- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-1070-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05008-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 149,88 Eur per mėnesį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d. (iki Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto viešojo administravimo programos bakalauro nuolatinių valstybės nefinansuojamų studijų sustabdymo), išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., iš viso 5 395,62 Eur, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jo tėvai (atsakovas ir trečiasis asmuo) neišsituokę, tačiau gyvena skyrium nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas niekada neteikė išlaikymo ieškovui. 2009 m. sausio 26 d. ieškovas tapo pilnamečiu, baigęs vidurinę mokyklą, pradėjo mokytis Mykolo Romerio universitete. Ieškovas buvo pažangus studentas, dėl paskaitų lankymo, ruošimosi baigiamiesiems egzaminams negalėjo dirbti ir gauti pajamų. Ketvirtame kurse ieškovas sustabdė studijas, nes nespėjo parašyti bakalauro darbo. Nors lėšų pragyvenimui nuolat trūko, į teismą anksčiau nesikreipė, tikėdamasis, kad motina ir tėvas susitars dėl jam teikiamos paramos pragyvenimui ir mokslui, tačiau tėvas atsisakė teikti paramą. Ieškovo vardu yra registruotas tėvų jam dovanotas žemės sklypas, iš kurio jis negauna pajamų. Ieškovas neturi transporto priemonių, kito vertingo kilnojamojo turto ar santaupų. Ieškovui paramą teikė trečiasis asmuo.
3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas savarankiškai priėmė sprendimą mokytis aukštojoje mokykloje, neklausė atsakovo dėl jo galimybių paremti jį studijų laikotarpiu. Trūkstant lėšų studijoms, ieškovas turi galimybę parduoti jam priklausantį žemės sklypą. Trečiasis asmuo gauna pastovias pajamas, todėl turi galimybę paremti sūnų. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, tačiau jo gaunamos pajamos yra labai mažos. Atsakovas turi neįgalų sūnų S. S. iš pirmosios santuokos, kuriam pagal galimybes stengiasi padėti.
4. Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas vengė išlaikyti sūnų, nesidomėjo jo mokslais. Atsakovas verčiasi individualia veikla, neturėdamas verslo liudijimo. Jis paveldėjo mirusio tėvo turtą, kurį galėtų parduoti ir prisidėti prie ieškovo išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu atmetė ieškinį.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas, studijuodamas Mykolo Romerio universitete, buvo reikalingas paramos, nes nedirbo, neturėjo pajamų, reikėjo mokėti už mokslą ir pragyvenimą Vilniuje, paramą jam teikė motina I. S., iki studijų sustabdymo ieškovo mokymosi rezultatai buvo teigiami. Pažymėjo, kad ieškovas nesiekė parduoti turimo vienintelio turto – 2 346 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypo, kurį jam padovanojo tėvai, nes manė, kad tai nėra tikslinga, taip pat nesiekė imti paskolą, nes tokius ilgalaikius įsipareigojimus laikė nenaudingais. Padarė išvadą, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas neišnaudojo visų galimybių pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, nes manė, kad pasinaudoti tomis galimybėmis būtų neprotinga: lėšos už sklypą būtų padengę tik dalį reikalingų lėšų, o paskola būtų susaisčiusi įsipareigojimais. Nustatė, kad atsakovas 2011–2015 metais dirbo pagal verslo liudijimą, jo vidutinės mėnesio pajamos per 2011, 2012, 2013, 2014 metus buvo apie 368 Lt, atsakovas turi paveldėto turto – ½ dalį 0,0870 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), jis papildomai pateikė 2015 m. gruodžio 30 d. paskolos raštelį ir duomenis apie automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimą. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo paaiškinimu, sprendė, jog tikėtina, kad namas pritaikytas gyventi vienai šeimai, šiuo metu ten gyvena atsakovo brolio dukra su vaikais, atsakovas neturi galimybių parduoti jam priklausančios namo dalies. Nurodė, kad nuo 2011 metų iki 2015 metų trečiasis asmuo I. S. iš darbovietės (duomenys neskelbtini) gavo apie 636 Eur per mėnesį, iš (duomenys neskelbtini) – apie 300 Eur, nuo 2015 metų – 404,53 Eur, iš (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 metų – po 75 Eur, nuo 2015 metų – po 96 Eur per mėnesį, ji asmeninės nuosavybės teise viena ar su vienu bendraturčiu valdo 4 žemės sklypus, 5/6 dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini). Padarė išvadą, kad trečiojo asmens I. S. turtinė padėtis buvo ir yra žymiai geresnė nei atsakovo. Nenustatė, kad atsakovas, dirbdamas pagal verslo liudijimą, gautų daugiau pajamų nei nurodyta deklaracijose. Pažymėjo, kad ieškovo tėvai neišsituokę, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas. Manė, kad trečiasis asmuo I. S. turėjo finansinę galimybę išlaikyti studijuojantį sūnų, iš esmės nepablogindama savo turtinės padėties, o atsakovas, atsižvelgiant į jo gautas pajamas, negalėjo, nepadarydamas esminės žalos sau. Pažymėjo, kad atsakovo santykiai su sūnumi yra visiškai nutrūkę, jie nebendrauja nuo 2010 metų, ieškovas niekada pats nėra kreipęsis į atsakovą dėl finansinės pagalbos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neįvertinta, kad atsakovas turi turto ir pajamų, todėl gali remti ieškovą. Atsakovas neėmė verslo liudijimo darbui, slėpė realias savo pajamas, nes buvo registruotas darbo biržoje ir gavo socialinę pašalpą: 2012 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais – 1 859,93 Lt, 2013 m. sausio–rugsėjo mėnesiais – 2 193,1 Lt. Nevertinta, kad pats atsakovas yra nurodęs, jog yra kalvis ir užsiima individualia veikla. Atsakovas verslo liudijimą buvo įsigijęs: 2012 metais – 5 dienas (pajamų suma – 1 200 Lt), 2013 metais – 10 dienų (pajamų suma – 2 700 Lt), 2014 metais – 18 dienų (pajamų suma – 3 100 Lt). 2011 metais atsakovas dirbo 4 mėnesius, o jo veiklos pajamos buvo 1 500 Lt. Atsakovas niekada neturėjo verslo liudijimo darbui, tik prekybai pavienėmis savaitgalio dienomis. Už neteisėtos individualios veiklos vykdymą atsakovas jau buvo baustas. Taigi atsakovas sąmoningai dirba be verslo liudijimo, nemoka mokesčių, slepia tikrąsias savo gaunamas pajamas. Atsakovas, gaudamas tik deklaruojamas pajamas, ieškotųsi darbo. Atsakovui Alytaus miesto centre priklauso ½ renovuoto gyvenamojo namo, ½ ūkinio pastato, ½ garažo, ½ 0,0870 ha žemės sklypo, kurių vertė yra 87 611 Eur. Išnuomoti ar parduoti šį turtą nebūtų sudėtinga. Atsakovas neturi pareigos suteikti brolio dukrai gyvenamąjį plotą. Atsakovo pinigų skolinimasis iš brolio yra apsimestinis, nes, oficialiai turėdamas mažas pajamas, atsakovas galėtų gauti nemokamą teisinę pagalbą.
1.2. Nevertinta, kad atsakovo sūnus S. S., kuriam atsakovas teigia tiekiantis paramą, yra neįgalus nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d., tačiau dėl neįgalumo nedarbingi asmenys yra socialiai remtini, todėl neaišku, ar jam visada bus reikalinga atsakovo parama. Atsakovas niekada nerėmė finansiškai ieškovo, nesistengė padėti, nesirūpino jo mokslais, gyvenimu, sveikata, nerodė noro bendrauti. Ieškovui išvykus studijuoti į Vilnių, atsakovas suniokojo šeimos bendrus namus, dėl to ieškovas nebeturi kur grįžti.
1.3. Neatsižvelgta, kad ieškovas stengėsi užsidirbti studijoms, dvi vasaras po egzaminų sesijos po du mėnesius dirbo Airijoje, tačiau, atskaičiavus kelionės lėktuvu, pragyvenimo ir būsto išlaidas, pinigų liko tik daliai studijų kainos sumokėti. Ieškovas visada stengėsi gauti vietą studentų bendrabutyje, kad būtų pigesnis pragyvenimas. Ieškovas dieninėms studijoms Mykolo Romerio universitete skyrė daug dėmesio ir laiko. Ne visi studentai turi galimybę gauti paskolą, nes jos grąžinimui reikalingas stabilus pajamų šaltinis. Teismų praktikoje galimybė gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovui reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Ieškovas nesirinko studijų gyvenamojoje vietoje esančioje mokymo įstaigoje (Alytaus kolegijoje), nes norėjo siekti aukštojo universitetinio išsilavinimo.
1.4. Nevertinta, kad tėvų padovanotu žemės sklypu ieškovas niekada nesinaudojo, jo neprašė, nemokėjo už žemės sklypą mokesčių, tą darė trečiasis asmuo I. S. Šis sklypas yra tapęs atsakovo šiukšlynu. Dėl tokios aplinkos ir šalia vykdomos atsakovo individualios veiklos žemės sklypas yra nepatrauklus pirkėjams, ieškovas jo negalėtų parduoti tinkama kaina.
1.5. Nepagrįstai spręsta, kad trečiojo asmens I. S. turtinė padėtis buvo ir yra žymiai geresnė nei atsakovo. Trečiasis asmuo I. S. viena arba su bendraturčiais valdo paveldėto turto už 13 247 Eur, o atsakovas – ½ turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 87 611 Eur. Be to, atsakovas gyvena ir dirba jam bei trečiajam asmeniui I. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, jį niokoja, taip blogindamas trečiojo asmens turtinę padėtį. Atsakovas kalvystės verslu galėtų užsiimti paveldėtoje ūkinio pastato ir garažo dalyje. Trečiasis asmuo I. S. visada išlaikė ieškovą, mokėjo už jo mokslus. Ji sąžiningai dirbo, stengėsi turėti papildomą darbą, mokėjo mokesčius valstybei, priešingai nei atsakovas, kuris sąmoningai dirba be verslo liudijimo, nemoka mokesčių, slepia gaunamas pajamas. Atsakovas turi dėti visas pastangas išlaikyti sūnų, kuriam yra būtinas materialinis išlaikymas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė, kad jis išnaudojo visas galimybes pasirūpinti lėšomis mokymuisi, nepateikė įrodymų, jog stengėsi gauti paskolą studijoms. Ieškovas teigia, kad niekada nesinaudojo žemės sklypu. Kadangi ieškovui nebuvo būtinybės naudoti žemės sklypą asmeninėms reikmėms, žemės sklypas galėjo būti parduotas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos aplinkybės, kad ieškovas, būdamas pilnametis, pats savarankiškai priėmė sprendimą mokytis aukštojoje mokykloje, esančioje ne nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pats pasirinko studijų formą – dienines studijas. Ieškovas nesitarė su atsakovu, ar pastarasis galės padėti ieškovui materialiai, paremti jį studijų laikotarpiu. Nepaneigtas faktas, kad ieškovas nepalaikė ryšių su atsakovu, nebendravo, neteikė jokios informacijos, nereiškė prašymų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina trečiojo asmens turtinės padėties pranašumą. Atsakovas ne kartą nurodė, kad verslo liudijimą pirko tik tam laikui, kai turėjo realias galimybes iš veiklos gauti pajamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas turėjo galimybę vykdyti veiklą kitais laikotarpiais. Atsakovui dalinės nuosavybės teise kartu su broliu priklausantis gyvenamasis namas (vieno buto) yra 1939 metų statybos, vieno aukšto, 113,76 kv. m bendro ploto, jame nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo, naudojamas vietinis centrinis šildymas.
9. Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyti argumentai yra iš esmės tapatūs išdėstytiems ieškovo apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl sąlygų, kurioms esant teismas gali nepriteisti išlaikymo pilnamečiam vaikui pagal CK 3.192¹ straipsnį, buvimo.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
12. Ieškovas (apeliantas), trečiasis asmuo ir atsakovas pateikė naujus įrodymus. Prie apeliacinio skundo ieškovas pateikė 2014 m. balandžio 17 d. VMI prie LR FM atsakymą I. S. „Dėl skundo“. Trečiasis asmuo pateikė Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. kovo 7 d. atsakymą į paklausimą, o atsakovas – dvi paskolos sutartis, kuriomis buvo pasiskolinti pinigai advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus, kadangi nelaikytina, jog jų būtinybė iškilo vėliau. Atsakovo pateiktą naują įrodymą – 2016 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kadangi ji galėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kolegijos nuomone, priimtinas atsakovo pateiktas naujas įrodymas – 2016 m. kovo 14 d. paskolos sutartis, nes jos pateikimo būtinybė iškilusi vėliau, pateikta sutartis su atsiliepimu buvo išsiųsta susipažinti ieškovui ir trečiajam asmeniui.
Dėl tėvų pareigos išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki jis mokysis Mykolo Riomerio universitete, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. 5 395,62 Eur.
14. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
16. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ieškovui (pilnamečiam Mykolo Riomerio universiteto dieniniame skyriuje besimokančiam studentui), nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui studijuojant universitete, jam parama buvo reikalinga, jo mokymosi rezultatai buvo teigiami, tačiau jis neišnaudojo visų galimybių pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis.
18. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dėl paskolos gavimo nesikreipė, vengdamas įsipareigojimų bankui. Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 punktas), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 punktas); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (541, 59 punktai). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).
19. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas, turėdamas turto (tėvų jam padovanotą žemės sklypą), jo nerealizavo, nors apeliantas pats teigia, kad jis sklypu nesinaudojo. Taigi, sklypas jam nereikalingas. Jo argumentai, kad sklypas menkavertis, nepatrauklus pirkėjams, ieškovas jo negalėtų parduoti tinkama kaina, nepagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovas net nebandė jo pardavinėti.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir studijuojant yra galimybė suderinti studijas ir darbą. Pastebėtina, kad ieškovas studijuoja Vilniuje, kur darbo pasiūla yra pakankamai didelė, lyginant ją su kitais miestais, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškojo darbo ir jo nerado. Tai, kad ieškovas, kaip jis teigia, pora vasarų dirbo Airijoje, nereiškia, kad jis dėjo visas pastangas gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui.
21. Nors apelianto mokymosi rezultatai iki studijų sustabdymo buvo teigiami, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo teiginius apie dėmesio ir laiko skyrimą dieninėms studijoms, mano, kad nepakankamos ieškovo pastangos gauti didesnius egzaminų įvertinimus tam, kad galėtų kreiptis į dekaną dėl studijų įmokos sumažinimo (Mykolo Riomerio universiteto tarybos patvirtintos Mykolo Riomerio universiteto studijų kainų, kitų įmokų mokėjimo administravimo tvarkos 55, 58 punktai), tokiu būdu pagerinant savo turtinę padėtį.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo išlaidų paskaičiavimą, kuriame jis nurodo, jog būsto išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga po 500 Lt, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog visada stengėsi gauti vietą studentų bendrabutyje, kad būtų pigesnis pragyvenimas. Tai leidžia spręsti, kad jo nurodytų išlaidų suma (1 400 Lt) nėra pagrįsta.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl atsakovo ir trečiojo asmens turtinės padėties vertinimo ir jų galimybės teikti besimokančiam pilnamečiam sūnui išlaikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad trečiojo asmens, ieškovo mamos I. S., turtinė padėtis yra geresnė. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl trečiojo asmens turtinės padėties vertinimo ir plačiau dėl to nepasisako.
25. Apelianto teiginiai apie atsakovo slepiamas pajamas nepagrįsti įrodymais. Apeliantas teigia, kad atsakovas, gaudamas tik deklaruojamas pajamas, ieškotųsi darbo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į trečiojo asmens 2015 m. gruodžio 14 d. pateiktą prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, kuriame I. S. tvirtina, kad atsakovas neturi pajamų dėl savo kaltės, nes, būdamas darbingo amžiaus, nesiima priemonių gauti amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas.
26. Apelianto teigimu, atsakovui nebūtų sudėtinga parduoti ar išnuomoti jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį paveldėtos namų valdos (duomenys neskelbtini) centre. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šį turtą atsakovas gavo dovanų. Jis namų valdos bendraturtis su J. S. Gyvenamojo namo naudingas plotas yra 78,44 kv. m, gyvenamas plotas – 46,05 kv. m, rūsių plotas – 35,32 kv. m. Įvertinus visas šias aplinkybes, manytina, jog dalį tokio namo parduoti ar išnuomoti nebūtų taip paprasta kaip teigia apeliantas.
27. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovo sūnus, kuriam atsakovo aiškinimu, teikia paramą, neįgalus yra nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d., neaišku, ar jam visada bus reikalinga atsakovo parama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad S. S., kaip spręstina iš bylos medžiagos – ieškovo broliui) 2013 metais darbingumo lygis vertintas pakartotinai, kad pats ieškovas į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 21 d., nurodydamas, kad mokymąsi ketina tęsti iki 2015 m. sausio mėnesio (byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 13 d. ieškovo prašymu studijos sustabdytos laiku nebaigus bakalauro baigiamojo darbo), kad ieškovas jaunas ir darbingas. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad parama labiau reikalinga neįgaliam asmeniui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovui suteikta valstybės garantuojama, tačiau 50 procentų apmokama teisinė pagalba.
28. Pažymėtina, kad pilnametis asmuo yra savarankiškas priimant sprendimus, todėl, pasirenkant mokymosi formą, turi įvertinti ir savo galimybes pragyventi besimokant. Neabejotinai, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, toks asmuo turi teisę gauti paramą iš tėvų, tačiau pats mokymasis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas mokymosi ir pragyvenimo lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui.
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, todėl apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.