Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-06 · Administracinė byla Nr. A-143-204-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-06
Bylos Nr.
A-143-204-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
J. K., J. K. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio rajono skyriui
Kategorijos
  • 6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 204/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant atsakovo atstovėms Violetai Šlenfunkienei ir Vidai Bindokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio rajono skyriui dėl pensijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. S. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1 – 2) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio rajono skyriaus (toliau – atsakovas, VSDFV Vilkaviškio rajono skyrius) 7 910,40 Lt invalidumo pensijos, 138,23 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 1996 m. spalio 24 d. atsakovo sprendimu jam paskirta invalidumo pensija. 2002 m. lapkričio 11 d. atsakovo sprendimu nustatytas priklausančios pensijos dydis – 868,16 Lt. 2003 m. gegužės 14 d. ir 2003 m. gegužės 19 d. sprendimais Nr. 21 atsakovas sumažino paskirtos pensijos dydį iki 641,52 Lt. Kauno apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 23 d. sprendimu atsakovo 2003 m. gegužės 14 d. ir 2003 m. gegužės 19 d. sprendimai buvo Nr. 21 panaikinti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teigė, jog atsakovas nuo 2003 m. birželio 1 d. jam nemoka invalidumo pensijos. Nuo 2003 m. liepos 1 d., atsižvelgus į pensijų indeksavimą, turi būti mokama 880,28 Lt. invalidumo pensija per mėnesį. Atsakovas jam skolingas už 2003 m. birželio mėnesį 868,16 Lt, nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2004 m. vasario mėn. – 7 042,24 Lt., o iš viso atsakovas skolingas 7 910,40 Lt invalidumo pensijos ir 138,23 Lt palūkanų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 19 – 21) prašė skundo nepatenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas, panaikindamas VSDFV Vilkaviškio rajono skyriaus 2003 m. gegužės 14 d. ir 2003 m. gegužės 19 d. sprendimus Nr. 21, kuriais buvo sumažinta pareiškėjui paskirta pensija, 2003 m. spalio 23 d. sprendime nustatė, jog VSDFV Vilkaviškio rajono skyrius pagrįstai iš pareiškėjo draudžiamųjų pajamų išskaičiavo pajamas, gautas dirbant pagal rangos sutartis kolūkiuose. Šios pajamos nepriskirtinos pajamoms, kurios įtraukiamos skaičiuojant socialinio draudimo pensijas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 70 punktu reikalinga perskaičiuoti pensiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 14 d. nutartyje nurodė, kad apskaičiuojant pensijos dydį asmens pajamų koeficientas turi būti apskaičiuojamas pagal 5 paeiliui einančius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metus. Atsakovas teigė, kad vykdydamas teismų sprendimus keletą kartų kvietė pareiškėją atvykti pasirinkti 5 paeiliui einančius jam palankiausius metus. Šiam neatvykus, siuntė draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimą, kad jis raštu galėtų pasirinkti jam palankiausius metus, tačiau jis ignoravo siunčiamus raštus ir neatvyko bei raštu nepasirinko jam palankiausių 5 metų, todėl neturėjo galimybės perskaičiuoti invalidumo pensijos. Atsakovas pažymėjo, jog 2004 m. kovo 8 d., matydamas, jog pareiškėjas ignoruoja kvietimus pačiam pasirinkti palankiausius metus, ir siekdamas, jog pareiškėjas turėtų pragyvenimo šaltinį, priėmė sprendimą Nr. 15, kuriame nusprendė perskaičiuoti jam pensiją iš palankiausių metų uždarbio. 2004 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 16 pareiškėjui buvo apskaičiuota 641,52 Lt invalidumo pensija per mėnesį, o nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. buvo apskaičiuota 6 489,81 Lt pensijos. Be to, 2004 m. kovo 31 d. pareiškėjui pensija buvo nunešta į ligoninę, tačiau jis atsisakė paimti pinigus. Tuomet buvo parašytas dar vienas raštas, jog pareiškėjas pats pasirinktų jam palankiausius metus, tašiau jis ir į šį raštą neatsiliepė.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu (T 1, b. l. 197 – 198) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 2 d.). Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8k-408/2003 nustatyti faktai šioje byloje neįrodinėjami, nes šiose bylose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas pažymėjo, jog paminėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą buvo įskaičiuotos pajamos, kurias pareiškėjas gavo pagal rangos sutartis. Darbas pagal rangos sutartis negali būti pripažintas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 str.). Kadangi šios aplinkybės turi įtakos pareiškėjui paskirtos pensijos dydžiui, todėl atsakovas privalėjo perskaičiuoti jam paskirtą pensiją (Nuostatų 70 p. ). Todėl pareiškėjo argumentai, kad darbas pagal rangos sutartis turi būti įskaičiuojamas į pensijų draudimo stažą, šioje byloje nevertinami. Teismas nurodė, kad paminėtu teismo sprendimu panaikinus aktus, kuriais remiantis pareiškėjui nuo 2003 m. birželio 1 d. buvo perskaičiuota ir paskirta mažesnė invalidumo pensija, nereiškia, kad po tokio sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjui turi būti mokama tokia pensija, kuri buvo mokėta iki 2003 m. birželio 1 d. Atsakovas 2006 m. sausio 4 d. sprendimu perskaičiavo pareiškėjui pensiją nuo 2003 m. birželio 1 d. ir išmokėjo 10 218 Lt. Pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymas palūkanų priteisimo nenumato, o, be to, šiuo atveju nėra sutartiniai santykiai.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1 – 2) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neatkreipė dėmesio, kad nuo paminėtoje administracinėje byloje priimtų teismų sprendimų praėjo daugiau kaip treji metai, tačiau jie nėra vykdomi, t. y. pensija buvo perskaičiuota, tačiau ją perskaičiuojant asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas neįvertintas.

2. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nežinant apie teismo posėdį, nes negavo jokio pranešimo, todėl neturėjo galimybės duoti paaiškinimų dėl skundo ir pateikti jį pagrindžiančių dokumentų, gautų padavus skundą. Jis sirgo, teismo sprendimo priėmimo dieną dar gulėjo ligoninėje, o žmona jį slaugė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 22 – 24) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Perskaičiavo pareiškėjui pensiją, remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 23 d. sprendimu.

Šalies argumentai

2. Apelianto teiginiai apie neteisingai apskaičiuotus jo draudžiamųjų pajamų koeficientus yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad teismo šaukimai į teismo 2007 m. vasario 27 d. ir 2007 m. balandžio 24 d. posėdžius (pastarajame posėdyje byla buvo nagrinėjama iš esmės) buvo siunčiami pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuris pareiškėjo buvo nurodytas teismui jo ieškinyje (T. 1, b. l. 1-2). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas bylos nagrinėjimo metu pasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas, pranešdamas pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą, teisingai siuntė šaukimus pareiškėjui nurodytu adresu (ABTĮ 77 str. 1 d.). Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjui siųsti minėti šaukimai pašto įstaigos buvo grąžinti teismui su žyma, jog adresatas atsisakė priimti siuntinį (T. 1, b. l. 184, 191). Pažymėtina, kad, be nurodytų šaukimų, pirmosios instancijos teismas išsiuntė pareiškėjui jo procesinių teisių paaiškinamąjį raštą (T. 1, b. l. 188). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prieš nurodytus teismo posėdžius pareiškėjas būtų informavęs teismą apie negalimumą atvykti į teismo posėdį arba būtų prašęs teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nutarė nagrinėti bylą pareiškėjui nedalyvaujant (ABTĮ 76 str. 2 d., 80 str.). Apelianto pateikti šiuo klausimu argumentai kolegijos pripažintini nepagrįstais.

Iš pareiškėjo skundo (ieškinio), paduoto 2004 m. kovo 15 d., matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad atsakovas, perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtos invalidumo pensijos dydį, išskaičiavo iš jo draudžiamųjų pajamų pajamas, gautas pagal sutartis, teismo įvertintaqs kaip rangos pobūdžio. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įsiteisėjusių Kauno apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 23 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 14 d. nutarties (kuria minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas), nurodytas pensijos perskaičiavimas buvo atliktas teismo nurodymu (kurį pagal ABTĮ 14 str. atsakovas privalėjo vykdyti), o nurodytų pareiškėjo gautų pajamų vertinimas invalidumo pensijos dydžio nustatymo aspektu teismo buvo nurodytas kaip nagrinėjamai administracinei bylai reikšminga aplinkybė (tai ABTĮ 58 str. 2 d. taikymo požiūriu reiškia, kad ši aplinkybė iš naujo neįrodinėjama šioje administracinėje byloje).

Kolegija pažymi, kad (kaip nurodyta aukščiau) pareiškėjo skundas (ieškinys) buvo paduotas (bendrosios kompetencijos) teismui dar 2004 m. kovo 15 d. Iš bylos matyti, kad po to teisme buvo išnagrinėta dar viena administracinė byla, kurioje buvo priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimas, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 21 d. nutartimi. Pastaruosiuose teismų sprendimuose yra nustatyta, kad pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas atsakovo buvo apskaičiuotas teisingai. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų bei jo pateiktų teismui duomenų (T. 1, b. l. 178-180), pareiškėjui yra išmokėta perskaičiuotos invalidumo pensijos 10 218 Lt dydžio suma.

Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasStasys GagysRičardas Piličiauskas