- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-706-366/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Advokatai
- Ričardas Makštelė
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo K. K. gynėjo advokato Ričardo Makštelės skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, kuria K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. įtariamas tuo, kad jis 2014-07-15, apie 23 valandą, (duomenys neskelbtini)kaime esančioje negyvenamoje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. B., pasikėsino išžaginti nepilnametę M. Č., gim. 1998-11-23, tai yra R. B. įrėmus M. Č. į krūtinę ginklą ir grasindamas ją nušauti, reikalavo lytiškai santykiauti, paguldęs M. Č. ant stalo, R. B. užlaužus vieną M. Č. ranką, jam pačiam laikant kitą ranką ir taip atėmus galimybę priešintis, užgulė nukentėjusiąją, prieš jos valią bučiavo krūtis ir tokiais veiksmais pasikėsino nepilnametę M. Č. išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas nukentėjusiosios M. Č. motinos K. Č., t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d.
2014-07-16 K. K. sulaikytas BPK 140 str. tvarka. Skundžiama 2014-07-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi K. K. skirtas suėmimas 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo bei trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p.).
Šalies argumentai
Įtariamojo gynėjas advokatas Ričardas Makštelė skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-07-18 nutartį ir paskirti K. K. kardomąją priemonę – namų areštą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kardomąją priemonę, nesilaikė proporcingumo principo. Šį argumentą gynėjas motyvuoja tuo, kad nusikaltimas nebaigtas, padaryta veika atlikta rengimosi padaryti sunkų nusikaltimą stadijoje, K. K. įvykio vietoje buvo neblaivus, todėl negalėjo atlikti lytinio akto, K. K. inkriminuojamus veiksmus atliko bendrininkų grupėje kartu su R. B., jo veiksmai vartojant smurtą prieš nukentėjusiąją buvo antraeiliai. Teigia, kad įtarimas kvalifikuojamas ir aplinkybės įtarime nurodomos pagal subjektyvų nukentėjusiosios ir jos motinos įvykio situacijos vertinimą.
Gynėjas teigia, kad K. K. gyvena su tėvais kurie jį ir išlaiko, todėl nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to ikiteisminio tyrimo pareigūnai šiuo metu turi galimybę nekliudomai apklausti įvykio vietoje buvusius asmenis, todėl poveikio liudytojams padaryti negalės.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Įtariamojo gynėjo prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą, negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Tokia teismų praktika įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, kurio 26 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs suimtojo skundą arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau, aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Ikiteisminio tyrimo metu sprendimus dėl kardomosios priemonės skyrimo, jos termino pratęsimo ar kardomosios priemonės pakeitimo gali inicijuoti tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras.
Suėmimas gali būti skiriamas ar tęsiamas jo terminas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pakankamumo. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose, tiesioginės įvykio liudytojos - nukentėjusiosios motinos parodymuose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.
Suėmimas įtariamajam K. K. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms, kaip ir nurodyta skunde, priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). K. K. įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Nusikaltimo padarymo metu buvo neišnykęs teistumas už tyčinį nusikaltimą, įtariamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (nevedęs, nedirbantis). Taigi skunde nurodytos aplinkybės (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, kurie jį išlaiko) nepaneigia teismo išvados, kad įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, vengdamas ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso bei gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog įtariamasis pagal jam pareikštą įtarimą neprisipažino ir yra duomenų apie kitų asmenų darytą poveikį nukentėjusiosios motinai, kad ši atsiimtų pareiškimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, įtariamasis gali trukdyti procesui, bandydamas pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiąją (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas mano, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma. Įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Įtariamojo gynėjo advokato Ričardo Makštelės skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.