Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, Ambasada nepagrįstai jam atsisakė suteikti vizą. Į Lietuvos Respubliką jis nori atvykti dėl merginos, su kuria draugauja dvejus metus. Lietuvoje norėjo susipažinti su jos šeima, draugais, taip pat su ja sutikti ir Naujuosius metus. Pažymi, kad pareiškėjas teikdamas prašymą vizai gauti vykdė visus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – atsakovė) nurodymus, t. y. kreipėsi į nurodytą Ambasadą, prašymą pateikė kaip reikalaujama.

Pažymi, kad pareiškėjo pajamos nuo 2022 m. gegužės mėn. yra stabilios. Jis yra kvalifikuotas kaitavimo (jėgos aitvarų) sporto instruktorius. Dirba geriausioje kaitavimo mokykloje (duomenys neskelbtini) mieste – (duomenys neskelbtini). Lietuvoje pagal šią specialybę būtų itin sudėtinga įsidarbinti, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus vizos galiojimo laikui, negrįš į (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) gyvena jo šeimos nariai. Nurodo, kad pareiškėjas nėra baustas ar nusižengęs. Prašymą išduoti vizą teikia pirmą kartą.

Teigia, kad jeigu Ambasadai kilo abejonių dėl kviečiančio asmens (jo merginos, N. R.) patikimumo, ir tai galėjo lemti neigiamo sprendimo priėmimą, pareiškėjas gali pakeisti kviečiantį asmenį į vieną iš merginos tėvų, kadangi jie dirba valstybės tarnyboje ir yra nepriekaištingos reputacijos.

Paaiškina, kad jo kilmės šalyje yra įprasta gyventi su savo šeima iki santuokos. Gyvenimas su romantiniu partneriu iki santuokos yra draudžiamas. Taip pat pažymi, kad jo darbas (duomenys neskelbtini) nėra nei laikinas, nei sezoninis. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad jis nėra niekur keliavęs, nes 2023 m. jis keliavo į Šri Lanką, Turkiją. Pažymi, kad jo kelionės tikslas į Lietuvą yra jo merginos bei jos šeimos ir draugų lankymas, o ne tik turizmas, todėl Lietuva šiuo metu yra jo prioritetas prieš kitas valstybes, į kurias taip pat labai nori vykti turistiniais tikslais.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas, išnagrinėjęs prašymą išduoti Šengeno vizą bei pateiktus dokumentus nustatė, kad pareiškėjas pateikė pagrindžiamuosius dokumentus dėl apgyvendinimo viešbutyje bei lėktuvo bilietų rezervaciją, tačiau už viešbutį bei lėktuvo bilietus neapmokėta, o pagal pateiktus bilietų rezervacijos duomenis avialinijų puslapyje nepavyko rasti bilietų rezervacijos. Konsulinis pareigūnas, tikslu įvertinti, ar pareiškėjas nekelia neteisėtos imigracijos pavojaus ir ketina išvykti iš Šengeno teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, nustatė, kad pareiškėjo asmeniai ryšiai kilmės šalyje yra silpni, gyvena su šeima (turi du brolius), gyvenimo pagrindas – laikinas sezoninis darbas, gaunamos pajamos yra neužtikrinančios vidutinio ir (ar) aukšto socialinio statuso buvimo valstybėje, būsto (nekilnojamojo turto) nuosavybės savo vardu neturi; šios aplinkybės – mažos pajamos, jis yra iš šalies, kurios piliečiai kelia didelę nelegalios imigracijos riziką, silpni ryšiai su kilmės valstybe, anksčiau turistiniais tikslais nebuvęs ne tik Šengeno erdvėje, bet ir arčiau esančiose turistiniais objektais ir kultūra garsėjančiose valstybėse; Pareiškėjas nepateikė Europos Komisijos 2015 m. spalio 16 d. Įgyvendinimo sprendime dėl patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Afganistane, Indijoje, Maroke, Singapūre bei Trinidade ir Tobago, sąrašo III priede nustatytų Patirtinamųjų dokumentų, kuriuos išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti (duomenys neskelbtini), sąraše. Ambasadoje gautos informacijos visuma leido Ambasados darbuotojui priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių Ambasadoriui kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – draugės lankymas (turizmas), todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėjas nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą (išvykimo iš Lietuvos lėktuvo bilietų rezervacijos nebuvimo) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo, gyvenamosios vietos) nėra patikima, vadinasi jis gali kelti nelegalios imigracijos grėsmę.

Nurodo, kad kvietėjos reputacija tiesioginės reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui neturėjo. Nesusijęs su skundžiamu Ambasados sprendimu ir pareiškėjo skundo teiginys, kad jis neturi jokių nusižengimų ar nėra baustas, nes Ambasados sprendimas nėra grindžiamas tuo pagrindu, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 16 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti Šengeno vizą. Prašyme Ambasadai pareiškėjas, be kita ko, nurodė: 1) civilinę būklę – nesusituokęs; 2) kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; 3) kviečiančio asmens vardas ir pavardė – draugė Lietuvos Respublikos pilietė N. R.; 4) pagrindinio kelionės tikslo valstybė narė – Lietuva; 5) prašoma leisti atvykti – du kartus; 6) numatoma pirmo numatomo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2023 m. gruodžio 16 d.; 7) numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data po pirmo numatomo buvimo – 2024 m. sausio 16 d.; 8) kelionės ir pragyvenimo išlaidas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens buvimo metu padengia – pats prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo; 9) pragyvenimo lėšos – grynieji pinigai ir kredito kortelė; 10) rėmėjas (priimantis asmuo) – N. R.; 11) pragyvenimo lėšos – suteikiamas apgyvendinimas. Kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pareiškėjas pateikė: laišką–kelionės planą, tarpininkavimo raštą, kelionės sveikatos draudimo polisą, skrydžių neapmokėtus bilietus, viešbučių neapmokėtą užsakymą, darbdavio raštą, banko sąskaitų išrašus, socialinio draudimo dokumentus.

Ambasadai kilus įtarimų dėl tikrosios kelionės tikslo ir nelegalios migracijos rizikos, pareiškėjas buvo pakviestas pokalbiui. 2023 m. spalio 23 d. pokalbyje pareiškėjas nurodė, kad Šengeno vizos prašo, nes nori aplankyti draugę ir susipažinti su jos šeima, kartu praleisti atostogas ir sutikti Naujuosius metus. Pareiškėjas gyvena su šeima (turi 2 brolius), pragyvenimui užsidirba dirbdamas banglenčių instruktoriumi, darbas sezoninis, žiemos metu turi daug laisvo laiko, todėl gali sau leisti atostogauti. Visas kelionės išlaidas planuoja padengti pats, apsistos pas draugę, Vilniaus mieste. Buvo kartą sutikęs draugės mamą, kuri viešėjo (duomenys neskelbtini).

Ambasada 2023 m. spalio 23 d. užpildytoje standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje, kurią pateikė pareiškėjui, nurodė, kad atsisako išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo terminui. Papildomose pastabose nurodė, kad „išduodant Šengeno vizą, vizų tarnyba privalo įvertinti, ar vizos prašantis asmuo nekelia neteisėtos imigracijos pavojaus ir ketina išvykti iš Šengeno teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jo socialinio ir ekonominio stabilumo lygis buvimo ir kilmės valstybėje leidžia konstatuoti neteisėtos imigracijos grėsmę pagal beveik visus kriterijus, kuriuos reikalinga įvertinti pagal Europos Sąjungos Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo keičiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymą ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (Vizų kodekso vadovas I) 6.13 dalį“. Skundų dėl sprendimų atsisakyti išduoti ar panaikinti ar atšaukti vizą taisyklės išdėstytos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme.

Iš byloje pateikto užsieniečių registro vizų modulio matyti, kad pareiškėjo pajamos yra mažos, pareiškėjas yra iš šalies, kurios piliečiai kelia didelę nelegalios imigracijos riziką, silpni ryšiai su kilmės valstybe, anksčiau turistiniais tikslais nebuvo ne tik Šengeno erdvėje, bet ir arčiau esančiose turistiniais objektais ir kultūra garsėjančiose valstybėse. Šios aplinkybės sukėlė abejonių, kad užsienietis deklaruodamas turizmą ir draugės šeimos lankymą kaip kelionės į Lietuvą tikslą, siekia patekti į Šengeno erdvę imigracijos tikslais.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nesutinka su Ambasados atliktu jo prašymo dėl Šengeno vizos išdavimo įvertinimu, t. y. teigia, kad jo vertimu, jis pateikė pakankamus dokumentus pagrindžiančius jo atvykimo į Lietuvą tikslą, taip pat, kad jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos. Dėl neapmokėtų lėktuvo bilietų teigia, kad jam taip patarė daryti daugelis, jis teigia nežinojęs, kad reikia pateikti jau apmokėtus lėktuvo bilietus.

Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 4 punktą, Lietuvos vizų tarnybos užsienyje sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, Šengeno vizos panaikinimo ir atšaukimo priima konsuliniai pareigūnai. Priimti dokumentus Šengeno vizai gauti, užpildyti vizos įkliją ir įklijuoti ją į kelionės dokumentą gali ir vizų tarnybų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą, sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS). Duomenys apie gautą prašymą išduoti Šengeno vizą, apie išduotą Šengeno vizą, apie sprendimą atsisakyti išduotą Šengeno vizą per N.VIS perduodami į Centrinę vizų informacinę sistemą (6 punktas). Priėmus sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, t. y. dėl to, kad kita valstybė narė pareiškė prieštaravimą dėl vizos išdavimo, pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą (Vizų kodekso VI priedas) skiltyje „Papildomos pastabos“ nurodoma: 1) valstybė narė, pareiškusi prieštaravimą, 2) prieštaravimo esmė, jei valstybė narė nurodė, valdžios institucija, į kurią prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo gali kreiptis (16 punktas).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

ESTT yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš V. F. Respubliką (C-84/12).

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad jam buvo pateikta nuoroda, kurioje pareiškėjas galėjo susipažinti su patirtinamųjų dokumentų, kuriuos išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti (duomenys neskelbtini), sąrašu. Pareiškėjas pagal Sąrašo III priedo I dokumentai, kuriuos privalo pateikti visi prašymą pateikti asmenys, yra gyvenamosios vietos patvirtinimas ir atgalinio lėktuvo bilieto užsakymo patvirtinimas, o asmenys, kurių vykimo tikslas turizmas ir šeimos lankymas ar privatus vizitas, - viešbučio užsakymo patvirtinimą. Pareiškėjas su prašymu išduoti vizą pateikė neapmokėtus viešbučio užsakymą ir lėktuvo bilietus. Ambasados darbuotojui nepavyko rasti bilietų rezervacijos. Taigi pareiškėjas su prašymu dėl vizos išdavimo nepateikė visų privalomų pateikti vykstant iš (duomenys neskelbtini) į ES šalis dokumentų. Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas subjektyvus vertinimas, kokius dokumentus jis turėjo pateikti ir kaip jie turėjo būti įvertinti, yra teisiškai nereikšmingas. Iš esmės pats pareiškėjas pripažįsta, kad nepateikė visų reikalingų dokumentų Šengeno vizai gauti dėl informacijos stokos, o tai sudaro pagal esamą teisinį reguliavimą pakankamą teisėtą pagrindą netenkinti prašymo dėl Šengeno vizos išdavimo trečiųjų šalių piliečiams ir atsisakyti ją išduoti. Pareiškėjo teismui pateikti papildomi dokumentai ir duomenys, kurie nebuvo pateikti ambasados darbuotojui su prašymu ar pokalbio metu, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, tačiau sudaro pagrindą pareiškėjui pateikti naują prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, prie jo pateikiant visus reikalingus prašymą patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad viešąjį administravimą atliekantys subjektai pagal savo kompetenciją sprendžia asmenų prašymus dėl administracinės paslaugos suteikimo ir įvertina jų pateiktus dokumentus, o administracinis teismas tikrina jų priimtų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Duomenų, jog ambasada būtų atsisakiusi priimti kokius nors pareiškėjo dokumentus, nėra. Tokių argumentų nenurodė ir pareiškėjas skunde teismui.