Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-12-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-4794-607/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
2YT-4794-607/2019
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01635-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Pareiškėjas
N. C.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4794-607/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01635-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. C. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė L. Ž. pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime ir teismui nurodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) N. Ž. ir L. Ž. šeimoje. Jos tėvai N. Ž. ir L. Č. (ikisantuokinė pavardė) susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos srities Pagėgių rajono civilinės metrikacijos biure. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai gyvendami santuokoje 1992-02-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, notarinio reg. Nr. 1-893 pagrindu nusipirko dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1993-03-02 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 1-921 pagrindu – 0,0288 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie viešajame registre įregistruoti mamos vardu. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notaro kontorą niekas iš įpėdinių, t. y. nei mama, nei ji, nesikreipė. Taip atsitiko todėl, kad tėvo mirties momentu, t. y. 1996 m. sausio 16 d., visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas mamos vardu ir manė, kad šis turtas priklauso tik mamai. 2019 m. liepos 24 d. mirė mama. Po mamos mirties per tris mėnesius kreipėsi į notaro kontorą ir parašė pareiškimą, kad priima jos palikimą. Pradėjus tvarkytis dokumentus, paaiškėjo, kad paveldėjimo byla po tėvo N. Ž. mirties nebuvo užvesta, tuo tarpu 1/2 dalis nekilnojamojo turto priklauso tėvui. Po tėvo mirties mama liko gyventi šiame bute, jį naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir visiškai išlaikė iki savo mirties. Butą ji tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo turtą, be kita ko, rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą. Jai liko visas tėvams priklausęs kilnojamasis turtas, t. y. baldai, asmeniniai daiktai, šeimos relikvijos. Šiuo metu neturi kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą po tėvo N. Ž. mirties priėmė mama L. Ž. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą (b.l. 26-27), kuriame nurodė, kad pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepime (b.l. 32-33) nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Liudytoja O. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pažinojo L. Ž. ir N. Ž.. Ji gyvena nuo 1996 metų tame name, o jie gyveno nuo pat namo pastatymo. Mirus L. Ž. vyrui, ji taip ir liko gyventi tame bute. Kai jai pasidarė su sveikata blogai - grįžo dukra gyventi pas mamą. Tas buvo jau po tėvo mirties. L. Ž. taip pat turėjo sodą. Ji buvo tas žmogus, kuri po vyro mirties, viskuo rūpinosi.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pažinojo Lydą ir N. Ž.. Buvo kaimynai, tik ne iš vienos laiptinės. Gyvena nuo 1964 m. tame name. Po N. Ž. mirties jo sutuoktinė ir duktė liko tvarkytis su butu. Po N. Ž. mirties tame bute liko gyventi jo žmona L. Ž.. Žino, kad Ž. turi sodą, nes vaišindavo obuoliais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) N. Ž. ir L. Č. sudarė santuoką Klaipėdos srities Pagėgių rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Santuokoje susilaukė dukters N. Ž. (santuokinė pavardė – N. C.), gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), taip pat įgijo nekilnojamojo turto: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19).

N. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. J. liudijimo matyti, kad po N. Ž. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į Tauragės rajono 3-ąjį notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure neužvesta (b. l. 12). L. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Iš Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. J. liudijimo matyti, kad po L. Ž. mirties jos palikimą priėmė duktė N. C. (b. l. 17).

Pagal N. Ž. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą buvo privaloma kreiptis per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (CK 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija). Po palikėjo mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad N. Ž. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą valdyti priėmė sutuoktinė L. Ž.. Iš pareiškimo turinio, pareiškėjos, liudytojų O. B., D. S. parodymų, gyventojų registro išrašo matyti, kad po sutuoktinio mirties L. Ž. ir toliau iki savo mirties liko gyventi santuokos metu įgytame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo kaip savo, be kita ko, rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą (sodą), jai liko visi santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Daiva Žebelienė