- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-23
- Bylos Nr.
- 2-291/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- E. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-211-798/2009 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui asociacijai futbolo klubui „Vėtra“ dėl nesumokėto atlyginimo pagal sporto veiklos sutartis ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo E. J. atstovas 2008 m. spalio 13 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo asociacijos futbolo klubo „Vėtra“ 24 000 Lt nesumokėto atlyginimo pagal 2006 m. liepos 31 d. sporto veiklos sutartį Nr. 15-82, 33 133,33 Lt nesumokėto atlyginimo pagal 2008 m. sausio 17 d. sporto veiklos sutartį Nr. 15-112, 99 866,66 Lt kompensaciją (iš viso 156 999,99 Lt), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas asociacija futbolo klubas „Vėtra“ atsiliepimu į ieškinį reikalavo laikytis arbitražinio susitarimo ir prieštaravo ginčo nagrinėjimui teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo E. J. ieškinį atsakovui asociacijai futbolo klubui „Vėtra“ paliko nenagrinėtą bei grąžino sumokėtą žyminį mokestį.
Nutartyje rašoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sporto veiklos sutartis (kontraktas). Neatskiriamą sutarties dalį sudaro Lietuvos futbolo federacijos (toliau - LFF) įstatai, varžybų nuostatai, UEFA bei FIFA įstatai ir nuostatai (1.2.3 p.). Šalys susitarė ginčus spręsti LFF nustatyta tvarka (9.3 p.). LFF Drausmės komiteto 2008 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolu Nr. 37 buvo įformintas LFF sprendimas nutraukti sporto veiklos kontraktą tarp šalių. LFF varžybų nuostatų 114-118 straipsniai reglamentuoja LFF Drausmės komiteto sprendimų apskundimo procedūrą. Nuostatų 114 straipsnis numato, kad šie sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka. Apeliacijas nagrinėja LFF Apeliacinis komitetas, kurio sprendimai LFF įstatų nustatyta tvarka gali būti skundžiami Sporto arbitražo teismui, esančiam Lozanoje, Šveicarijoje, kurio sprendimai galutiniai. Teismas nusprendė, kad tarp šalių galioja nustatyta ginčo nagrinėjimo procedūra, kuomet ginčas pirmiausia turi būti nagrinėjamas LFF. LFF priimti sprendimai gali būti skundžiami FIFA teisingumo organams. Tarp šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas perduoti ginčą spręsti Sporto arbitražo teismui kaip paskutinei instancijai.
Šalies argumentai
Ieškovo E. J. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde rašoma:
1. Teismo išvada, kad tarp klubo ir žaidėjo sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas perduoti kilusį ginčą spręsti Sporto arbitražo teismui, yra nepagrįsta. Klubas ir žaidėjas tiesiogiai nesusitarė dėl arbitražinio ginčų nagrinėjimo, o sutartimis ginčų sprendimo tvarką susiejo su LFF priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka. Arbitražinis susitarimas dėl visų ginčų nagrinėjimo galėtų būti laikomas sudarytu tik tuo atveju, jeigu LFF nustatytoje tvarkoje būtų įtvirtinta arbitražinė išlyga ginčus nagrinėti neteismine tvarka, tai yra, būtų nurodyta, kad LFF yra kompetentinga nagrinėti bet kokio pobūdžio ginčus tarp žaidėjo ir klubo su teise juos skųsti Sporto arbitražo teismui ir toks ginčų sprendimo būdas būtų pripažįstamas kaip vienintelis.
2. Nei 2008 m. LFF nuostatai, nei kiti LFF priimti nuostatai LFF Drausmės komitetui ar kitam LFF organui nepriskiria ginčų dėl nesumokėto atlyginimo pagal sudarytas sporto veiklos sutartis ir kompensacijos sumokėjimo nagrinėjimo. LFF Drausmės komitetas neanalizavo ir nesprendė žaidėjo 2008 m. rugsėjo 8 d. prašymo dėl įpareigojimo klubą sumokėti žaidėjui priklausantį atlyginimą pagal sporto veiklos sutartis ir kompensaciją, bet konstatavęs sutarties pažeidimus priėmė sprendimą tik dėl sutarties nutraukimo, tokiu būdu patvirtindamas kompetencijos nebuvimą ginčų dėl atlyginimo ir kompensacijos sumokėjimo nagrinėjimo atvejais, kurios nenumato ir LFF 2008 m. varžybų nuostatai. Aplinkybė, kad žaidėjas kreipėsi į LFF Drausmės komitetą su atitinkamu reikalavimu, nereiškia atitinkamos kompetencijos LFF Drausmės komitetui suteikimo.
3. LFF nėra įsteigusi specialaus organo bei priėmusi atitinkamų procedūrinių taisyklių, todėl net ir siekiant žaidėjui spręsti ginčą su klubu LFF, ši to negalėtų padaryti. LFF organai nėra kompetentingi nagrinėti žaidėjo ir klubo ginčo dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių reikalų. Sutartyse įtvirtinta nuostata dėl ginčų sprendimo LFF nustatyta tvarka klubas ir žaidėjas negali pasinaudoti ginčų dėl darbo atvejais, kadangi LFF tokios tvarkos nėra nustačiusi bei atitinkamo organo, kompetentingo nagrinėti ginčą, nėra įsteigusi. Dėl to atitinkamuose LFF priimtuose dokumentuose, į kuriuos sutartyse daroma nuoroda, nėra ir negali būti arbitražinės išlygos dėl ginčų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, nagrinėjimo. Arbitražinis susitarimas tarp žaidėjo ir klubo dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių reikalų negalėjo ir nebuvo sudarytas.
4. Sutartyse nustatyta taisyklė bet kokius ginčus, kylančius tarp klubo ir žaidėjo, perduoti nagrinėti LFF nustatyta tvarka prieštarauja protingumo principui ir viešajai tvarkai, todėl nėra galiojanti visa apimtimi ir netaikoma, kai ginčas tarp žaidėjo ir klubo kyla iš darbo teisinių santykių.
5. FIFA Vykdomojo komiteto Žaidėjų statuso ir transferų reglamento 22 straipsnyje įtvirtinta FIFA kompetencija dėl ginčų, susijusių su įdarbinimu (darbo teisiniais santykiais) tarp žaidėjų ir klubo, nagrinėjimo. Šiame straipsnyje išreiškiama pozicija dėl galimybės tokio pobūdžio ginčus spręsti civiliniuose teismuose, nustatant, kad bet kuris žaidėjas ar klubas turi teisę siekti su įdarbinimu susijusius ginčus spręsti civiliniame teisme. FIFA įtvirtinta šios organizacijos organų vidinė ginčo nagrinėjimo procedūra nėra privaloma, o pati besikreipiančioji šalis gali pasirinkti, kokia institucija nagrinės iš darbo teisinių santykių kylantį jo ginčą. LFF įsteigti organai yra tik alternatyva ginčo šalims sprendžiant jų ginčą, todėl atitinkama šalis turi teisę rinktis, kas nagrinės ginčą – LFF ar teismas. Sutarties Nr. 15-112 15.1 punkte įtvirtinta nuostata dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių ginčų sprendimo LFF nustatyta tvarka, kai tokia galiojanti tvarka nėra priimta ir nėra įsteigtas atitinkamas ginčus nagrinėti galintis LFF organas, o LFF nenustato tokių ginčų nagrinėjimo teisme galimybės, nepagrįstai riboja šalių teisę kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovo asociacijos futbolo klubo „Vėtra“ atstovas atsiliepimu į ieškovo E. J. atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, o teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo ir atsakovo ginčo nagrinėjimui galioja nustatyta instancinė nagrinėjimo procedūra, kuomet ginčas pirmiausia nagrinėjamas LFF. LFF priimti sprendimai gali būti skundžiami FIFA teisingumo organams. Tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas perduoti ginčą spręsti Sporto arbitražo teismui kaip paskutinei instancijai, todėl ieškovas nepagrįstai nurodė, jog tokio susitarimo nėra. Analogiškos arbitražinės išlygos dėl Sporto arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti šalių ginčą įtvirtintos tiek LFF varžybų nuostatuose, tiek FIFA įstatuose, kurie sudaro sporto veiklos sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir atsakovo, sudėtinę dalį ir atitinka arbitražinio susitarimo sąvoką. Atsakovo nuomone, teismas būtų galėjęs priimti ir nagrinėti ieškinį tik tuo atveju, jeigu Sporto arbitražo teismas būtų atsisakęs nagrinėti šalių ginčą kaip nepriskirtą jo kompetencijai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl arbitražinio ginčo nagrinėjimo, o Sporto arbitražo teismas priėmęs kokį nors sprendimą dėl šio ginčo. Ieškovą ir atsakovą siejo sporto veiklos teisiniai santykiai, atsiradę sudarytų sporto veiklos sutarčių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, pagrindu. Tai lėmė, jog buvo sudarytas arbitražinis susitarimas dėl ginčų sprendimo specializuotame Sporto arbitražo teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys dėl nesumokėto atlyginimo pagal sporto veiklos sutartis ir kompensacijos priteisimo paliktas nenagrinėtu, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Byloje iš esmės analizuotinos teisinės aplinkybės dėl ieškovo pareikštų reikalavimų priskirtinumo, tai yra, ar ieškovo reikalavimai nagrinėtini teisme (CPK 22, 23 str.).
Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (KAĮ) 10 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, bet kurios iš šalių reikalavimu atsisako jį priimti. Arbitražinis susitarimas - tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 9 str. 1 d.). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių (KAĮ 11 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl nesumokėto atlyginimo pagal sporto veiklos sutartis ir kompensacijos priteisimo (t. 1, b. l. 1-10). E. J. ir visuomeninės organizacijos futbolo klubo „Vėtra“ 2006 m. liepos 31 d. sporto veiklos sutartyje (kontrakte) Nr. 15-82 nurodyta, kad neatsiejamą kontrakto dalį sudaro: klubo įstatai/varžybų nuostatai; LFF įstatai ir varžybų nuostatai, įskaitant futbolo žaidimo taisykles; UEFA ir FIFA įstatai bei nuostatai (1.2 p.). Sutartyje nurodoma, kad ...„Kontraktas yra sudarytas pagal ir jam taikyta Lietuvos Respublikos teisė“ (9.1 p.). Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti taikiai, ginčas sprendžiamas LFF nustatyta tvarka (9.3 p.) (t. 1, b. l. 41-45). Ginčo šalių 2008 m. sausio 17 d. sporto veiklos sutartyje (kontrakte) Nr. 15-112 nurodyta, kad sutarties dalimi, kiek tai nepažeidžia imperatyvių teisės normų, yra LFF įstatai ir nuostatai, Nacionalinės futbolo klubų asociacijos įstatai ir nuostatai, UEFA ir FIFA įstatai ir nuostatai (1.2 p.). Sutartyje nurodyta, kad ...„Jeigu nepavyksta ginčo išspręsti taikiai, ginčas vienos šalies iniciatyva perduodamas spręsti LFF jos nustatyta tvarka (15 p.) (t. 1, b. l. 188-195). LFF Drausmės komitetas 2008 m. rugsėjo 22 d. posėdyje nusprendė nutraukti 2008 m. sausio 17 d. sudarytą sporto veiklos sutartį tarp futbolo klubo „Vėtra“ ir E. J. nuo šio sprendimo priėmimo dienos (t. 1, b. l. 69, 64-65). 2008 metų LFF varžybų nuostatai nustatė LFF varžybų organizavimo ir vykdymo tvarką, žaidėjų statusą ir jų transferų tvarką, drausminių nuobaudų skyrimo, komercinių su LFF varžybomis susijusių teisių įgyvendinimo tvarką, o taip pat reglamentavo kitus su LFF varžybų organizavimu ir vykdymu susijusius santykius (1 p.); nuostatai buvo sudaryti remiantis FIFA, UEFA, LFF įstatais, varžybų nuostatais, klubų licencijavimo ir kitomis taisyklėmis (5 p.). Pagal 2008 m. LFF varžybų nuostatų 153 punktą, jeigu klubas 60 dienų iš eilės (du mėnesius) nemoka atlyginimo žaidėjui, jo kontraktas, jam padavus pareiškimą raštu klubui ir LFF dėl kontrakto nutraukimo, svarstomas ir gali būti nutrauktas LFF Drausmės komiteto sprendimu. Drausmės komiteto sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka. Apeliacijas nagrinėja LFF Apeliacinis komitetas. LFF Apeliacinio komiteto sprendimai įsigalioja nuo jų paskelbimo. Apeliacinio komiteto sprendimai gali būti skundžiami LFF įstatų nustatyta tvarka Sporto arbitražo teismui, esančiam Lozanoje, Šveicarijoje, kurio sprendimai galutiniai (114-115 p.) (t. 1, b. l. 13-35). FIFA įstatuose taip pat apibrėžti ginčus nagrinėjantys drausminiai organai (įstatų 58-66 str.), bei nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka (t. 2, b. l. 59-68). Ginčų sprendimo nacionalinių rūmų (NDRC) tipiniuose nuostatuose nurodyta, kad „(...) FIFA įkurti Ginčų sprendimo rūmai ir arbitražo teismas (...) neliečia konstitucinės teisės spręsti darbinius ginčus kitose pripažintose įstaigose, tačiau siūlo struktūrą, kuri yra orientuota tik į futbolą ir geriau žino šiuolaikinio futbolo realijas. Ginčų sprendimo nacionaliniai rūmai (NDRC) yra kompetentingi nagrinėti ginčus tarp klubų ir žaidėjų dėl darbo ir susitarimo stabilumo, o taip pat ginčus, susijusius su apmokėjimu už treniruotes ir solidarumo įnašais tarp klubų, priklausančių tai pačiai asociacijai“ (t. 2 ,b. l. 99-104).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, išdėstytos aplinkybės bei bylos įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas arbitražinis susitarimas dėl tokio pobūdžio teisinio ginčo, kurio turinį sudaro ieškovo ieškinio reikalavimai, nagrinėjimo arbitražine tvarka. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad abiejose minėtose sportinės veiklos sutartyse ginčo šalys nebuvo aiškiai ir konkrečiai sulygusios dėl arbitražinio susitarimo ginčus iš sutarčių vykdymo atsirandantiems darbo teisiniams santykiams (pagal turinį, pavyzdžiui, dėl nesumokėto atlyginimo, piniginės kompensacijos) spręsti arbitražo tvarka. Minėtomis sutartimis šalys tarpusavio ginčų sprendimą tik susiejo su LFF nurodyta tvarka, ko taip pat negalima pripažinti susitarimu dėl arbitražinės išlygos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad arbitražinis susitarimas dėl visų be išimties ginčų tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėjimo galėtų būti laikomas sudarytu tik tuo atveju, jeigu LFF nustatytoje tvarkoje būtų įtvirtinta aiškiai išreikšta arbitražinė išlyga visus ginčus tarp klubų ir žaidėjų nagrinėti arbitražine tvarka. Vien tik nuoroda sportinės veiklos sutartyse, kad ginčai tarp klubo ir žaidėjo perduodami spręsti LFF jos nustatyta tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą dėl visų ginčų arbitražinio nagrinėjimo. Priešingas aiškinimas iš esmės prieštarautų KAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatai. Šiuo atveju taip pat vertintina ir tai, iš kokių teisinių santykių kildinami ieškovo pareikšti reikalavimai. Byloje reiškiami reikalavimai iš esmės siejami su darbo teisiniais santykiais. Tokius argumentus patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-602, pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos profesionaliajam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbinė veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, o šią veiklą reglamentuoja specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas. Bylos įrodymai leidžia teigti, kad nei LFF nuostatai, nei kiti LFF priimti vidaus aktai LFF Drausmės komitetui ar kitai LFF struktūrinei institucijai nepriskiria ginčus tarp klubų ir žaidėjų dėl nesumokėto atlyginimo pagal sporto veiklos sutartis ir piniginės kompensacijos sumokėjimo nagrinėti tik neteismine ir/ar arbitražine tvarka. Neatsitiktinai LFF Drausmės komitetas, kuris 2008 m. rugsėjo 22 d. posėdyje nagrinėjo E. J. 2008 m. rugsėjo 8 d. reikalavimą dėl futbolo klubo „Vėtra“ veiksmų ir neveikimo jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 59 ir 64-65), priėmė sprendimą tik dėl sporto veiklos sutarties nutraukimo, nes spręsti ginčą dėl kitų tame reikalavime išdėstytų E. J. prašymų šis LFF organas nėra kompetentingas (2008 m. LFF varžybų nuostatų 86, 94, 101, 153, 157 punktai – t. 1, b. l. 13-35). Gi LFF apeliacinis komitetas turi įgalinimus apeliacine tvarka nagrinėti skundus dėl LFF Drausmės komiteto priimtų sprendimų (2008 m. LFF varžybų nuostatų 114-115 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ir atsakovo sudarytose sportinės veiklos sutartyse įrašytų nuorodų dėl ginčų nagrinėjimo pagal LFF nustatytą tvarką negalima laikyti arbitražine išlyga dėl visų ginčų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, nagrinėjimo priskirtinumo ne teisme.
Byloje vertintina ir ta aplinkybė, kad tarp šalių kilęs ginčas neturi tarptautinio elemento: abi ginčo šalys yra Lietuvos Respublikos subjektai, o ginčas tarp jų kilęs dėl atlyginimo pagal sporto veiklos sutartis ir kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamos bylos atveju FIFA aktų įtvirtinta šios organizacijos organų vidinė ginčų nagrinėjimo procedūra nėra privaloma, o besikreipiančioji šalis turi teisę pasirinkti savo teisių gynybos būdą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnis nustato, jog ginčai dėl šiame įstatyme numatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže. Teisėjų kolegija laiko nepaneigtais apelianto motyvus, kad LFF nėra įsteigusi specialaus organo tokio pobūdžio ginčams, dėl kurių pareikšti ieškovo ieškinio reikalavimai, nagrinėti bei nėra nustačiusi (sukūrusi) tokių ginčų nagrinėjimo taisyklių pagal FIFA rekomendacines nuostatas.
Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl ieškinio nagrinėjimo galimybės teisme, netinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reguliuojančias ginčą nagrinėti galinčios teisinės institucijos jurisdikciją (bylos priskirtinumą), todėl nutartis naikintina, o ieškovo ieškinys grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.). Priimant tokio turinio procesinį sprendimą tenkinti atsakovo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –ieškovo E. J. ieškinį atsakovui asociacijai futbolo klubui „Vėtra“ dėl nesumokėto atlyginimo ir kompensacijos priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.