- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- I-3282-629/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- AAS „Gjensidge Baltic“
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius, Inga Pakštienė
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio, dalyvaujant pareiškėjo AAS „Gjensidge Baltic“ Lietuvos filialo atstovams E. B. ir advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui, atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ atstovei advokatei Ingai Pakštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo AAS „Gjensidge Baltic“ Lietuvos filialo skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
AAS „Gjensidge Baltic“ Lietuvos filialas (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (t. II, b. l. 10–15) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) ir žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ir ŽŪK) „Dobilas“ 11 890,30 Lt skolą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 1 d. tarp ADB „Reso Europa“ (teisių perėmėjas AAS „Gjensidge Baltic“) ir ŽŪK „Dobilas“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. (duomenys neskelbtini), kuria 384 260 Lt sumai nuo ligų buvo apdraustos ŽŪK „Dobilas“ kiaulės. Draudimo sutartyje nurodyta draudimo įmoka – 115 000,60 Lt. Paaiškino, kad ŽŪK „Dobilas“ turi teisę pasinaudoti valstybės parama – dalies (50 proc.) draudimo įmokų kompensavimu iš valstybės specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintos Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (šio ginčo nagrinėjimui aktuali 2008 balandžio 21 d. redakcija) nustato 2 galimus paramos žemės ūkio veiklos subjektui teikimo būdus – 50 proc. draudimo įmokos Agentūra išmoka tiesiogiai žemės ūkio veiklos subjektui (kai visą draudimo įmoką draudikui jis sumoka pats) arba perveda į draudimo bendrovės sąskaitą (kai žemės ūkio veiklos subjektas draudikui sumoka tik nekompensuojamą 50 proc. draudimo įmokos dalį). Pažymėjo, kad draudimo sutarties GD Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 1 6 p. nustatyta, kad bendra metinė draudimo įmoka – 115 000,60 Lt (iš jų 57 500,30 Lt iš Agentūros). Draudėjo metinė įmoka – 57 500,30 Lt.
Nurodė, kad ŽUK „Dobilas“ 50 proc. nekompensuotiną draudimo įmokos dalį (57 500,30 Lt) draudikui yra sumokėjęs arba ji buvo įskaityta į pagal šią draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas. Agentūra iš jai priklausančios kompensuoti likusios 57 500,30 Lt sumos į draudiko sąskaitą yra pervedusi tik 38 410,00 Lt ir yra skolinga 19 090,30 Lt. Paaiškino, kad nesulaukdamas likusios 19 090,30 Lt dydžio skolos sumokėjimo, pareiškėjas dalį jos (7 200 Lt) taip pat įskaitė į draudėjui pagal draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas. Taigi likusi skolos suma sudaro 11 890,30 Lt. Kadangi draudikas turi teisę kompensuotinos draudimo įmokos dalies reikalauti tiek iš draudėjo, tiek ir iš Agentūros, todėl prašo skolą priteisti iš atsakovų solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime (t, I, b. l. 23–25 abi lapo pusės) į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Agentūros teigimu, pareiškėjas neturi teisės reikalauti draudimo įmokų dalinio kompensavimo iš Agentūros. Draudimo įmokų kompensavimas yra viena iš valstybės paramos priemonių, teikiamų pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą ir Taisykles. Kvalifikuojant teisinius santykius tarp šalių akivaizdu, jog šiuo atveju tarp paramos gavėjo ŽŪK „Dobilas“ ir draudimo bendrovės (pareiškėjo) susiformuoja draudimo prievoliniai teisiniai santykiai, o tarp paramos gavėjo ir Agentūros susiformuoja paramos skyrimo teisiniai santykiai. Agentūros ir pareiškėjo draudimo prievoliniai santykiai nesaisto. Atsižvelgiant į tai, Agentūra įgyja pareigą išmokėti paramą (kompensuoti žemės ūkio veiklos subjektų išlaidas, patirtas draudimui) tik tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas skirti paramą. Jeigu priimamas sprendimas paramos neišmokėti, nes pareiškėjas neatitinka paramos gavimui keliamų reikalavimų ar nepateikia prašomų dokumentų, Agentūrai neatsiranda jokių prievolių draudimo įmonės atžvilgiu. Tokiu atveju žemės ūkio veiklos subjektai prisiimtas prievoles draudimo įmonėms turi įvykdyti patys asmeniškai.
Agentūros teigimu, ji neturi kompetencijos įvertinti, ar ŽŪK „Dobilas“ tinkamai vykdė įsipareigojimus pareiškėjui, todėl negali pasisakyti dėl reikalavimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1004 str. pagrindu priteisti draudimo įmoką iš paramos gavėjo ŽŪK „Dobilas“ pagrįstumo, tačiau atkreipė dėmesį, kad pats paramos gavėjas yra atsakingas už tai, kad jis visu paramos teikimo laikotarpiu atitiktų Taisyklėse jam keliamus reikalavimus, o pareiškėjas atsakingas už paramos gavėjų įvertinimą prieš kreipdamasis dėl patirtų draudimo įmokų kompensavimo. Pažymėjo, kad šiuo atveju teisiniai santykiai tarp paramos gavėjo, Agentūros bei pareiškėjo reglamentuojami viešosios teisės normomis, todėl atsižvelgiant į CK 1.1 str. 2 d. CK normos taikomos tik tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Šiuo atveju teisinius santykius reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas bei Taisyklės, todėl pareiškėjas iš Agentūros neturi jokio pagrindo reikalauti tariamos skolos pagal CK 6.1004 str. Pažymėjo, kad paramos gavėjui ŽŪK „Dobilas“ nevykdant Taisyklėse nustatytų įsipareigojimų ar neatitinkant reikalavimų jis netenka teisės į dalies draudimo įmokų kompensaciją, todėl atitinkamai visas įmokas pagal draudimo sutartis, sudarytas su pareiškėju, privalo sumokėti pats.
Taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal CK 6.6 str. 1 d. solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus, taigi jokių sąlygų solidariai Agentūros ir ŽŪK „Dobilas“ atsakomybei taip pat nėra.
Pasak Agentūros, pareiškėjas netinkamai aiškina Taisyklių 4 p. Paaiškino, kad draudimo įmokų mokėjimas į draudimo įmonių sąskaitas pagal Taisyklių reikalavimus yra žemės ūkio subjektams teikiamos paramos administravimas, o ne žemės ūkio subjektų prisiimtų prievolių draudimo įmonėms perėmimas. Agentūra nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų mokėti draudimo įmokas pareiškėjui už ŽŪK „Dobilas“, nes tai prieštarautų pagrindiniams paramos skyrimo principams – parama teikiama kompensuojant patirtas išlaidas, o ne Agentūros lėšomis apdraudžiant paramos gavėjų nuosavybės teise valdomą turtą. Nurodė, kad tais atvejais, kai draudimo įmokų dalis pervedama tiesiogiai draudimo įmonėms, už paramos gavėjų tinkamumą kompensacijai gauti ir mokėtinos sumos dydžio apskaičiavimą atsako pati draudimo įmonė, kuri privalo pati įsitikinti, kad paramos gavėjas užsiima pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba, kad yra savarankiška įmonė, įmonė, valda ar ūkininko ūkis yra įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Taisyklių 6 p. yra išvardyti dokumentai, kuriuos draudimo bendrovė privalo patikrinti. Nurodė, kad patikrinus ir įvertinus dokumentus pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, jog ŽŪK „Dobilas“ neatitiko Taisyklių 1 ir 2 p. nurodytų paramos gavimo sąlygų, t. y. ŽŪK „Dobilas“ neatitiko žemės ūkio veiklos subjekto statuso, be to, neįrodė draudžiamų objektų nuosavybės, todėl buvo priimti Agentūros direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. BR1-1051 ir 2010 m. sausio 29 d. Nr. BR1-80 įsakymas dėl paramos nemokėjimo bei 2010 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. BR1-568 „Dėl netinkamų pagalbos gavėjų“. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Agentūros raštais, kuriuose pareiškėjui buvo nurodyta, jog sprendimas dėl paramos ŽŪK „Dobilas“ išliko nepakeistas, todėl kompensacijos už draudimo įmokas šiai bendrovei nebus mokamos ir šie sprendimai iki šiol nėra pakeisti, taigi pareiškėjo reikalavimas solidariai priteisti tariamą skolą iš Agentūros negali būti tenkinamas ir yra vienareikšmiškai atmestinas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai E. B. ir advokatas Martynas Stankevičius prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Andrius Petkevičius prašė atmesti skundą, remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo ŽŪK „Dobilas“ atstovė advokatė Inga Pakštienė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl Specialiosios kaimo rėmimo programos dalies draudimo įmokų pareiškėjui išmokėjimo.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 1 d. tarp ADB „Reso Europa“ (teisių perėmėjas AAS „Gjensidge Baltic“ (t. I, b. l. 12–13)) ir ŽŪK „Dobilas“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I. b. l. 3), kuria 384 260 Lt sumai nuo ligų buvo apdraustos ŽŪK „Dobilas“ kiaulės. Draudimo sutartyje nustatyta draudimo įmoka – 115 000,60 Lt.
Pagal Taisyklių 1 p. specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama žemės ūkio veiklos subjektams, kurie užsiima pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba, tvarko buhalterinę apskaitą, pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 str. taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 141) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1976/2006 (OL 2006 L 368, p. 85), I priedą yra laikomi maža ar vidutine įmone (toliau – pagalbos gavėjai) ir yra apdraudę savanoriškuoju draudimu nuosavybės teise jiems priklausančius augalų pasėlius, gyvūnus, žemės ūkio techniką ir gamybinius pastatus tik nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų (šalnos, krušos, ledo, lietaus, sausros ir kt.) ir (arba) gyvūnų ar augalų ligų. Taisyklių 2 p. įtvirtinta, kad nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, pagalbos gavėjams kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų sumos. Tais atvejais, kai pagalbos gavėjai visas draudimo įmokas (gali būti mokamos dalimis) sumoka draudimo įmonei, draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama pagalbos gavėjams 5 ir 7–13 p. nustatyta tvarka (3 p.). Draudimo įmonė gali iš pagalbos gavėjų nereikalauti kompensuojamos draudimo įmokų dalies. Šiuo atveju apie tai pažymima draudimo liudijime, o draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama draudimo įmonei 6–13 p. nustatyta tvarka (4 p.).
Nagrinėjamu atveju draudimo sutartyje buvo sutarta būtent Taisyklių 4 p. nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, t. y., kad pareiškėjas nereikalaus kompensuojamos draudimo įmokų dalies tiesiogiai iš ŽŪK „Dobilas“ ir minėtą sumą pareiškėjui kompensuos Agentūra (t. I. b. l. 4–5). Tokiu atveju, pagal Taisyklių 6 p. norėdamos gauti kompensaciją, draudimo įmonės patikrina šiuos pagalbos gavėjų joms pateikiamus dokumentus: dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į apdraustą turtą (parodyti), ir jų kopijas (6.1 p.); buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtinančius dokumentus už paskutinį ataskaitinį laikotarpį (parodyti) ir jų kopijas (6.2 p.); pažymą apie dirbančių darbuotojų skaičių (6. 3 p.). Pagal Taisyklių 16 p. tais atvejais, kai draudimo įmokų dalis mokama draudimo įmonėms, už pagalbos gavėjų tinkamumą kompensacijai gauti ir mokėtinos sumos dydžio apskaičiavimą atsako draudimo įmonė.
Nustatyta, kad Agentūros direktorius 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 28–30) nurodė, be kita ko, nemokėti pareiškėjui draudimo įmokų kompensacijų ŽŪB „Dobilas“ (17 010 Lt (2012 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1051 (t. I, b. l. 32–33) suma pakeista į 11 590 Lt)), kaip subjektui, neatitinkančiam Taisyklių 2 p. nurodytos pagalbos gavimo sąlygos.
2009 m. rugsėjo 17 d. Agentūros rašte Nr. BR6-(11.13)-13255 (t. I, b. l. 36–39) „Dėl paramos nemokėjimo“ adresuotame pareiškėjui, be kita ko, nurodyta, kad buvo nepateikti ŽŪK „Dobilas“ draudimo įmokas įrodantys dokumentai, taigi ŽŪK „Dobilas“ neatitinka Taisyklių 1, 2 p. nurodytų pagalbos gavimo sąlygų, todėl dalis draudimo įmokų šiam subjektui nekompensuojama, o pareiškėjas dėl Taisyklių pažeidimo įspėjamas pirmą kartą.
2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 24-5487 (t. II, b. l. 55–62, 63–69) pareiškėjas Agentūrai pateikė papildomus dokumentus dėl Agentūros 2009 m. rugsėjo 17 d. Agentūros rašte Nr. BR6-(11.13)-13255 nurodytų pažeidimų, tačiau Agentūra 2010 m. vasario 8 d. raštu nusprendė kompensacijos ŽŪK „Dobilas“ nemokėti (t. I, b. l. 40–42).
Ginčo santykius reglamentuoja Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92. Pažymėtina, kad nors Taisyklės galiojo iki 2009 m. sausio 30 d., tačiau jų galiojimas buvo pratęstas subjektams, sudariusiems draudimo sutartis iki 2009 m. sausio 30 d., t. y. ir nagrinėjamos administracinės bylos subjektams (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 3D-30).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Agentūra atsisakė kompensuoti draudimo įmokų sumas AAS ,,Gjensidige Baltic“, nes patikrinus pareiškėjo pateiktus dokumentus Agentūra konstatavo, kad ŽŪK „Dobilas“ neatitiko žemės ūkio veiklos subjekto statuso, be to, neįrodė draudžiamų objektų nuosavybės, t. y. neatitiko Taisyklių 1 ir 2 p.
Pažymėtina, kad Agentūros dalyvavimas minėtos paramos suteikimo kontrolėje yra apibrėžtas Taisyklių 8, 9 bei 17 p. Taisyklių 17 p. nurodyta, kad Agentūra yra atsakinga už atrinktų draudimo liudijimų patikrą, teisingą išmokėtų lėšų apskaitą ir išmokėjimą kompensuojamų draudimo įmokų gavėjams. Turinčio tokią atsakomybę asmens draudimo liudijimų patikrinimo tvarka yra reglamentuota Taisyklių 8 ir 9 p. Pagal Taisyklių 8 p. Agentūra, iš pateiktų pažymų apie sudarytus draudimo liudijimus pasirinkusi 1 proc. draudimo liudijimų ir iš <...> draudimo įmonės gavusi pasirinktų draudimo liudijimų ir draudimo įmokų sumokėjimo dokumentų kopijas, patikrina, ar draudimo objektas ir draudžiamasis įvykis atitinka šių Taisyklių 1 ir 2 p. nurodytas pagalbos gavimo sąlygas ir ar kompensuojama draudimo įmoka apskaičiuota teisingai. Taisyklių 9 p. nurodyta, kad draudimo liudijimų atranka ir kompensacijos išmokėjimas pagal 7 p. nurodytas pažymas vykdomi nuo kito ketvirčio antro mėnesio. Patikrintų po atrankos draudimo liudijimų ir pažymų, pateiktų Agentūrai po šių taisyklių 7 p. nurodytos datos, apmokėjimas vykdomas su kitą ketvirtį pateiktomis pažymomis. Taisyklių 13 p. įtvirtina, jog Agentūrai nustačius, kad draudžiamasis įvykis ir (ar) draudimo objektas neatitinka šių taisyklių 1 ir 2 p. nurodytų sąlygų ir (ar) kompensuojama draudimo įmoka apskaičiuota neteisingai: pagalbos gavėjams, neturintiems teisės gauti kompensacijos, kompensacija neišmokama, o savivaldybė įspėjama raštu (13.1 p.); nustačius pažeidimus pirmą ir antrą kartą, draudimo įmonei neteisingai apskaičiuotos kompensacijos dalis neišmokama ir ji įspėjama raštu (13.2 p.); nustačius pažeidimą trečią kartą, draudimo įmonei neteisingai apskaičiuotos kompensacijos dalis neišmokama ir nuo kito ketvirčio šiai draudimo įmonei įmokų kompensavimas nutraukiamas (13.3 p.).
Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad Agentūra gali vykdyti kontrolės funkciją tik paminėtos atrankos būdu ir negali išeiti iš šių reikalavimų ribų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1253/20012.
Pažymėtina, kad Agentūra ginčo atveju draudimo liudijimo patikrinimą vykdė ne pagal Taisyklių 8 p., nes į 1 proc. draudimo liudijimų patikrai atlikti sąrašą ŽŪK „Dobilas“ draudimo liudijimas nepateko. Patikra buvo vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos 2009 m. kovo 2 d. raštą Nr. 2D-1194, kuriame Agentūrai buvo rekomenduota patikrinti visus kitus (pagal paminėtą atranką nepatikrintus) draudimo liudijimus (t. I, b. l. 27, t. II, b. l. 46). Šį faktą patvirtina ir pati Agentūra savo atsiliepime. Minėtas raštas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti teisės aktu, įpareigojančiu Agentūrą atlikti Taisyklėse nenumatytus veiksmus, todėl negali būti pripažintas ir tinkamu teisiniu pagrindu Agentūrai pradėti vykdyti papildomus (Taisyklių nenumatytus) patikrinimo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad Agentūros veiksmai tikrinant draudimo liudijimus nagrinėjamu atveju pripažinti prieštaraujančiais Taisyklių nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1253/20012.
Pagal bendrąjį teisės principą iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur), todėl atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių taikymo požiūriu Agentūros atliktas draudimo liudijimų patikrinimas nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas teisėtu veiksmu, todėl Agentūros veiksmai atsisakant mokėti draudimo įmokų kompensacijos dalį tuo pagrindu, kad atlikus patikrą buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, taip pat vertintini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog nėra panaikinti Agentūros direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymas dėl paramos nemokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. BR1-1051 ir 2010 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. BR1-80, nėra kliūtis išspręsti pareikštą reikalavimą įpareigoti Agentūrą išmokėti likusią pagal draudimo sutartį GD Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įmokų kompensacijos dalį, nes pastarieji įsakymai, konstatavus, jog Agentūros atlikta patikra buvo neteisėta, apskritai negalėjo būti priimti.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad skundo reikalavimas įpareigoti išmokėti likusią pagal draudimo sutartį GD Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įmokų kompensacijos dalį yra pagrįstas, tačiau tik Agentūros atžvilgiu. Tokia išvada grindžiama nustatytomis aplinkybėmis, kad 11 890,30 Lt draudimo įmokų kompensacijos skola susidarė dėl Agentūros neteisėtų veiksmų, o kaip nustatyta, ŽŪK „Dobilas“ savo prievolę sumokėti 57 500,30 Lt draudimo įmokos dalį įvykdė laiku ir tinkamai, todėl ir negali būti laikomas skolininku nagrinėjamoje byloje.
Taigi pareiškėjo skundas dalyje dėl skolos priteisimo iš ŽŪK „Dobilas“ atmetamas kaip nepagrįstas, o reikalavimas dėl skolos priteisimo iš Agentūros tenkinamas ir būtent Agentūra įpareigojama išmokėti pareiškėjui AAS ,,Gjensidige Baltic“ likusią pagal draudimo sutartį GD Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įmokų kompensacijos dalį, t. y. 11 890,30 Lt.
Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d., 6 d., nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pagal ABTĮ 45 str., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 str., 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas teismas neturi pagrindo jas priteisti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų nėra sprendžiamas. Pareiškėjui išaiškinama, kad, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1, 2 d., prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, su tinkamu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, jis turi teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo AAS ,,Gjensidige Baltic” skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti pareiškėjui AAS ,,Gjensidige Baltic“ 11 890,30 Lt (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt litų ir trisdešimt centų) draudimo įmokų kompensacijos.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.