Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-08-12 · Administracinė byla Nr. AS-756-879-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-12
Bylos Nr.
AS-756-879-14
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00819-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS756-879/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00819-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–11), prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-1662, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą (reg. Nr. S2-860 (1.12)) ir 2013 m. gegužės 5 d. skundą (reg. Nr. S2-877); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą (reg. Nr. S2-860 (1.12)) ir į jį iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atlikti prašyme reikalaujamus veiksmus; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 5 d. skundą (reg. Nr. S2-877), į jį iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka bei atlikti jame reikalaujamus veiksmus; 4) įpareigoti atsakovą pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) bei 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus įsakyme Tl-335 nustatytus nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi (b. l. 31–32) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 2 straipsnio 1 ir 4 punktais, 3 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė, su kurios pateiktais atsakymais pareiškėjas nesutinka, yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) ir nevykdo viešojo administravimo. Pareiškėjo reikalavimai iš esmės kilę dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Kadangi paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Taip pat pažymėtina, jog viešoji įstaiga pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo subjektu ji gali būti pripažinta tik tada, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jai būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, o kilęs ginčas būtų viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgęs į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str., 25 str., ABTĮ 16 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 41), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino jo pateiktus argumentus bei jų teisinį pagrindą, skundo aiškumą ir konkretumą, taip pat priskirtinumą administracinių teismų sričiai (pareiškėjas remiasi ABTĮ 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 15 str. 1 d. 11 p. bei 2 d., 18 str. 1 d., 19 str. 1 d.). Be to, pareiškėjo manymu, teismas pažeidė ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 6 straipsnį, 7 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 81 straipsnį ir 86 straipsnį. Teismas netinkamai aiškino administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus, atsakovo, kaip ginčijamojo teisinio santykio subjekto ir viešojo administravimo subjekto, ypatumus, teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtį ir pobūdį, nes pareiškėjo reikalavimai nėra kilę dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, o dėl atsakovo administracinio sprendimo, kuris apribojo jo asmens teises, pažeidė teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), teisėtumo ir pagrįstumo. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas V. J. į teismą kreipėsi su 2014 m. birželio 11 d. skundu, prašydamas:

1) panaikinti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-1662, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą Nr. S2-860 (1.12) ir 2013 m. gegužės 5 d. skundą Nr. S2-877);

2) įpareigoti VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą, į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atlikti prašyme reikalaujamus veiksmus (panaikinti, papildyti ar ištaisyti tam tikruose medicininiuose dokumentuose padarytus įrašus);

3) įpareigoti VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę iš naujo išnagrinėti jo 2013 m. gegužės 5 d. skundą, į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka bei atlikti jame reikalaujamus veiksmus – raštu paaiškinti, kodėl tam tikruose medicininiuose dokumentuose įrašyta frazė „pacientas išleistas į namus ambulatoriniam gydymui“ ir kodėl šis įrašas nepanaikintas ir kt.;

4) įpareigoti VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 5 d. kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitoje Nr. D 17-63-(1.27.) bei 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus įsakyme Tl-335 nustatytus nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai iš esmės kilę iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kuris yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ir ginčai, kylantys dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėta Kauno apygardos administracinio teismo išvada nesutinka.

Kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundė VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-1662, kuriuo V. J. buvo atsakyta į jo 2014 m. gegužės 9 d. prašymą bei 2013 m. gegužės 5 d. skundą. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-1662 turinio matyti, jog V. J. 2014 m. gegužės 9 d. prašyme bei 2013 m. gegužės 5 d. skunde dėstomi prašymai buvo susiję su atsakovo turima medicinine informacija apie jį, medicininės informacijos patikrinimu, pakeitimu ar panaikinimu. Sveikatos priežiūros įstaigos paciento teisę susipažinti su įrašais savo medicininiuose dokumentuose įtvirtina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o pagal šio straipsnio 2 dalį pacientas turi teisę reikalauti, kad sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją paaiškintų jam įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Sveikatos priežiūros specialisto ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalimi. Šio įstatymo 23 straipsnis nustato pacientų teisę pateikti skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, sveikatos priežiūros įstaigai, o pagal 23 straipsnio 7 dalį sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi tokį paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis).

Minėtas teisinis reglamentavimas bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl VĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-1662 panaikinimo patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta, nurodyti teisiniai santykiai kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Pareiškėjas, manydamas, kad minėtas atsakovo atsakymas (administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi), pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą, be kita ko, ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymų priskirti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai vertino skundžiamo akto pobūdį ir su juo susijusius reikalavimus – įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti į pareiškėjo skundą bei prašymą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nors viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Minėta, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėtų įvertinti ir tai, ar skundžiamas atsakovo aktas daro įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis vien 2014 m. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama daugiau nei keturiasdešimt penkios pareiškėjo V. J. bylos. Teismas įvertinęs, kiek iš šių bylų yra susijusios su nagrinėjama situacija, turėtų spręsti klausimą, ar pareiškėjas nepiktnaudžiauja administraciniu procesu (ABTĮ 84 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRičardas PiličiauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė