Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L., 2022 m. kovo 21 d., apie 20.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį dešinės kojos keliu savo sugyventinei I. N. į galvos sritį, o šiai nuėjus į kitą kambarį, tarpduryje sudavė dešinės rankos delnu jai į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai I. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su I. N. kartu gyvena 13 mėnesių jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 21 d., apie 16-17 val. jis grįžo namo išgėręs, I. tuo metu jau buvo namuose. Namuose I. N. gėrė alų, o jis išgėrė degtinės. Kadangi buvo nemažai išgėręs, smulkiai įvykio nepamena. Pamena, kad tarp jo ir I. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė jai delnu į galvą. Ar sudavė I. keliu bei galva į galvą, nepamena dėl girtumo, tačiau jei ji sako, kad sudavė, taip ir buvo. Pamena, kad į butą atvažiavo policijos pareigūnai, jį sulaikė ir nuvežė į areštinę. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi, nori I. atsiprašyti ir susitaikyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, laikinai galės gyventi pas savo tėvus (e. b. l. 77-79).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. N. parodė, kad 2022 m. kovo 21 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo kambaryje ant lovos su savo sugyventiniu M. L., kuris gėrė degtinę. Po to, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl pavydo, jis atsistojo nuo lovos priešais ją ir sudavė smūgį dešinės kojos keliu jai į galvos sritį. Ji dėl skausmo susiėmė už galvos, atsistojo ir nuėjo į kitą kambarį, sugyventinis atėjo iš paskos ir tarpduryje sudavė dešinės rankos delnu jai į galvos sritį. Dėl patirto skausmo ji vėl laikėsi už galvos, tada sugyventinis priėjo arčiau ir trenkė savo galva jai į kaktą. Dėl šių sugyventinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (e. b. l. 1-12). Papildomai apklausta parodė, kad su M. L. gyvena kartu jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), apie metus laiko, bendrų vaikų neturi. 2022 m. kovo 21 d., atidirbusi 4 pamainas „(duomenys neskelbtini)“, ji užėjo pas kaimynę S. Jos išgėrė vieną butelį likerio. Ji grįžo namo, M. L. buvo namie. Pamatė, kad jis visiškai girtas, namuose virtuvėje buvo tuščias vieno litro talpos degtinės butelis. Ji M. pasakė, kad jis girtas. M. atsakė, kad ji taip pat neblaivi. Prisipažino, kad su kaimyne išgėrė likerio. Tada M. pradėjo priekaištauti, kad ji turi kažkokių bernų, kad jam neištikima, priėjo prie jos ir be jokios priežasties trenkė vieną kartą keliu į galvos sritį. Ji vos paėjo į kitą kambarį. M. atėjo iš paskos. Jis dar kažką burbuliavo, po ko sudavė jai vieną kartą delnu į smilkinio sritį. Nieko nelaukdama ji savo telefonu iškvietė policiją. Jokio smūgio galva į galvos sritį nebuvo. Nežino, kodėl tyrėjas taip parašė. Nei į gydytojus, nei į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, nes jokie sužalojimai jai padaryti nebuvo, tik sukeltas fizinis skausmas. Po šio įvykio su M. ilgai kalbėjosi, viską išsiaiškino, M. jos nuoširdžiai atsiprašė, labai atgailauja. Ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi ir norėtų su juo oficialiai susitaikyti (e. b. l. 92-94).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad I. N. parodė, jog 2022 m. kovo 21 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. L. sudavė jai smūgį dešinės kojos keliu į galvos sritį, vėliau sudavė dešine ranka į galvos sritį ir trenkė savo galva jai į galvą, dėl šių jo veiksmų pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (e. b. l. 1-12)

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad 2022 m. kovo 21 d., 20.48 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi pranešėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini), sugyventinis smurtauja, trenkė jai per galvą (e. b. l. 97-102).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu bendrauta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotoja, kuri informavo, kad I. N. iki 2022 m. gegužės 18 d. į tarnybą nesikreipė, apžiūrai atvykusi nebuvo ir neužsiregistravo. Telefonu bendrauta su nukentėjusiąja I. N., kuri nurodė, kad nei į medikus, nei į tarnybą nesikreipė, nes žymių nebuvo, tik kelias dienas skaudėjo sumuštą vietą galvoje (e. b. l. 52).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. kovo 21 d., 22.34 val. M. L. buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas (e. b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi M. L. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, atžvilgiu.

Kaltinamasis M. L. kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios I. N. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, pareigūnų tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtaudamas prieš savo sugyventinę I. N., sudavė jai dešinės kojos keliu į galvos sritį, o šiai nuėjus į kitą kambarį, tarpduryje sudavė dešinės rankos delnu į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl M. L. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas šalina iš kaltinimo faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai galva į kaktą, kadangi paskutinės apklausos metu nukentėjusioji paneigė buvus tokį smūgį, kitų įrodymų objektyviai patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra. Toks faktinių aplinkybių tikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, bet kuriuo atveju kitais jo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis M. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 128-132).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. L. anksčiau neteistas, tačiau 2019 m. birželio 3 d. jam pagal BK 170 straipsnio 3 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu (e. b. l. 63-64, 109-111), per paskutinius 5 metus vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nuobauda galioja, tačiau nusižengimas nelaikytinas itin šiurkščiu, skirta bauda sumokėta (e. b. l. 112-113), dirba (e. b. l. 114-115), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, M. L. tikslinga įpareigoti visą bausmės laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Taip pat M. L. nustatytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis). Šių įpareigojimo, draudimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2022 m. kovo 21 d., 21.10 val., iki 2022 m. kovo 22 d., 10.56 val., t. y. vieną dieną (e. b. l. 31-36, 39-42), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 80-89) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 21 d., 21.10 val. iki 2022 m. kovo 22 d., 10.56 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu įpareigoti M. L. visą bausmės laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros (jeigu tokia paskirta) metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.