-30-3)-RD-1999 pateiktais duomenimis už D. V. 2012 metais vykdytą veiklą pagal verslo liudijimą fiksuotas pajamų mokestis buvo sumokėtas (b. l. 39-45).
Kaltinamosios D. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012).
Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis .
BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas).
2015-03-06 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos specialisto išvadoje nurodyta kokius įstatymų ir teisės aktų reikalavimus pažeidė kaltinamoji, dėl to pagal jos tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kokiai sumai įsigijo gaminių, kam mokėjo pinigų sumas už gautus gaminius, kokią sumą pajamų gavo D. V., byloje nagrinėjamu laikotarpiu. Dėl nurodytų aplinkybių iš dalies negalima nustatyti jos, kaip asmens veikiančio pagal įsigytą verslo liudijimą, veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad kaltinamoji pripažįsta kaltę ir duoda paaiškinimus apie tiriamas aplinkybes nepatvirtina jos nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nėra kaltinamosios nuoširdaus, vidinio gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamoji duoda parodymus, esant kitų įrodymų dėl jos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamoji D. V. padarė apysunkį nusikaltimą ( BK 11 str. 4 d.). Kaltinamosios asmenybę teigiamai apibūdina tai, kad ji anksčiau neteista (b. l. 94), į psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitas neįrašyta (b. l. 97), administracine tvarka nebausta (b. l. 95). Kaltinamoji yra senatvės pensininkė, neįgalus asmuo (b.l. 14-145), dirbanti pagal verslo liudijimą ir asmenybė socialine prasme visuomenėje priimtina, teigiamai vertinama.
Bausmės paskirtis - valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuria siekiama : sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamoji vertina savo veiksmus nesavikritiškai ( nenori pripažinti, kad pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, vykdant prekybą mėsos gaminiais).Kaip nurodyta aukščiau, teismas siekia ne tik nubausti asmenį, bet ir kitų tikslų pagal bausmės paskirtį. Skiriama bausmė yra individualizuojama. Kaltinamoji nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki (gauna apie 250 eurų, o pagal verslo liudijimą per mėnesį, sumokėjus visus privalomus mokesčius ir atsiskaičius už patarnavimus, gauna apie 300 eurų). Kaltinamoji nurodo į artimųjų netektis, išgyventą sielvartą ir sunkią jos dvasinę būseną.
BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skiriant bausmę kaltinamajai D. V. atsižvelgtina, kad jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų ir jis susijęs su jos dirbamu darbu. Padarytas nusikaltimas priskiriamas finansų sistemai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – kaltinamoji siekė gauti sau turtinės naudos ir veikė neapibrėžta tyčia ( gauti naudos tiek, kiek pavyks). Nusikaltimo padarymo motyvai ir tikslai - turtinės naudos gavimas sau, nuslepiant, neparodant atliekamų ūkinių-finansinių operacijų, pažeidžiant nustatytą finansų sistemos tvarką ir reikalavimus.
Teisme daroma išvada, kad kaltinamajai padarytos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui.
Nustatytas baudos dydis už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio ( BK 47 str. 3 d. 3 p.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio.
Vadovaujantis BK 54 str. 2 d. nuostatomis, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamajai skirtina 60 MGL dydžio (2259 EUR) bauda.
Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, kaltinamosios turtinę padėtį, nustatytinas dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
BK 64¹ str. numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos. Kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta, jos nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paimti iš D. V. apskaitos dokumentai vedami pagal verslo liudijimą, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, adresu Spaustuvininkų g. 7, Kaunas, grąžintini D. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., LR BVK 22, 23 str., teismas
nusprendė:
D. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti baudą - 60 MGL (2259 EUR).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti paskirtą bausmę - 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad baudą D. V. savanoriškai turi sumokėti per dvylika (12) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Įspėti D. V., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Sumokėjus baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą D. V. privalo pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - D. V. buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdyboje, grąžinti D. V..
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.