Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent jis:

2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,01 promilės etilo alkoholio),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis G. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 24 d. po darbo užsuko į kitos įmonės biurą, kur išgėrė 4-5 alkoholinius kokteilius. Nežino koks alkoholis buvo kokteiliuose, jie buvo saldūs, dėl to buvo sunku įvertinti jų stiprumą. Kadangi jautėsi gerai, todėl nusprendė jam priklausančiu automobiliu važiuoti namo. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, tamsiame kelio ruože nematė kelio ribų ir įvažiavo į pakelės griovį. Po ko suprato, kad negali vairuoti automobilio ir neketino važiuoti toliau. Prie jo priėjo nepažįstami žmonės, iš kurių vienam atidavė savo automobilio užvedimo raktelius. Po to atvyko jo pažįstami ir jis persėdo į jų automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, alkotesteriu buvo patikrintas jo girtumas, po to buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo atliktas kraujo tyrimas. Įvažiavęs į griovį apgadino kelio bortelį ir trinkeles. Savo iniciatyva pašalino padarytą žalą. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teisę vairuoti transporto priemones turi 28 metus, per kuriuos nėra padaręs jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 98-99).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Alkoholio kiekio matuoklio kvitu, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 24 d. 18.56 val., G. Š. iškvėptame ore buvo 1, 78 prom. etilo alkoholio (b. l. 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12124/2017(01), kurioje konstatuota, jog G. Š. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 24 d. 19.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).

Liudytojo A. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, jog 2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.20 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas vairuotojas, kuris galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Atvykus į įvykio vietą, griovyje prie kelio pastebėjo automobilį ,,Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio ,,Volvo“ buvęs O. S. nurodė, kad automobilio vairuotojas nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo į griovį. Bandant suteikti vairuotojui pagalbą kilo įtarimas, jog jis neblaivus, todėl pranešė policijai. Liudytojai nurodė, jog automobilio ,,Volvo“ vairuotojas sėdi automobilyje ,,Mercedes Benz“. Kartu su vairuotoju nuėjo į automobilį ,,Volvo“, kuris įsėdo į automobilį ir iš daiktadėžės pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą G. Š. vardu, ir automobilio dokumentus. Bendraujant su vairuotoju G. Š., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, vedant jį reikėjo laikyti, kalba buvo nerišli. 18.53 val. patikrinus G. Š. alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARFM -00407, patikros sertifikato Nr. 0633348, jam nustatytas 1,78 promilių girtumas. Apie įvykį informavo Vilniaus AVPK OVS. Į įvykio vietą atvykus kitam ekipažui, vairuotoją pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur vairuotojas davė kraujo mėginį. Bendraujant su G. Š., pastarasis nurodė, jog tą vakarą šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Jį turėjo parvežti draugai, kurie dėl kažkokių priežasčių neparvežė jo į namus, todėl pats sėdo į automobilį ir važiavo namo. G. Š. neneigė, jog vairavo automobilį neblaivus (b. l. 25-26).

Liudytojo T. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, jog 2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.45 val., automobiliu ,,Skoda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Senuoju Ukmergės plentu link namų. Važiuojant, priekyje kairėje pusėje pamatė lyg apsisukinėjantį automobilį ,,Volvo“, kuris įvažiavo į melioracijos griovį ir bandydamas išvažiuoti, pakibo ant šlaito. Priekyje jo važiavo automobilis ,,Land Rover“, kuris sustojo. Jam sustojus, automobilio ,,Land Rover“ vairuotojas jau buvo priėjęs prie automobilio ,,Volvo“ vairuotojo ir sakė ,,atiduok raktelius“. Priėjo prie automobilio ,,Volvo“ vairuotojo, kuris sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje buvo pradarytas langas, vairuotojas buvo neadekvatus. Automobilyje ,,Volvo“ kitų žmonių nebuvo, vairuotojas nebendravo, visiškai nekalbėjo. Automobilio ,,Volvo“ vairuotojas keletą kartų bandė išlipti iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, sėdant atgal į automobilį, jis tiesiog įgriūdavo. Skambino Bendruoju pagalbos telefonu 112, nesulaukus policijos pareigūnų automobilio ,,Land Rover“ vairuotojas dar kartą skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Automobilio ,,Volvo“ vairuotojas apie pusvalandį sėdėjo savo automobilyje, jokių skysčių nevartojo. Po to privažiavo automobilio ,,Volvo“ vairuotojo pažįstami, pastarasis persėdo į jų automobilį ,,Mercedes Benz“. Automobilio ,,Volvo“ vairuotojas sunkiai ėjo, reikėjo jį vesti. Atvykus policijos pareigūnams, jiems nurodė, kokiame automobilyje sėdi automobilio ,,Volvo“ vairuotojas (b. l. 29-30).

Liudytojo O. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, jog 2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.45 val. automobiliu ,,Land Rover Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Senuoju Ukmergės plentu nuo Vilniaus link Ukmergės. Privažiuojant išvažiavimą/įvažiavimą į (duomenys neskelbtini), pamatė iš (duomenys neskelbtini) išvažiuojantį automobilį ,,Volvo“. Iš pradžių jam pasirodė, kad minėtas automobilis nori kirsti Senąjį Ukmergės plentą, nes kitoje įvažiavimo/išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) pusėje yra kelias. Automobilis ,,Volvo“ važiavo ,,prabuksuodamas“. Minėtas automobilis nepasuko į minėtą kelią, o darydamas neteisingą lanką Senajame Ukmergės plente įvažiavo į priešingą plento pusę ir įvažiavo į griovį. Automobilio ,,Volvo“ vairuotojas norėjo išvažiuoti iš griovio, tačiau pakibo ant šlaito. Sustojo ir priėjo prie automobilio ,,Volvo“. Automobilio ,,Volvo“ vairuotojas buvo neblaivus, jis elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo, juto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Jis liepė vairuotojui išjungti automobilio variklį ir duoti jam raktelius. Tuo metu sustojo kitas žmogus, kurio vairuotojas iškart paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Automobilio ,,Volvo“ vairuotojas nebendravo, neatsakinėjo į klausimus. Automobilio ,,Volvo“ vairuotojas prie jų nevartojo jokių skysčių. Po kurio laiko atėjo automobilio ,,Volvo“ vairuotojo pažįstami ir padėjo vairuotojui įsėsti į automobilį ,,Mencedes Benz“ (vats. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus policijos pareigūnams, nurodė, automobilį, kuriame sėdėjo automobilio ,,Volvo“ vairuotojas (b. l. 34-35).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio ,,Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 10-15).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro neginčytiną išvadą, kad kaltinamasis 2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,01 promilės etilo alkoholio, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu M. S. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį M. S. atsakomybėn (b. l . 88-89).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarstant galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d. ), į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, pašalino padarytą žalą, į tai, kad jis nėra anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka (b. l. 61, 62) į kaltės formą-tyčią. Taip pat atsižvelgtina į M. S. asmenybę, kuris, neteistas (b. l. 90), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 90, 95). Nors M. S. baustas administracine tvarka, tačiau iš jo paaiškinimo ir išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad administracinio nusižengimo protokolai jam surašyti kaip transporto priemonių savininko atstovui, nenustačius konkretaus asmens padariusio nusižengimus (b. l. 91-94). Be to, pažymėtina, kad M. S. yra kaltinamojo vadovas, juos sieja ne tik darbiniai, bet ir asmeniniai santykiai, jie bendrauja tiek darbe, tiek laisvalaikiu, todėl tikėtina, kad M. S. gali teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančią aplinkybę, bei esant pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų,- kaltinamasis G. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į M. S. finansinę padėtį, į tai, kad jis sutinka sumokėti teismo paskirto dydžio užstatą, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2000 eurų užstatu (BK 40 str. 1 - 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

G. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, todėl tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,01 promilės), į tai, kad vairuodamas neblaivus apgadino kelio bortelį ir trinkeles, į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, į tai, kad nuo 2017 m. lapkričio 24 d. jam paskirta kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, paimat vairuotojo pažymėjimą, t. y. nuo tos dienos neturi galimybės vairuoti transporto priemonių, jam skirtinas mažesnis nei vidutinis įstatyme numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, t. y. toks asmuo nepatiria neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, tikslinga G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Sprendžiant klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio taikymo G. Š. atžvilgiu, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, į tai, kad jam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas akivaizdžiai apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu automobiliui ,,Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinas.

Kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinta (b. l. 59).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atleisti pagal laidavimą su 2000 (dviejų tūkstančio) eurų užstatu, bei perduoti 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei ir baudžiamąją bylą G. Š. atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti M. S. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 2000 (dviejų tūkstančių) eurų užstatą. Užstatas turi būti sumokėtas į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB ,,SEB” banke. Mokėjimo kvito kopiją pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti G. Š. 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę- 100 MGL (3766 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Volvo XC70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- panaikinti.

Kardomąją priemonę –dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam ir laiduotojui, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Atsižvelgdamas į laidavimo priežastis, teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.