- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2YT-7438-715/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nuosavybės teisę į žemę patvirtinantys dokumentai, kuriuose įrašytas „K. B.“, „Kazys (duomenys neskelbtini)“ priklauso pareiškėjo seneliui K. P., gim. apie 1865 m., mirties data apie 1942-1943 m, tiksli data nežinoma. Taip pat pareiškėjas prašo teismo atnaujinti pareiškėjui A. P. įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio K. P., gim. 1865 m., mirties data nežinoma, 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Viekšnių valsčiuje, Mažeikių apskrityje nuosavybės teise valdytą 7,25 ha, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškime nurodė, kad jo senelis K. P. buvo neraštingas, galimai dėl to dokumentuose įsivėlė begalė klaidų ir buvo iškraipyta P pavardė. Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesu rūpinosi jo tėvo sesers O. P. įpediniai, tačiau dėl sumaišytos pavardės nebuvo įmanoma įrodyti giminystės ryšių ir dėl to buvo nebaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Pareiškėjas kreipėsi į archyvus, surinko visus įmanomus dokumentus, todėl teikia pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, nurodyto CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nustatymo ir termino, nurodyto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje, atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, nes tikėtina, kad dėl klaidingai užrašomos pavardės galėjo būti iškraipyta pareiškėjo senelio pavardė. Teismui nustačius, kad K. B., Kazys (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo – pareiškėjo senelis K. P., kuris valdė 7,25 ha žemės, ir teismui atnaujinus terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo, A. P. galės pretenduoti į senelio valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. paaiškino, kad jo senelis K. P. turėjo du vaikus – Ričardą ir Oną. Onos pavardė po santuokos buvo P, ji liko gyventi senelio sodyboje, turėjo dukrą Adelę, pareiškėjas iki 2018 m. buvo įsitikinęs, kad O. P. anūkai susigrąžino senelio žemę, nes gyveno toje vietovėje, bet 2018 m. sužinojo, jog žemės nepavyko susigrąžinti, nes neatitinka dokumentuose pavardės. Tuomet pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į advokatą, užklausė archyvus, surinko dokumentus. Pareiškėjas turi du brolius, A. P., R. B., o jis – A. P., visų jų pavardės skirtingos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė pareiškime nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad žvelgiant į dokumentų visumą, galima daryti išvadą, jog įvairiuose dokumentuose skirtingomis pavardėmis yra minimas tas pats asmuo – pareiškėjo senelis K. P.. Šio asmens tikslios gimimo ir mirties datos kol kas nepavyko sužinoti netgi iš archyvų, tačiau mirties data yra apie 1942-1943 m. Jokie kiti asmenys, vardu K. B., toje vietovėje tuo metu negyveno; sodyboje, žemėse liko gyventi dukra Ona, jos vaikai ir anūkai.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. P. nurodė, kad jos pavardė prieš santuoką buvo B, pareiškėjas yra jos tėvo brolis, jos tėvas buvo R. B., jis mirė 1988 m., tėtis buvo sakęs, kad seneliui priklauso žemė, važiuodavo į senelio žemę uogauti. Senelio žemėje gyveno tėčio pusseserė Adelė. Kadangi ji ten gyveno, buvo įsitikinę, kad Adelės vaikai susitvarkė nuosavybės teises į žemę. 2018 m. susitiko pareiškėjo senelio proanūkį Joną, jis pasakė, kad nenusitvarkė žemės dokumentų, nes pavardės neatitinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis, t. y. R. P. gimimo liudijimu, paso išrašu, 1990-07-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo pažymėjimu, 1990-07-24 Lietuvos Respublikos prokuratūros pažymėjimu, 1980-08-28 mirties įrašu, pateiktais archyviniais dokumentais, pareiškėjo ir liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad 1903-08-15 Purvėnų kaime gimė pareiškėjo A. P. tėvas R. P., kurio pavardė skirtinguose dokumentuose nurodoma ir kaip P. R. P. nuo 1947-03-12 iki 1954-12-14 buvo tremtyje, mirė 1980-08-27; jo tėvai - K. P. ir A. J.; jo vaikai – pareiškėjas A. P., A. P., R. B..
Iš 2018-04-17 ir 2018-10-18 Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-10-12 pažymos ir pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Mažeikių aps., Viekšnių vls, (duomenys neskelbtini) dvaro žemės parceliacijos 1923 m. plano, patvirtinto 1924-03-06, eksplikacijoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Kazys, gavęs 7 ha 2453 kv. m ganyklų sklype Nr. 21; Žemės reformos departamento archyviniame fonde, Mažeikių aps., Viekšnių vls., (duomenys neskelbtini) dvaro parceliacijos byloje, Žemės reformos valdybos 1924-11-05 nutarime Nr. 2041 dėl išperkamųjų mokesčių žemės sklypams nustatymo įrašytas B. K., gavęs 7 ha 2453 kv. m. žemės sklype Nr. 21; Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Mažeikių apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1929-10-01 Vyriausiajai žemės komisijai pateiktame Mažeikių aps., Viekšnių vls., (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas B. K., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 7,25 ha IV rūšies ganyklų.
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas gali nustatyti tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Faktas, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad archyviniuose dokumentuose K. B. ((duomenys neskelbtini)) yra minimas kaip asmuo, Mažeikių aps., Viekšnių vls, Antanaičių kaime (buv. (duomenys neskelbtini) dvaras) turėjęs 7 ha (7,25 ha) žemės sklype Nr. 21. Fakto, ar K. B. (B) priklausantys dokumentai buvo išrašyti pareiškėjo seneliui K. P.. nustatymas turėtų juridinę reikšmę pareiškėjui, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka galėtų pretenduoti į nuosavybės teisės į žemę atkūrimą.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Be to, bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš vis nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Taigi, bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.
Išanalizavus pareiškėjo pateiktus dokumentus, matyti, jog archyviniuose dokumentuose minimas K. B. ((duomenys neskelbtini)) buvo beraštis, tai pažymi už jį visuose archyviniuose dokumentuose pasirašantys asmenys. Dokumentuose minimos įvairios pavardės: K. P., Kazys (duomenys neskelbtini), K. B., pareiškėjo tėvas R. P. taip pat įvardijamas kaip Prazdauskas; pareiškėjas yra A. P., jo broliai - A. P., R. B., tad akivaizdu, jog pavardė buvo iškraipoma įvairiais būdais. Viekšnių valsčiaus valdybos 1925-07-36 liudyme Nr. 1930 nurodyta, jog Kazys (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) dv., Viekšnių valsčiuje; yra 60 m. amžiaus, turi žmoną Agnę (50 m.), sūnų Rikardą (20 m.), dukrą Oną (19 m.). Šie duomenys apytiksliai atitinka pareiškėjo senelio K. P. gyvenamąją vietą, amžių, tėvo R. P. amžių, atitinka šeimos sudėtis, šeimos narių vardai.
Ištyrus pateiktų dokumentų visumą, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo senelis buvo beraštis, už kurį pasirašydavo kiti asmenys, tikėtina, kad rašant pavardę, vardą, galėjo atsirasti vardo ir pavardės rašymo netikslumų, todėl darytina išvada, kad dokumentai, kuriuose minimas K. B. ((duomenys neskelbtini)) priklauso pareiškėjo A. P. seneliui K. P., todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl dokumentų priklausymo pareiškėjo seneliui K. P., gim. apie 1865, mirties data nežinoma (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio K. P., 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Viekšnių valsčiuje, Mažeikių apskrityje nuosavybės teise valdytą 7,25 ha, taip pat terminą pateikti žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (2001 m. rugpjūčio 3 d. Nr. IX-489 redakcija) numatė, jog paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises galima iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytus prašymų ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Įstatymas aiškiai sieja nurodytų terminų atnaujinimą su asmenų subjektiškumu, terminai gali būti atnaujinami tik tiems piliečiams, kuriems subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.
Pareiškėjas nurodo, kad apie galimybę atkurti nuosavybės teisę į senelio žemę sužinojo tik 2018 m. balandžio mėn., todėl anksčiau negalėjo pradėti realizuoti savo teisių į nuosavybės atkūrimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, archyviniai duomenys iš Lietuvos Valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos Valstybės istorijos archyvo gauti tik 2018 m. Archyviniuose dokumentuose minimas K. B. ((duomenys neskelbtini)), tad iki kol teismas nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, kad dokumentai priklauso pareiškėjo seneliui K. P., jie negalėjo būti panaudoti kreipiantis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Iš paaiškinimų nustatyta, jog senelio K. P. žemėje liko gyventi jo dukra Ona, anūkė Adelė, jos vaikai, tad pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jie, gyvendami toje vietovėje, jau yra susitvarkę nuosavybės dokumentus, tačiau 2018 m. paaiškėjo, kad tai nėra padaryta dėl neatitinkančių pavardžių. Pareiškėjas yra teisėtas K. P. įpėdinis, tad subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas A. P. praleido terminą dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl tikslinga atnaujinti terminą pareiškėjui paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (CPK 442 straipsnio 13 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) seneliui K. P., gim. apie 1865 m., mirties data nežinoma, priklauso šie nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: 1) Mažeikių apskrities, Viekšnių valsčiaus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas Nr. 21226, kuriame eilės numeriu 15/7219 žemės savininku įrašytas K. B.; 2) (duomenys neskelbtini) dvaro, Viekšnių valsčiaus, Mažeikių apskrities 1923 m. matininko P. B. žemės plano eksplikacija, kurioje 21 numeriu įrašytas 7,2453 ha žemės savininkas (duomenys neskelbtini) Kazys; 3) Lietuvos Centrinio valstybės archyvo su 2018 m. spalio 12 d. pažyma Nr. R4-2672 pateikti 1923 m. liepos 20 d. (reg. 1923-07-24) K. P. prašymas Mažeikių apskrities žemės tvarkytojui dėl parceliuojamo (duomenys neskelbtini) dvaro žemės skyrimo; (duomenys neskelbtini) Kazio 1923 m. rugpjūčio 8 d. prašymas Mažeikių apskrities Žemės reformos komisijai dėl žemės skyrimo; Viekšnių valsčiaus valdybos 1925 m. liepos 26 d. Liudymas Nr. 1930, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Kazys 60 m. amžiaus nuo 1923 m. gyvenantis valsčiuje, nuosavos žemės turi 3 deš. Ir 1923 m. yra gavęs iš Valstybės 7 ha; LR Žemės reformos valdybos buhalterijos 1936 m. sausio 3 d. pranešimas K. B., apie tai, kad jis už valdomą žemės sklypą yra skolingas 881,50 Lt išperkamųjų mokesčių.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Atnaujinti pareiškėjui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje nurodytus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio K. P., gim. apie 1865 m., mirties data nežinoma, nekilnojamąjį turtą ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.