Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-01-20 · Civilinė byla Nr. e2-2620-921/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-20
Bylos Nr.
e2-2620-921/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17323-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
N. G.
Advokatai
Vytautė Linaburgienė, Lina Svirinavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2620-921/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17323-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Sujetienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui N. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės N. K. ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. G., kuri testamentu savo turtą lygiomis dalimis paliko ieškovei ir I. S. S. G. buvo sudariusi santuoką su atsakovu, duomenų apie ištuoką nėra, duomenų apie atsakovo mirtį taip pat nėra. S. G. vardu buvo registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas būnant santuokoje, tačiau faktiškai S. G. su atsakovu tuo metu negyveno, nes jis karo metu pasitraukė į Vokietiją ir į šeimą negrįžo. Minėtą butą S. G. įgijo viena, viena juo rūpinosi ir viena privatizavo. Atsakovas minėtame bute niekada negyveno, jokių mokesčių nemokėjo, todėl ir prašo turtą pripažinti asmeniniu S. G. turtu. I. S. atsisakė nuo palikimo, todėl byloje suinteresuotu asmeniu netraukiama.

2.1. 2021 m. sausio 4 d. ieškovės atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė pateikė į bylą prašymą, prijungti prie bylos ieškovės rašytinius paaiškinimus. Kuriuose ieškovė papildomai nurodė, kad jai, pasidomėjus tėvu N. G., motina S. G. paaiškino, jog karo metu jos tėvas dingo ir buvo laikomas dingusiu be žinios. Butas (duomenys neskelbtini) (buvę gatvės pavadinimai T(duomenys neskelbtini)), pagal orderį Nr.(duomenys neskelbtini) buvo suteiktas S. G. motinai A. K. (ieškovės močiutei). Mirus A. K. butas atiteko motinai S. G., kuri jį privatizavo, jame gyveno ir juo rūpinosi.

2.2. Ieškovės atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė pateikė byloje prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad įvertinus Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sąlygas ir galimybes vesti bylą nuotoliniu būdu, ieškovė dėl amžiaus negebės pasirūpinti tam reikalinga technika ir programine įranga.

II. Atsakovo argumentai

3. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 129 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, kuratorei advokatei Linai Svirinavičienei.

Atsiliepimas

4. Atsakovo kuratorė advokatė Lina Svirinavičienė atsiliepime į ieškinį prašė teismo priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad argumentų ar įrodymų, jog ieškinys negali būti tenkinamas neturi. Kuratorė neturi duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ar išlaikymo, taip pat neturi duomenų apie bet kokį atsakovo buvimą Lietuvoje, išskyrus santuokos sudarymo faktą.

5. Atsakovo kuratorė pateikė į bylą raštą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kuriame nurodė, kad ji neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė karantiną laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. sausio 31 d., į Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 8 d. rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, į Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. V-223 (suvestinė redakcija nuo 2020 m. gruodžio 9 d.) „Dėl teismo darbuotojų darbo organizavimo ir asmenų aptarnavimo organizavimo tvarkos Kauno apylinkės teisme“, taip pat esant ieškovės atstovės advokatės prašymui ir atsakovo kuratorės sutikimui, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

7. Teismui nutarus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, šalys apie tai informuotos teismo pranešimais bei apie rašytinį procesą paskelbiant specialiame teismo puslapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. ieškinys tenkinamas visiškai.

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina S. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 7 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). S. G. (duomenys neskelbtini) testamentu savo turtą lygiomis dalimis paliko ieškovei ir I. S. ((duomenys neskelbtini) testamentas, patvirtintas Kauno rajono notarės Renatos Butkauskaitės). I. S. atsisakė nuo palikimo. S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su N. G., A., gimusiu (duomenys neskelbtini) (2001 m. birželio 12 d. Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie S. G. ir N. G. ištuoką nėra, duomenų apie atsakovo mirtį – nėra (Lietuvos archyvų departamento Lietuvos ypatingojo archyvo 2001 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. 4569-K, Lietuvos raudonojo kryžiaus 2002 m. gegužės 18 d. raštas Nr. 2126, 2001 m. birželio 18 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. 29/K-15). S. G. vardu buvo registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas). Butas 193 m. vasario 6 d. orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas S. G. motinai A. K. (1963 m. vasario 6 d. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų apskaitos ir skirstymo skyriaus orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 1971 m. rugpjūčio 20 d. butas buvo išnuomotas S. G., (duomenys neskelbtini). su S. G. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. (duomenys neskelbtini) S. G. įsigijo (privatizavo) butą (duomenys neskelbtini), Pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, sumokėdama 13 433 rublių (1992 m. liepos 3 d. sutartis, 1992 m. birželio 30 d. taupomojo banko pranešimai). S. G. bute gyveno viena, atsakovas minėtame bute negyveno, mokesčių nemokėjo. Duomenų apie N. G. nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra, jo vardu namų valda neregistruota (2001 m. birželio 18 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. 29/K-15, RTIB Kauno tarpmiestinio Techninės inventorizacijos biuro pažymėjimas Nr. 063232).

11. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK, 2001 m. liepos 1 d.), todėl byloje aktualus taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikštą ieškinį turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis.

12. Įstatymas įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

13. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmenine nuosavybe. Net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine, o ne bendrąja nuosavybe. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmenine nuosavybe, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

14. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad butas nuo (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas S. G.. (duomenys neskelbtini) su S. G. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, o (duomenys neskelbtini) su S. G. buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo kuratorė byloje nepateikė duomenų, kad atsakovas gyveno minėtame bute, siekė jį įgyti ar dalyvavo jo privatizavimo procese.

15. Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, Nr.3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2006, Nr. 3K-3-490/2007, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Ieškovė, būdama 2020 m. gegužės 7 d. mirusios Sofijos Gofensienės įstatymine pirmos eilės įpėdine, siekia paneigti minėtą prezumpciją.

16. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų įstatyminės prezumpcijos dėl S. G. ir N. G. bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo.

17. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad ieškovės motina S. G., mirusi (duomenys neskelbtini), butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl jis pripažįstamas asmenine S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285?286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurgita Sujetienė