- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 1-95-419/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00575-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- V. J., V. K., J. G.
- Kaltinamasis
- Z. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1973-03-18 Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis Užmiesčio g. 51, Eišiškėse, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Teismas
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Z. S. 2011-08-11 apie 15 valandą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, terorizavo K. Š. ir I. K., tai yra peršokęs per tvorą pateko į jų namo kiemą, esantį Rodūnės g. 61, Eišiškių m., Šalčininkų r., kur sukėlė konfliktą, kurio metu, laikydamas rankoje peilį, priėjo prie šuns ir pradėjo pastarąjį mušti bei smaugti, o kai I. K. liepė jam išeiti iš kiemo, Z. S., šaukdamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino pastarajai, sakydamas rusų kalba “papjausiu, padegsiu”, paėmęs akmenį metė jį į I. K. pusę, bet nepataikė, nes pastaroji pabėjo namo, o kai išgirdus šuns lojimą į kiemą išėjusi K. Š. pradėjo vyti Z. S. lauk, pastarasis, laikydamas rankoje peilį, šaukdamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino pastarajai, sakydamas rusų kalba “papjausiu, padegsiu”, o kai ji išsigandusi pradėjo bėgti, Z. S. ją vijosi, tačiau K. Š. pabėgo. K. Š. ir I. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad Z. S. gali įvykdyti savo grasinimus, kadangi jis rankoje turėjo peilį bei prieš kelis metus jau buvo sudeginęs jų bei kitų asmenų ūkinius pastatus Eišiškių m.
Z. S. 2011-08-11 apie 15.40 val. Užmiesčio g. 51, Eišiškių m., Šalčininkų r., būdamas savo namuose apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra, kai uniformuotas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. policijos komisariato tyrėjas V. J. atvyko išsiaiškinti konflikto su K. Š. ir I. K. aplinkybes, Z. S. pradėjo šaukti ir keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėdamas atvykusį pas jį policijos pareigūną, o pastarajam paprašius nusiraminti, puolė muštis, dėl ko V. J. panaudojo kovinius veiksmus ir specialiąsias priemones, ašarines dujas, ir uždėjo Z. S. antrankius, o V. J. į pagalbą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. policijos komisariato tyrėjams V. K. ir J. G. bandant įsodinti Z. S. į tarnybinį automobilį Mitsubishi L200, v. n. CZR 905, jis aktyviais veiksmais priešinosi, tai yra spardėsi kojomis, bandė suduoti smūgius, spjovė į veidą tyrėjui V. J. bei grasino policijos pareigūnams juos sudeginti.
Kaltinamasis Z. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiosiomis jokių konfliktų anksčiau neturėjo. Tą dieną kas buvo neprisimena, nes buvo labai girtas, iš pradžių gėrė Šalčininkuose su draugu, po to atvažiavo į Eišiškes, gėrė Jurzdikoje. Prie nukentėjusiųjų namų yra didelis šuo, jis visada loja, gali užpulti, gal tai ir buvo kažkoks pretekstas. Neprisimena kaip ten viskas buvo, jam pasakojo sugyventinė, kad jis šaukė ant pareigūno, kuris jam papurškė balionėliu, sakė, kad keikėsi, spjaudėsi, kad jį įsodino į automobilį, o jis iššoko. Nesutinka, jog turėjo peilį, nes peilio niekados nesinešioja.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis prisipažino tik iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta faktiniais duomenimis, nustatytais nukentėjusiųjų I. K., K. Š., V. J., V. K. ir J. G. parodymais, nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad S. jų kaimynas, su juo neturi jokių reikalų. Tą dieną ji pamatė S. jų kieme, jis kažkokį telefoną rado, lindo prie jų šuns, laikė jį už virvės ir mušė. Ji jam pasakė ko jis vaikštinėja po jų kiemą, ko jam reikia, ko lenda prie šuns, liepė jam paleisti šunį. S. buvo girtas ir agresyvus, šaukė ir pagrasino kad sudegins ir papjaus, jis rankose laikė peilį. Kadangi jis buvo agresyviai nusiteikęs, todėl ji nuskubėjo namo, pastarasis dar metė į ją akmenį, bet nepataikė. Ji iškvietė policiją. Kai atvyko policija girdėjosi jo šūkaliojimai namuose. Z. S. buvo padegęs tėvų daržinę, todėl jos jo bijojo.
Iš nukentėjusiosios K. Š. parodymų matyti, kad S. jos kaimynas. 2011 m. rugpjūčio 11 d. ji buvo namie kai lauke išgirdo triukšmą ir išėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Jos namo kiemas aptvertas, kaimynas S. buvo perlipęs per tvorą ir buvo prie šuns, šaukė. Ji paklausė, ko jis lenda prie jų šuns ir jį muša, S. net buvo įlindęs į šuns būdą. T. S. puolė ją, jo rankose matė nedidelį peilį, jis šaukė kad jų namus sudegins, papjaus, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Ji išsigando ir puolė bėgti parduotuvės link. Jis ją vijosi, bet ji pabėgo į parduotuvę. S. buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs. Po to įvykio sesuo I. K. pasakė, kad ji su S. taip pat kalbėjosi, bet K. Š. nematė ir negirdėjo jų pokalbio. Sesuo iškvietė policiją. Šiuo metu pretenzijų S. neturi, tik prašo, kad jis daugiau joms negrasintų.
Savo parodymus I. K. ir K. Š. patvirtino jų parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 13-16, 22-25).
Iš 2011-08-11 alkoholio matuoklio šaknelės matyti, kad tą dieną 16.34 val Z. S. nustatytas 2.05 prom. girtumas (b. l. 28).
Tokiu būdu nukentėjusiųjų parodymais paneigtas kaltinamojo teiginys apie tai, kad jis neturėjo peilio ir negrasino joms. Nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl nėra jokio pagrindo jiems netikėti. Be to, iki šio įvykio tarp jų nebuvo jokių konfliktų, todėl joms nėra priežasties nepagrįstai kaltinti Z. S. padarius nusikaltimą. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios pareiškė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, nereikalauja iš jo žalos atlyginimo. Pats Z. S. nurodė, kad dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių, todėl nustatant šio įvykio aplinkybes būtina vadovautis nukentėjusiųjų parodymais.
Taigi visiškai įrodyta, kad kaltinamasis Z. S. terorizavo K. Š. ir I. K., nes demonstruodamas peilį grasino padegti nukentėjusiųjų turtą bei padaryti kitokią pavojingą jų sveikatai veiką, sakydamas “papjausiu, padegsiu”. Iš 2001-06-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio (b. l. 56-69) matyti, kad Z. S. buvo nuteistas laisvės atėmimu dėl 16 Eišiškių miestelio gyventojų turto, ūkinių pastatų, sunaikinimo bei pasikėsinimo sunaikinti padegimo būdu, todėl nukentėjusiosioms buvo pakankamas pagrindas manyti, kad Z. S. gali įvykdyti savo grasinimus. Tokiu būdu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį.
Be to, paties kaltinamojo prisipažinimu bei nukentėjusiųjų V. J., V. K. ir J. G. parodymais įrodyta, kad Z. S. 2011-08-11 apie 15.40 val. Užmiesčio g. 51, Eišiškių m., Šalčininkų r., būdamas savo namuose, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. policijos komisariato tyrėjui V. J., kuris atvyko išsiaiškinti konflikto su K. Š. ir I. K. aplinkybes, puldamas muštis, bei į pagalbą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. policijos komisariato tyrėjams V. K. ir J. G., kuriems bandant įsodinti Z. S. į tarnybinį automobilį Mitsubishi L200, v. n. CZR 905, pastarasis aktyviais veiksmais priešinosi, tai yra spardėsi kojomis, bandė suduoti smūgius, spjovė į veidą tyrėjui V. J., bei grasino policijos pareigūnams juos sudeginti. Kadangi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų nėra esminių prieštaravimų, nėra būtinumo juos smulkiai analizuoti.
Kaltinamasis Z. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam Z. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kurie nesukėlė sunkių pasekmių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (ankstesni teistumai jau išnykę), byloje nėra duomenų apie kitus kaltinamojo padarytus teisės pažeidimus, nukentėjusieji neturi jam pretenzijų, todėl teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 307 straipsniu,
NUSPRENDŽIA:
Z. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį ir nuteisti: pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal LR BK 286 straipsnį – šešių mėnesių laisvės atėmimu.
Taikant LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, iš dalies sudedant bausmes, skirti Z. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėminą vieneriems metams trims mėnesiams.
Taikyti LR BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant Z. S. per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.