Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2-20649-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2-20649-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14773-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
E. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20649-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14773-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; (S) 2.6.2.1; 2.6.3; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei E. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas PlusPlus Capital AS prašė teismo priteisti iš atsakovės E. P., 3 924,80 Eur skolą, 345,81 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 98,12 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirminė kreditorė Bigbank AS filialas ir atsakovė E. P. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1539631/96ta, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4 5896 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą periodinėmis įmokomis per nustatytą terminą ir mokėti palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, į kreditoriaus raginimus nereagavo, todėl kredito sutartis buvo nutraukta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovė turi pareigą grąžinti paimtą kreditą ir sumokėti palūkanas bei delspinigius.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2017 m. gruodžio 18 d. Bigbank AS filialas ir „PlusPlus Capital“ AS sudarė periodinę reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Ieškovas nurodė, kad atsakovei buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 23 d. pranešimas apie reikalavimo perleidimą, tačiau ji nereagavo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina negražinta 3 924,80 Eur vartojimo kredito suma (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 345,81 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Pagal byloje pateiktus duomenis, matyti, kad ieškovas prašo 222,15 Eur palūkanų paskaičiuotų nuo 2018 m. sausio 22 d. iki sutarties nutraukimo, t. y. 2018 m. kovo 22 d. bei 123,66 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo už 50 kalendorinių dienų iki 2018 m. gegužės 9 d. Ieškovas taip pat prašo priteisti 98,12 Eur delspinigių už prievolės netinkamą vykdymą taip pat už 50 kalendorinių dienų laikotarpį iki 2018 m. gegužės 9 d. CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2018 m. kovo 22 d. nutraukus vartojimo kredito sutartį ir toliau už 50 kalendorinių dienų laikotarpį paskaičiavus 123,66 Eur palūkanas, jos pagal savo esmę atlieka ne mokėjimo funkciją, o kompensacinę. Atsižvelgus į tai, matyti, kad ieškovas prašo priteisti už tą patį laikotarpį tiek 98,12 Eur delspinigius, tiek 123,66 Eur palūkanas, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, tačiau iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kadangi netesybos šioje byloje už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. (50 d.) sudaro 98,12 Eur, o palūkanos, paskaičiuotos už tą patį laikotarpį yra 123,66 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina tik didesnioji suma, t. y. 123,66 Eur. Palūkanos, kaip kompensavimo priemonė, iš atsakovės nepriteistinos, nes minimalius ieškovo nuostolius šioje byloje užtikrina šalių sutartimi nustatyti delspinigiai nuo negrąžintos sumos. Priešingu atveju, t. y. priteisus ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, ieškovui būtų sumokėta dviguba kompensacija už laiku negrąžintas lėšas ir taip būtų pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (4 270,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 98,00 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) ir CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, iš atsakovės taip pat priteistinos 3,58 Eur pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 924,80 Eur skolą, 222,15 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 123,66 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4 270,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai.

Priteisti iš atsakovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas