- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- 2YT-447-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01476-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- J. S., E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., V. S., K. J., K. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. S., V. S., K. J., K. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio 2018 m. lapkričio 4 d., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2018 m. lapkričio 4 d. mirė jo sūnus R. S., kuris buvo priėmęs palikimą po savo motinos M. S. mirties 2007 m. kovo 9 d., paduodamas pareiškimą notarui ir turėjo teisę paveldėti jai priklausančio turto dalį. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo. K. R. S. yra jo sūnus, kuris savo šeimos neturėjo, tai jis kaip antros eilės įpėdinis turintis teisę paveldėti jam priklausantį turtą bei turtines teises. Kad paveldėti sūnui R. S. priklausantį turtą bei turtines teises, jis per tris mėnesius nuo jo mirties turėjęs kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po jo mirties. To nepadaręs, nes sūnus R. visą laiką gyveno kartu su juo, jam ir jo žmonai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame mane, ir pats jokio paveldimo turto neturėjo, todėl jis buvo įsitikinęs, kad ir pas notarą dėl sūnui priklausančio turto paveldėjimo kreiptis nereikia. Dėl teisinių žinių neturėjimo, jis tiesiog nežinojęs, kad jam reikia kreiptis į notarą dėl sūnui R. priklausančios teisės paveldėti jo motinai priklausantį turtą paveldėjimo. Tik po to, kai tiek jis, tiek ir kiti jo vaikai (suinteresuoti asmenys) kreipęsi į notarą norėdami pabaigti tvarkyti jo žmonai bei vaikų motinai M. S. priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, sužinojęs, jog to padaryti negalima, kol nebus sutvarkyti paveldėjimo dokumentai po sūnaus R. S. mirties, nes jis taip pat buvo priėmęs palikimą po savo motinos mirties ir ši jo teisė yra paveldima. Šiuo metu, norint jam susitvarkyti turto paveldėjimo dokumentus po sūnaus R. S. mirties, jam būtina kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jis priėmęs palikimą po jo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po sūnaus R. S. mirties jis jį palaidojęs, jam atiteko ir visi jam priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, nes sūnus R. visą laiką iki mirties gyveno kartu su jam (pareiškėjui) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., kur buvo ir jo deklaruota gyvenamoji vieta. Tokiu būdu jis priėmęs palikimą po savo sūnaus R. S. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3).
Suinteresuotiems asmenims buvo išsiųstos pareiškėjo pareiškimo su priedais kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, tačiau atsiliepimus pateikė 2019 m. gruodžio 9 d. tik K. J. ir K. P..
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys K. J. ir K. P. pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškimu sutiko, bei prašė jį tenkinti, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ( b. l. 20, 22).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, patvirtino jame nurodytus faktus, papildomų paaiškinimų neturėjo, bei į teismo klausimus paaiškino, kad gyvenantis (duomenys neskelbtini) name nuo gimimo. S. R. ten gimė ir visą laiką gyveno. Jis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, mirties metu moters neturėjo. Suinteresuoti asmenys yra sūnūs ir dukra. Sūnaus mirties metu jie gyvenę tik dviese. Sūnus turėjo atskirą kambarį viršuje, turėjo apyvokos daiktus, lovą, stalą, televizorių. Visi daiktai jam liko. Kitokio turto sūnus neturėjo. Kiti asmenys palikimo nepriėmė, nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad pareiškėjas jo tėvas, suinteresuoti asmenys brolis ir sesės. R. S. buvo brolis. Mirties metu brolis gyveno pas tėtį Pilviškiuose dviese, visi broliai ir seserys atskirai. Po mirties R. turėjo rūbus, buvo baldai, ten jie visi ir liko. Jis nepretenduojantis į palikimą. R. neturėjo vaikų, moters, registruotų nėra, ir neturėtų šiaip atsirasti. Brolis nebuvo neveiksniu pripažintas.
Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad pareiškėjas tėvas, R. S. brolis, suinteresuoti asmenys broliai ir sesės. Mirties metu brolis R. gyveno P. V. (duomenys neskelbtini). Brolis mirties metu turėjo senus baldus, ten jie ir liko tėčiui. Jis pats palikimo nepriėmęs, nepretenduojantis. Brolis vaikų neturėjo, nebuvo vedęs.
Suinteresuotas asmuo K. J. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kas viskas ką sakė taip ir yra. B. R. gyveno visą gyvenimą su tėčiu. Mirė 2018 m, nuo kada visa ką jis turėjo buities dalykai, drabužiai, baldai, ten viskas ir liko tėčiui, ji nieko nepaėmusi. Brolis nebuvo vedęs niekada, vaikų neturėjo, nebuvo pripažintas neveiksniu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymu teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai R. G. ir L. G..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad R. S. mirė 2018 m. lapkričio 4 d. (b. l. 5). Gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėjas yra mirusiojo R. S. tėvas, o jo motina M. S. (b. l. 6). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bei jo mirę sūnus R. atitinkamai nuo 1979 m. vasario 5 d. ir 1989 m. balandžio 6 d. deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (b. l. 9,10). Nekilnojamo turto registro išrašu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini). pastatams ir namų valdai įregistruotos nuosavybės teisės M. S., J. S. (b. l. 11-12). Notaro liudijimu nustatyta, kad mirusiosios M. S. palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai sutuoktinis J. S. bei vaikai R. S., V. S., K. J., K. P. (b. l. 7). Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiojo R. S. turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 8).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nesant mirusiojo vaikų, ir sutuoktinės, pareiškėjas turėjo teisę pagal įstatymą kaip antros eilės įpėdinis paveldėti savo sūnaus visą turtą. Mirusiojo broliai ir seserys, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, esantys 4 eilės įpėdiniais, turtą galėjo paveldėti nesant aukštesnės eilės įpėdinių. Jie palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Pareiškėjo pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdžio metu, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sūnus R. iki jo mirties gyveno viename name. Po sūnaus mirties visi jo turėti namų apyvokos daiktai- baldai, televizorius, rūbai liko pareiškėjui, kuris juos pasiliko sau. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėjas po savo sūnaus mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys R. S. palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas po savo sūnaus mirties, nesant aukštesnės eilės įpėdinių, bei mirusiojo sutuoktinės, priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sūnaus mirties.
Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (13,44 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sūnaus R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2018 m. lapkričio 4 d., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylika eurų 44 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio mokėjimu; atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka" Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2YT-447-1021/2020. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.