Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1365-524/2009 Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija

96.4; 122.4.

2009 m. spalio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. S. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov), atsakovių L. S., A. D. ir M. M. atstovo advokato Vaido Mackonio, ieškovės J. S. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovėms L. S., A. D., M. M. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms L. S., A. D., M. M. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė L. S. pateikė priešieškinį ieškovei J. S. dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. 2009-06-22 patvarkymu ši byla sujungta su civiline byla pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims A. D., M. M. dėl savininko teisių gynimo.

2009 m. liepos 31 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas nušalino advokatą Vaidą Mackonį ir advokatą Viačeslavą Žarkovą nuo civilinės bylos Nr. 2-863-512/2009 nagrinėjimo. Nustatė, jog advokatas V. Mackonis ir atsakovė A. D. turi bendrą vaiką, yra partneriai, atstovaudamas atsakovėms pažeidė LR advokatūros įstatymo 25 str. 1 p. reikalavimus, todėl yra nušalintinas nuo šios civilinės bylos. Nurodė, kad ieškovės atstovas advokatas V. Žarkovas, šią aplinkybę žinodamas ir nepranešdamas teismui, pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus, vilkino bylą, todėl taip pat nušalintinas nuo bylos nagrinėjimo.

Ieškovės J. S. atstovas advokatas V. Žarkovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties dalį dėl advokato V. Žarkovo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Teigia, jog CPK nenumato advokato nušalinimo instituto, todėl advokatas V. Mackonis, vykdydamas advokatų profesinės etikos reikalavimus, privalėjo nusišalinti pats. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kuo remdamasis padarė išvadą, kad advokatas V. Žarkovas vilkina bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad surinkęs medžiagą dėl nušalinimo informavo ieškovę, kuri raštu pareikalavo kreiptis dėl advokato V. Mackonio nušalinimo.

Atsakovių atstovas advokatas V. Mackonis atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties dalį dėl advokato V. Mackonio nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-863-512/2009 nagrinėjimo ir ieškovės prašymą dėl advokato V. Mackonio nušalinimo atmesti. Teigia, kad tai, jog asmenys turi bendrą vaiką, neįrodo, kad yra partneriai CK 3.229 str. prasme. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atliko procesinį veiksmą, t. y. nušalino advokatą V. Mackonį nuo nagrinėjamos civilinės bylos. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl advokato atstovavimas savo partnerio interesams gali sutrukdyti teisingam bylos išnagrinėjimui, nes byloje nėra duomenų, jog atstovas veikė prieš savo klientų interesus ar proceso metu ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kurie nesuderinami su advokato pareigomis ar profesine etika.

Ieškovė J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties dalį dėl advokato V. Žarkovo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Teigia, kad advokatas V. Žarkovas buvo nušalintas nepagrįstai, nes CPK nenumato nušalinimo kaip nuobaudos rūšies. Pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog advokatas V. Žarkovas vilkina bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į atsakovių atstovo advokato V. Mackonio atskirąjį skundą ieškovė J. S. prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-31 nutarties dalį, kuria atsakovių atstovas advokatas V. Mackonis nušalintas nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Teigia, jog teismo posėdžio metu advokatas V. Mackonis pripažino, jog gyvena su atsakove A. D., todėl šis faktas neturi būti įrodinėjamas, be to, advokato principų laikymasis yra advokato pareiga. Pažymi, kad advokatas neturi teisės atstovauti savo partneriui, nepriklausomai nuo jo procesinės padėties byloje.

Atsiliepimu į ieškovės J. S. ir jos atstovo advokato V. Žarkovo atskiruosius skundus atsakovės L. S., A. D. ir M. M. prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Pažymi, jog tik kai advokatas atstovauja klientui, kuris turi priešingus interesus nei toje byloje dalyvaujantis jo partneris, kyla grėsmė pažeisti advokatų veiklos principus – būti lojaliam klientui ir vengti interesų konflikto. Teigia, kad advokatas gali atstovauti savo partneriui remiantis ne tik CPK 56 str. 1 d. 1 p., bet ir CPK 56 str. 1 d. 4 p.

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Teismo sudėties ir dalyvaujančių byloje asmenų atstovų nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija, tačiau tai skirtingomis civilinio proceso normomis reguliuojami institutai. Kiekvienas ribojimas teisinėje valstybėje turi būti pagrįstas protingumu ir tikslingumu, o abejonės dėl šališkumo pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Teisinėje valstybėje iš esmės neturi būti jokių neterminuotą laiką trunkančių asmens teisių suvaržymų ar ribojimų.

Advokatūros įstatymo 39 straipsnis numato, kad eidami savo profesines pareigas advokatai turi laikytis įstatymų ir profesinės etikos taisyklių. Advokatui draudžiama atstovauti klientui, kai kyla kliento ir advokato asmeninių interesų ar kliento ir kai kurių kitų asmenų interesų konfliktas. LR advokatūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog taikant sisteminį, lingvistinį teisės normų aiškinimą, minėta Advokatūros įstatymo norma reiškia, jog draudžiama advokatui atstovauti priešingai pusei byloje, iškeltoje jo tėvams, sutuoktiniui, vaikams, broliams ir seserims, t. y. veikti priešingai savo artimųjų giminaičių interesams. Taigi pirmosios instancijos teismas 2009-07-31 nutartyje nepagrįstai konstatavo LR advokatūros įstatymo 25 str. 1 d. pažeidimą, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisinių paslaugų sutartis tarp advokato V. Mackonio ir atsakovės A. D. 2009-07-30 nutraukta (t. II, b. l. 69). Advokatas V. Žarkovas nuo bylos nagrinėjimo nušalintas taip pat nesant teisinio pagrindo, nes 2009-07-30 nutartis neatitinka CPK 56 str. 3 d. nuostatų, be to, nenurodyta kokius Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus pažeidė advokatas V. Žarkovas, kokiu būdu jis vilkino bylos nagrinėjimą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad jei advokatas siekia vilkinti procesą, teismas turi taikyti atitinkamas sankcijas ir apie advokato elgesį, prieštaraujantį profesinei etikai, informuoti Lietuvos advokatų tarybą, o galimybės spręsti bylos nagrinėjimo vilkinimą nušalinant advokatą CPK nenumato.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK VI skyriuje reglamentuojama teisėjų ir kitų proceso dalyvių nušalinimas, tačiau nušalinimai gali būti reiškiami tik teismo sudėčiai (teisėjui, teismo posėdžių sekretoriui, ekspertui ir vertėjui), o ne atstovams pagal pavedimą. Atkreiptinas dėmesys, jog visos nutartys dėl nušalinimo yra neskundžiamos. Iš esmės klausimas dėl atstovavimo turėjo būti sprendžiamas pagal CPK 56 str. 3 d. ir, paprastai, teismų praktikoje šis klausimas sprendžiamas priimant nutartį ar protokolinę nutartį dėl negalėjimo būti atstovu pagal pavedimą.

Šioje byloje 2009-07-30 nutartis yra priimta pažeidžiant minimas CPK nuostatas ir asmenų teisę turėti atstovus teisme, todėl nors pagal CPK 334 str. 1 d. nuostatas 2009-07-30 nutartis dėl nušalinimo negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau iš esmės ši nutartis užkirto galimybę asmeniui į atstovą ir iš dalies į procesą, taigi vadovaujantis CPK 3 str. 7 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei CPK 3 str. 8 d. įtvirtinta teismo pareiga priimti procesinius sprendimus tik pagal galiojančius įstatymus ji naikintina ir atstovavimo pagal pavedimą klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui pagal CPK 56 str. 3 d. nuostatas. Teismas privalo įvertinti leidimo ar draudimo dalyvaujančių byloje asmenų atstovams atstovauti byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir atstovavimo pagal pavedimą klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir atstovavimo pagal pavedimą klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.