Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-03-10 · Byla Nr. A2.6.-212-448/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
A2.6.-212-448/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Administracinė byla Nr. A2.6.-212-448/2015
(S)ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 10 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. U., jos atstovui advokatui A. G., teismo posėdyje nagrinėjo R. U., gim. 1979-01-01 Alytaus raj., dirbančio UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedusio, neteisto, administracine tvarka bausto, gyv. Pavasario g. 4-2, Simnas, Alytaus raj., administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnas R. U. surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 21 d. 19 val .15 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kur leistinas greitis 110 km/h, 74-ame kilometre vairavo savo automobilį Quattro Audi RS4 viršydamas nustatytą greitį 88 km/h, nes važiavo 200 km/h ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutarimu R. U. skyrė 1300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Pagal N. U. skundą šį nutarimą Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino, bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui. 2015 m. sausio 7 d. nutartimi byla pagal teismingumą persiųsta nagrinėti pagal pažeidimo padarymo vietą-į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, tačiau pagal 2015 m. sausio 21 d. R. U. prašymą ji perduota nagrinėti pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą Alytaus rajono apylinkės teismui.

Šalies argumentai

R. U. teisme paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. apie 19 val. jis leistinu greičiu (ten leistinas greitis-110 km/val.) važiavo iš Vilniaus į Kauną. Oras buvo blogas, lijo. Iš paskos privažiavo nežymėtas policijos pareigūnų automobilis ir jį sustabdė. Sustojus kelkraštyje, pareigūnai paprašė dokumentų ir pranešė, kad jis viršijo leistiną greitį, nes važiavo 200 km/val. Paprašius filmuotos medžiagos, pareigūnai jos nepateikė, surašė pažeidimo protokolą, išaiškino, kada bus nagrinėjama byla. Jie davė pasirašyti protokolą, tačiau jis atsisakė tą daryti, nes nesutiko su surašytu protokolu. Pareigūnai įteikė šaukimą į teismą ir paėmė vairuotojo pažymėjimą. Nurodo, kad visų duomenų, surašytų protokole, nepatikrino. Pareigūnų fiksuotu greičiu jis tikrai nevažiavo, nes jo automobilio padangos nėra naujos, tokiu greičiu važiuojant lietui lyjant gali sumėtyti automobilį ir įvykti eismo įvykis. Policijos pareigūnai galbūt važiuodami matavo kitos panašios į jo transporto priemonės greitį, nes jam važiuojant pirma eismo juosta, jį aplenkė didesniu greičiu, nei jis, važiuojantis panašus į jo automobilis.

Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis bylos aplinkybes, teisme liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai V. U. ir S. R..

Liudytojas V. U., Lietuvos kelių tarnybos spec. būrio vyriausiasis patrulis, parodė, kad įvykio aplinkybes prisimena. Tuo metu su kolega dirbo kelyje Vilnius-Kaunas. Už Žiežmarių važiavo sraute tarnybiniu automobiliu Audi A6, kai juos prisivijo Audi markės automobilis ir dideliu greičiu aplenkė. Jie vijosi automobilį, fiksavo jo greitį, sustabdė ir surašė protokolą. Automobilis visą laiką važiavo antra juosta. Ties Kaunu yra stacionarus greičio matuoklis, todėl automobilis pristabdė ir dėl to pareigūnai jį prisivijo. Per visą laiką automobilis nebuvo pasišalinęs iš regėjimo laiko. Sustojus automobiliui, liudytojas priėjo prie vairuotojo, prisistatė, pasiūlė prieiti susipažinti su greičio matuoklio parodymais. Vairuotojas prašė nerašyti protokolo ir jį paleisti. Protokolas buvo rašomas automobilyje, protokolą liudytojas vairuotojui davė susipažinti. Ar vairuotojas sutiko su pažeidimu, neprisimena.

Dėl neatitikimo nurodant automobilio duomenis protokole nurodė, kad tokius duomenis suteikė Regitros duomenų bazė, pareigūnas nieko negali koreguoti. Be to, pagrindinis duomuo yra automobilio VIN kodas, tai pagrindinis dalykas, į ką kreipiamas dėmesys. Tuo metu nematė, kad bazėje nurodyta kitokia automobilio markė. Kaip ir priklauso, užpildė žurnalą apie greičio matuoklio panaudojimą.

Nurodo, kad kai tarnybinį automobilį dideliu greičiu aplenkė pažeidėjo automobilis, filmavimo įrangą įjungė iš karto, bet ji sudirbo po kiek laiko, nes kažkiek sekundžių užtrunka, kol pradeda filmuoti.

Liudytojas S. R., Lietuvos kelių tarnybos spec. būrio vyriausiasis patrulis, parodė, kad įvykio dieną su kolega V. U. dirbo kelyje. Važiavo Klaipėdos link, kai juos dideliu greičiu pralenkė Audi. Pareigūnai fiksavo greitį ir vijosi tą automobilį, ties Žiežmariais jis sumažino greitį, tuomet tą automobilį sustabdė, surašė protokolą. Pažeidėjas buvo susupažindintas su pažeidimu, prašė nerašyti protokolo, tačiau atsisakė pasirašyti protokolą, jis sakė, kad ne jis viršijo greitį. V. U. surašė protokolą, jis nesakė, kad pateikti automobilio dokumentai neatitinka esantiems duomenų bazėje.

Tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ( bylos lapas Nr. 5) pareigūnas S. R. praneša, kad buvo fiksuotas automobilis QUATRO AUDI RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viršijo leistiną 110 km/val. greitį ir važiavo 200 km/val. greičiu, jį vairavo R. U., jis paaiškino, kad skuba namo ir prašė nerašyti protokolo ir jį paleisti.

Iš transporto priemonės regisracijos liudijimo (b. l. 14) matyti, kad automobilis Quattro RS 6 Avant, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. U..

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus teisme, nustatyta, kad neginčijamų R. U. kaltės įrodymų jam padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., nėra.

Akivaizdu, kad pagrindis įrodymas byloje dėl greičio viršijimo yra galimo pažeidimo padarymo vaizdo įrašas. Iš prie bylos esančio vaizdo įrašo matyti, kad įsijungia vaizdo registratorius ir fiksuojamas kažkokio automobilio greitis-200 km/val. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. U. ir S. R. nurodė, kad pro jų tarnybinį automobilį dideliu greičiu pravažiavo R. U. automobilis, kurį jie vijosi ir vėliau sustabdė. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad fakto, jog pro pareigūnų automobilį dideliu greičiu pravažiuoja automobilis, vaizdo regiostratorius neužfiksavo. Vaizdo įraše matyti, kad kažkuriuo momentu greičio matuoklis fiksuoja greitį-200 km/val., tačiau tuo metu šalia policijos automobilio nėra jokio kito automobilio, tik tolumoje priekyje matosi važiuojantys keli vos įžiūrimi automobiliai. Matyti, kad kelio reljefas yra nelygus, policijos automobilio priekyje važiuojantys automobiliai kelis kartus dingsta iš vaizdo fiksatoriaus ekrano, taigi paneigtas liudytojais apklaustų policijos pareigūnų teiginys, kad R. U. automobilis visą laiką buvo jų regėjimo lauke. Iš vaizdo įrašo neaišku, kurio būtent automobilio greitį fiksavo policijos automobilio greičio matuoklis, nes dėl atstumo neaiškios nei tų automobilių markės, nei valstybinių numerių ženklai, netgi neaiškios jų spalvos. Taigi iš vaizdo įrašo apskritai neįmanoma identifikuoti šių automobilių ir neaišku, kurio konkretaus tolumoje važiuojančio automobilio važiavimo greitis buvo matuojamas ir būtent kurio iš tų automobilių vairuotojų viršijo leistiną važiavimo greitį. Galimą pažeidimo faktą ir greitį viršijusią transporto priemonę būtų galėjusi užfiksuoti iki pažeidimo veikusi policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašymo įranga, tačiau, kaip nurodė policijos pareigūnai, ši įranga buvo įjungta tik susidūrus su pažeidimo faktu-kai policijos tarnybinį automobilį aplenkė dideliu greičiu važiuojantis pažeidėjo automobilis. Taip buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.2 punktas, nurodantis, kad vaizdo fiksavimo įranga patruliavimo metu negali būti išjungta, ir dėl to, kaip minėta, buvo apribota galimybė nustatyti galimo teisės pažeidimo subjektą.

R. U. vairuotas automobilis buvo sustabdytas privažiavusių policijos pareigūnų, tai matyti iš vaizdo įrašo, tačiau tai neįrodo aplinkybės, kad būtent R. U. viršijo leistiną greitį. Teiginiai, kad jis prašėsi paleidžiamas, kad prašė nerašyti protokolo, kad pripažino viršijęs leistiną greitį neįrodo R. U. kaltės, nes jie nepagrįsti kitais bylos įrodymais.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto automobilio ir R. U. turimo automobilio registracijos liudijime nurodyto automobilio duomenys nesutapo. Protokole nurodytas galimai pažeidimą padaręs automobilis Quattro Audi RS 4, o R. U. pateiktame jo automobilio registracijos liudijime nurodytas automobilis Quattro RS 6 Avant. Policijos pareigūnai paaiškino, kad pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolus, naudojasi vieninga Regitros duomenų baze, kurios duomenų taisyti negali. Nagrinėjamu atvėju, įvedus sustabdyto automobilio valstybinius numerius, duomenų bazė pateikė būtent tokio automobilio duomenis, jie ir buvo fiksuoti protokole. Pagrindinis automobilio požymis-jo identifikacinis numeris sutapo. Tačiau liudytojų parodymai dėl netikslumų duomenų bazėje neatitinka tikrovės, nes Regitros duomenų bazėje ieškant R. U. vairuoto automobilio duomenų pagal šio automobilio VIN kodą ir valstybinio numerio ženklą, duomenų bazė pateikia, jog šio automobilio modelis yra RS6 Avant. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju ta aplinkybė, kad automobilio markė nebuvo tiksliai įrašyta į protokolą, didelės reikšmės R. U. kaltės nustatymui, neturi, akivaizdu, kad protokole buvo padarytas rašymo apsirikimas.

Nors liudytojai S. R. ir V. U. nurodė, kad dideliu greičiu R. U. vairuotas automobilis aplenkė jų automobilį bei kad persekiojamas galimo pažeidėjo automobilis visą persekiojimo laiką buvo jų regėjimo lauke, tačiau šiuos parodymus paneigia aukščiau išanalizuoti vaizdo įrašymo prietaiso rodmenys.

Taigi nagrinėjamoje byloje neginčijamai R. U. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Jo kaltė grindžiama tik subjektyviais parodymais-liudytojų liudijimais, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai. Manytinų duomenų, kad R. U. galėjo padaryti pažeidimą, nepakanka išvadoms apie jo kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nutarimui priimti. Tiek Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, tiek iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas įsakmiai nurodo, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. U. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, jo administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 4 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

R. U. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d. įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė