- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- I2-3341-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09126-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (A. K.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – Ambasada) 2023 m. spalio 23 d. sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos.
Pareiškėjo vertinimu, Ambasada nepagrįstai jam atsisakė suteikti vizą. Į Lietuvos Respubliką jis nori atvykti dėl merginos, su kuria draugauja dvejus metus. Lietuvoje norėjo susipažinti su jos šeima, draugais, taip pat su ja sutikti ir Naujuosius metus. Pažymi, kad pareiškėjas teikdamas prašymą vizai gauti vykdė visus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – atsakovė) nurodymus, t. y. kreipėsi į nurodytą Ambasadą, prašymą pateikė kaip reikalaujama.
Pažymi, kad pareiškėjo pajamos nuo 2022 m. gegužės mėn. yra stabilios. Jis yra kvalifikuotas kaitavimo (jėgos aitvarų) sporto instruktorius. Dirba geriausioje kaitavimo mokykloje (duomenys neskelbtini) mieste – (duomenys neskelbtini). Lietuvoje pagal šią specialybę būtų itin sudėtinga įsidarbinti, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus vizos galiojimo laikui, negrįš į (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) gyvena jo šeimos nariai. Nurodo, kad pareiškėjas nėra baustas ar nusižengęs. Prašymą išduoti vizą teikia pirmą kartą.
Teigia, kad jeigu Ambasadai kilo abejonių dėl kviečiančio asmens (jo merginos, N. R.) patikimumo, ir tai galėjo lemti neigiamo sprendimo priėmimą, pareiškėjas gali pakeisti kviečiantį asmenį į vieną iš merginos tėvų, kadangi jie dirba valstybės tarnyboje ir yra nepriekaištingos reputacijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. sausio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovė neteisingai teigia, kad jis nenurodė informacijos apie buvimo Lietuvoje tikslą. Pažymėjo, kad Formos 24 punkte jis aiškiai išdėstė priežastis, dėl kurių nori atvykti į Lietuvą. Forma buvo pateikta per Migris sistemą su visa informacija, tačiau jam atsiųsta forma PDF formatu dalies informacijos neturėjo, dėl techninės klaidos. Pateiktame dokumente aiškiai matosi, kad informacija yra pateikta, bet dalis jos nukirsta: „aš noriu keliauti į Lietuvą aplankyti savo merginos, jos šeimos bei draugų. Mes esame kartu jau dvejus metus. Susipažinome (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kaitavimo (jėgos aitvarų sporto) mokykloje“. Be to, nurodė, kad vizos prašo dviem kartams, nes aplikuoti dėl Lietuvos vizos (duomenys neskelbtini) piliečiams yra sudėtingiau, kadangi Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) nėra. Tad kiekvieną kartą kreipiantis dėl vizos pirmiausia reikia vykti į (duomenys neskelbtini), kas yra itin sudėtinga dėl riboto atostogų skaičiaus jo darbe. Su N. norėjo atvykti į Lietuvą ne tik nurodytomis dienomis, tačiau ir gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje bei kartu dalyvauti jos artimos draugės vestuvėse.
Nurodo, kad viešbutyje jis neketino apsistoti. Prašyme, interviu metu bei jo merginos N. kvietimo laiške buvo nurodyta, kad pareiškėjas apsistos pas ją, tad šiuo metu viešbučio rezervacija nėra reikalinga. Lėktuvo bilietus ketino įsigyti, tačiau daugybė skirtingų šaltinių patarė rezervuoti vietą, nesumokant pilnos sumos. Pareiškėjas teigia, kad jis nežinojo, jog Ambasadai reikia pateikti jau visiškai apmokėtus lėktuvo bilietus.
Paaiškina, kad jo kilmės šalyje yra įprasta gyventi su savo šeima iki santuokos. Gyvenimas su romantiniu partneriu iki santuokos yra draudžiamas. Taip pat pažymi, kad jo darbas (duomenys neskelbtini) nėra nei laikinas, nei sezoninis. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad jis nėra niekur keliavęs, nes 2023 m. jis keliavo į Šri Lanką, Turkiją. Pažymi, kad jo kelionės tikslas į Lietuvą yra jo merginos bei jos šeimos ir draugų lankymas, o ne tik turizmas, todėl Lietuva šiuo metu yra jo prioritetas prieš kitas valstybes, į kurias taip pat labai nori vykti turistiniais tikslais.
Atsiliepimas
Nurodo, kad atsiliepime nurodomi dokumentai, kuriuo turėjo būti pateikti Ambasadai su prašymu išduoti vizą. Ši informacija jam nebuvo suteikta teiraujantis dėl vizos išdavimo. Tik pareiškėjo draugei, ne kartą prašius Ambasados, buvo atsiųsta nuoroda su reikalingų pateikti dokumentų sąrašu.
Pažymi, kad Ambasados puslapyje pateikta informacija, kad reikiamų lėšų dydis apsistojant pas šeimą ar draugus yra 40 eurų per dieną. Kadangi planavo atvykti 32 dienoms reikėtų 1 280 eurų. Prašymą dėl visos išdavimo pateikė spalio 16 d., su prašymu pateikė paskutinių trijų mėnesių banko sąskaitos išrašą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi apie 5 700 eurų pajamų.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Ambasada, priimdama sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Pažymi, kad Ambasados sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą pirmiausia turi atitikti specialiems standartams ir principams, įtvirtintiems Europos Sąjungos priimtame teisės akte Vizų kodekse. Taigi Europos Sąjungos valstybių konsulinių pareigūnų diskrecija priimant užsieniečių prašymus dėl vizos išdavimo ir priimant sprendimus dėl vizos išdavimo bei priimant sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, yra specialioji (išskirtinė), nes teisės aktai konsuliniam pareigūnui suteikia didelę diskreciją įvertinti faktines aplinkybes priimant sprendimą dėl vizos išdavimo ar neišdavimo užsieniečiui. Akcentuoja, kad Europos Sąjungos teisė numato ribotą teisminę kontrolę, kurią vykdant atsižvelgiama į specifinį visų išdavimo procedūros pobūdį. Vizų kodekse ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimuose nurodyta „didelė valstybių narių kompetentingų institucijų diskrecija“ reiškia mažesnius reikalavimus valstybių narių nacionalinių teismų atliekamai teisminei kontrolei, nes priešingu atveju „kompetentingų institucijų diskrecijos laisvės“ neliktų ir teisminės institucijos atliktų vykdomosios valdžios darbą; taigi, nacionalinis teismas negali pakeisti kompetentingų valdžios institucijų, kurios, be to, turi specialią kompetenciją ir priemones, būtinas šiai užduočiai vykdyti.
Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas, išnagrinėjęs prašymą išduoti Šengeno vizą bei pateiktus dokumentus nustatė, kad pareiškėjas pateikė pagrindžiamuosius dokumentus dėl apgyvendinimo viešbutyje bei lėktuvo bilietų rezervaciją, tačiau už viešbutį bei lėktuvo bilietus neapmokėta, o pagal pateiktus bilietų rezervacijos duomenis avialinijų puslapyje nepavyko rasti bilietų rezervacijos. Konsulinis pareigūnas, tikslu įvertinti, ar pareiškėjas nekelia neteisėtos imigracijos pavojaus ir ketina išvykti iš Šengeno teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, nustatė, kad pareiškėjo asmeniai ryšiai kilmės šalyje yra silpni, gyvena su šeima (turi du brolius), gyvenimo pagrindas – laikinas sezoninis darbas, gaunamos pajamos yra neužtikrinančios vidutinio ir (ar) aukšto socialinio statuso buvimo valstybėje, būsto (nekilnojamojo turto) nuosavybės savo vardu neturi; šios aplinkybės – mažos pajamos, jis yra iš šalies, kurios piliečiai kelia didelę nelegalios imigracijos riziką, silpni ryšiai su kilmės valstybe, anksčiau turistiniais tikslais nebuvęs ne tik Šengeno erdvėje, bet ir arčiau esančiose turistiniais objektais ir kultūra garsėjančiose valstybėse; Pareiškėjas nepateikė Europos Komisijos 2015 m. spalio 16 d. Įgyvendinimo sprendime dėl patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Afganistane, Indijoje, Maroke, Singapūre bei Trinidade ir Tobago, sąrašo III priede nustatytų Patirtinamųjų dokumentų, kuriuos išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti (duomenys neskelbtini), sąraše. Ambasadoje gautos informacijos visuma leido Ambasados darbuotojui priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių Ambasadoriui kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – draugės lankymas (turizmas), todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėjas nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą (išvykimo iš Lietuvos lėktuvo bilietų rezervacijos nebuvimo) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo, gyvenamosios vietos) nėra patikima, vadinasi jis gali kelti nelegalios imigracijos grėsmę.
Nurodo, kad kvietėjos reputacija tiesioginės reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui neturėjo. Nesusijęs su skundžiamu Ambasados sprendimu ir pareiškėjo skundo teiginys, kad jis neturi jokių nusižengimų ar nėra baustas, nes Ambasados sprendimas nėra grindžiamas tuo pagrindu, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas skundą prašė atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu išduoti vizą turėjo pateikti Europos Komisijos 2015 m. spalio 16 d. Įgyvendinimo sprendime dėl patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Afganistane, Indijoje, Maroke, Singapūre bei Trinidade ir Tobago, sąrašo III priede nustatytus Patirtinamuosius dokumentus, kuriuos išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti (duomenys neskelbtini), t. y. turėjo pateikti atgalinio lėktuvo bilieto ir viešbučio rezervacijos patvirtinimą. Nurodyti kelionės tikslą, pateikti kitus sąraše nurodomus dokumentus. Pareiškėjo pateikti dokumentai kelia pagrįstus įtarimus dėl tikrojo jo kelionės tikslo ir nelegalios imigracijos riziką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2023 m. spalio 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas 2023 m. spalio 16 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti Šengeno vizą. Prašyme Ambasadai pareiškėjas, be kita ko, nurodė: 1) civilinę būklę – nesusituokęs; 2) kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; 3) kviečiančio asmens vardas ir pavardė – draugė Lietuvos Respublikos pilietė N. R.; 4) pagrindinio kelionės tikslo valstybė narė – Lietuva; 5) prašoma leisti atvykti – du kartus; 6) numatoma pirmo numatomo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2023 m. gruodžio 16 d.; 7) numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data po pirmo numatomo buvimo – 2024 m. sausio 16 d.; 8) kelionės ir pragyvenimo išlaidas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens buvimo metu padengia – pats prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo; 9) pragyvenimo lėšos – grynieji pinigai ir kredito kortelė; 10) rėmėjas (priimantis asmuo) – N. R.; 11) pragyvenimo lėšos – suteikiamas apgyvendinimas. Kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pareiškėjas pateikė: laišką–kelionės planą, tarpininkavimo raštą, kelionės sveikatos draudimo polisą, skrydžių neapmokėtus bilietus, viešbučių neapmokėtą užsakymą, darbdavio raštą, banko sąskaitų išrašus, socialinio draudimo dokumentus.
Ambasadai kilus įtarimų dėl tikrosios kelionės tikslo ir nelegalios migracijos rizikos, pareiškėjas buvo pakviestas pokalbiui. 2023 m. spalio 23 d. pokalbyje pareiškėjas nurodė, kad Šengeno vizos prašo, nes nori aplankyti draugę ir susipažinti su jos šeima, kartu praleisti atostogas ir sutikti Naujuosius metus. Pareiškėjas gyvena su šeima (turi 2 brolius), pragyvenimui užsidirba dirbdamas banglenčių instruktoriumi, darbas sezoninis, žiemos metu turi daug laisvo laiko, todėl gali sau leisti atostogauti. Visas kelionės išlaidas planuoja padengti pats, apsistos pas draugę, Vilniaus mieste. Buvo kartą sutikęs draugės mamą, kuri viešėjo (duomenys neskelbtini).
Ambasada 2023 m. spalio 23 d. užpildytoje standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje, kurią pateikė pareiškėjui, nurodė, kad atsisako išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo terminui. Papildomose pastabose nurodė, kad „išduodant Šengeno vizą, vizų tarnyba privalo įvertinti, ar vizos prašantis asmuo nekelia neteisėtos imigracijos pavojaus ir ketina išvykti iš Šengeno teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jo socialinio ir ekonominio stabilumo lygis buvimo ir kilmės valstybėje leidžia konstatuoti neteisėtos imigracijos grėsmę pagal beveik visus kriterijus, kuriuos reikalinga įvertinti pagal Europos Sąjungos Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo keičiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymą ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (Vizų kodekso vadovas I) 6.13 dalį“. Skundų dėl sprendimų atsisakyti išduoti ar panaikinti ar atšaukti vizą taisyklės išdėstytos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme.
Iš byloje pateikto užsieniečių registro vizų modulio matyti, kad pareiškėjo pajamos yra mažos, pareiškėjas yra iš šalies, kurios piliečiai kelia didelę nelegalios imigracijos riziką, silpni ryšiai su kilmės valstybe, anksčiau turistiniais tikslais nebuvo ne tik Šengeno erdvėje, bet ir arčiau esančiose turistiniais objektais ir kultūra garsėjančiose valstybėse. Šios aplinkybės sukėlė abejonių, kad užsienietis deklaruodamas turizmą ir draugės šeimos lankymą kaip kelionės į Lietuvą tikslą, siekia patekti į Šengeno erdvę imigracijos tikslais.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nesutinka su Ambasados atliktu jo prašymo dėl Šengeno vizos išdavimo įvertinimu, t. y. teigia, kad jo vertimu, jis pateikė pakankamus dokumentus pagrindžiančius jo atvykimo į Lietuvą tikslą, taip pat, kad jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos. Dėl neapmokėtų lėktuvo bilietų teigia, kad jam taip patarė daryti daugelis, jis teigia nežinojęs, kad reikia pateikti jau apmokėtus lėktuvo bilietus.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas; Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. Reglamento Nr.2019/1155 redakcija), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagal kurio 12¹ straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (toliau – Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas), nuostatos.
Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 4 punktą, Lietuvos vizų tarnybos užsienyje sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, Šengeno vizos panaikinimo ir atšaukimo priima konsuliniai pareigūnai. Priimti dokumentus Šengeno vizai gauti, užpildyti vizos įkliją ir įklijuoti ją į kelionės dokumentą gali ir vizų tarnybų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą, sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS). Duomenys apie gautą prašymą išduoti Šengeno vizą, apie išduotą Šengeno vizą, apie sprendimą atsisakyti išduotą Šengeno vizą per N.VIS perduodami į Centrinę vizų informacinę sistemą (6 punktas). Priėmus sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, t. y. dėl to, kad kita valstybė narė pareiškė prieštaravimą dėl vizos išdavimo, pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą (Vizų kodekso VI priedas) skiltyje „Papildomos pastabos“ nurodoma: 1) valstybė narė, pareiškusi prieštaravimą, 2) prieštaravimo esmė, jei valstybė narė nurodė, valdžios institucija, į kurią prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo gali kreiptis (16 punktas).
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
ESTT yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš V. F. Respubliką (C-84/12).
Europos Sąjungos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas – Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr.K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina, kad patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti: 1) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas (paprastai nereikalaujama pateikti atgalinio bilieto, už kurį sumokėta, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis jo gali būti paprašyta); 2) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas); 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (šeimos ryšius gali patvirtinti santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta).
Europos Sąjungos Komisijos Įgyvendinimo sprendime 2015 m. spalio 16 d. dėl patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Afganistane, Indijoje, Maroke, Singapūre bei Trinidade ir Tobago, sąrašo III priede nustatytų Patirtinamųjų dokumentų, kuriuos išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti (duomenys neskelbtini), sąrašas. I dokumentai, kuriuos turi pateikti visi prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys: 1) Gyvenamosios vietos patvirtinimas; 2) Transporto priemonė: - atgalinio lėktuvo, autobuso arba kelto bilieto užsakymo patvirtinimas, jei taikoma; - transporto priemonės registracijos liudijimas, jei taikoma. II. Dokumentai, kurie turi būti pateikti, atsižvelgiant į kelionės tikslą A. Turizmas ir šeimos lankymas arba privatus vizitas 1. Apgyvendinimo įrodymas: - viešbučio užsakymo patvirtinimas arba - kvietimo įrodymas (valstybių narių reikalaujamos nacionalinės formos, žr. kompetentingos valstybės narės svetainę), arba - organizuotos turistinės kelionės įrodymas. 2. Verslininkai, prekybininkai, savarankiškai dirbantys specialistai: - (duomenys neskelbtini) bendrovės komercinės registracijos originalas; - (duomenys neskelbtini) bendrovės įstatų originalas; - (duomenys neskelbtini) bendrovės einamųjų metų verslo licencijos originalas; - (duomenys neskelbtini) bendrovės einamųjų metų pajamų mokesčio (IRG) mokėjimo pažymos originalas; - (duomenys neskelbtini) bendrovės kitų mokesčių naujausio mokėjimo pažymos originalas; - paskutinių trijų mėnesių (duomenys neskelbtini) bendrovės banko sąskaitų išrašų originalai; - paskutinių trijų mėnesių prašymą pateikiančio asmens asmeninių sąskaitų išrašų originalai; - prašymą pateikiančio asmens profesinės tapatybės kortelė arba profesinės organizacijos pažyma, jei taikoma, ir (arba) - kiti turto ir kitų pragyvenimo lėšų įrodymai, jei taikoma (pvz., bendrovės nuosavybės, turto nuosavybės, žemės ūkio naudmenų nuosavybės, žemės nuosavybės). 3. Darbuotojai: - darbo pažymėjimas; - CNSS darbo pažymėjimas; - paskutinių trijų mėnesių CNSS išmokų mokėjimo išrašai ir atlyginimo santraukos, ir - trijų paskutinių algalapių originalai; - paskutinių trijų mėnesių banko sąskaitų išrašų originalai ir (arba) kiti turto ir kitų pragyvenimo lėšų įrodymai, jei taikoma.
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad jam buvo pateikta nuoroda, kurioje pareiškėjas galėjo susipažinti su patirtinamųjų dokumentų, kuriuos išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti (duomenys neskelbtini), sąrašu. Pareiškėjas pagal Sąrašo III priedo I dokumentai, kuriuos privalo pateikti visi prašymą pateikti asmenys, yra gyvenamosios vietos patvirtinimas ir atgalinio lėktuvo bilieto užsakymo patvirtinimas, o asmenys, kurių vykimo tikslas turizmas ir šeimos lankymas ar privatus vizitas, - viešbučio užsakymo patvirtinimą. Pareiškėjas su prašymu išduoti vizą pateikė neapmokėtus viešbučio užsakymą ir lėktuvo bilietus. Ambasados darbuotojui nepavyko rasti bilietų rezervacijos. Taigi pareiškėjas su prašymu dėl vizos išdavimo nepateikė visų privalomų pateikti vykstant iš (duomenys neskelbtini) į ES šalis dokumentų. Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas subjektyvus vertinimas, kokius dokumentus jis turėjo pateikti ir kaip jie turėjo būti įvertinti, yra teisiškai nereikšmingas. Iš esmės pats pareiškėjas pripažįsta, kad nepateikė visų reikalingų dokumentų Šengeno vizai gauti dėl informacijos stokos, o tai sudaro pagal esamą teisinį reguliavimą pakankamą teisėtą pagrindą netenkinti prašymo dėl Šengeno vizos išdavimo trečiųjų šalių piliečiams ir atsisakyti ją išduoti. Pareiškėjo teismui pateikti papildomi dokumentai ir duomenys, kurie nebuvo pateikti ambasados darbuotojui su prašymu ar pokalbio metu, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, tačiau sudaro pagrindą pareiškėjui pateikti naują prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, prie jo pateikiant visus reikalingus prašymą patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad viešąjį administravimą atliekantys subjektai pagal savo kompetenciją sprendžia asmenų prašymus dėl administracinės paslaugos suteikimo ir įvertina jų pateiktus dokumentus, o administracinis teismas tikrina jų priimtų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Duomenų, jog ambasada būtų atsisakiusi priimti kokius nors pareiškėjo dokumentus, nėra. Tokių argumentų nenurodė ir pareiškėjas skunde teismui.
Aiškindamas VAĮ šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 str.). Įvertinus skundžiamo administracinio sprendimo turinį (atsisakymo išduoti vizą teisinį pagrindą ir papildomas pastabas, susietas su konsuline informacija), darytina išvada, jog jame išdėstyti motyvai yra pakankami suprasti administracinio sprendimo rezultatą ir pagrindą bei tokio sprendimo priežastis. Esminiai administracinio sprendimo motyvai išdėstyti pačiame skundžiamame administraciniame sprendime, kaip to reikalauja administracinė jurisprudencija.
Be to, pareiškėjas skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su atsakovės išvada, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai valstybėje yra silpni, o gaunamos pajamos yra neužtikrinančios vidutinio ir (ar) aukšto socialinio statuso buvimo valstybėje. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su Ambasados atliktu pareiškėjo socialinių ryšių ir pareiškėjo finansinės padėties įvertinimu. Tai, kad pasak pareiškėjo jo pateikti duomenys yra įprasti jo šalyje niekaip negali lemti Ambasados sprendimo išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Pažymėtina, kad Ambasados darbuotojas vertino pareiškėjo šalyje gaunamą darbo užmokestį, kitą nuosavybės teise teisėtai valdomą turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą valdomą nuosavybės teise). Įvertinęs pareiškėjo pateiktus darbdavio algalapius, banko sąskaitos išrašus nustatė, kad jo uždirbamos pajamos yra mažos, darbas yra susijęs su sezoniškumu, nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, gyvena su šeima (turi du brolius). Taigi pareiškėjo teiginiai, kad Ambasadorius netinkamai įvertino jo pateiktus dokumentus, yra aiškiai nepagrįstas.
Sutiktina su atsakove, kad kvietėjos reputacija tiesioginės reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui neturėjo. Nesusijęs su skundžiamu Ambasados sprendimu ir pareiškėjo skundo teiginys, kad jis neturi jokių nusižengimų ar nėra baustas, nes Ambasados sprendimas nėra grindžiamas tuo pagrindu, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.
Teismo vertinimu, Ambasados nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo socialiniais ryšiais, gaunamomis darbo užmokesčio pajamomis ir valdomu kitu turtu (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjo pateikti neapmokėtas viešbučio užsakymas ir neapmokėti bilietai bei pareiškėjo pokalbyje pateikti duomenys apie jo tikrąjį atvykimą į Šengeno teritoriją tikslą (pokalbio Ambasadoje metu ir pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad buvo kartą sutikęs (duomenys neskelbtini) draugės mamą, su drauge draugauja dvejus metus, apsistos pas draugę, nori susipažinti su draugės šeima, draugais, taip pat teigė, jog nori sutikti Naujuosius metus, paatostogauti) sudarė pagrindą abejoti, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą (vieną iš Šengeno erdvės valstybių) tikslai gali būti kitokie, nei nurodyti prašyme išduoti Šengeno vizą. Pareiškėjui nepateikus patikimų, pakankamų ir objektyvių įrodymų apie buvimo Lietuvoje tikslą, sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, Ambasada, atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktą informaciją, neviršydama savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti pareiškėjui Šengeno vizos.
Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovas atsiliepime ir posėdyje teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas yra kilęs iš šalies, kurios piliečiai kelia didelę nelegalios imigracijos riziką, todėl Ambasada gavusi pareiškėjo prašymą išduoti jam Šengeno vizą, turėjo itin atsakingai įvertinti pareiškėjo pakalbio metu nurodytą jo atvykimo į Šengeno erdvę tikslą, taip pat jo pateiktus dokumentus. Pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai bei Ambasados surinkta informacija buvo prieštaringi. Vizų kodekse 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardintų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardintų aplinkybių. Būtent užsienietis, siekiantis gauti vizą, turi pateikti visus dokumentus, kurie patvirtintų atitiktį Šengeno vizai gauti keliamiems reikalavimams arba nebuvimą pagrindų, sudarančių pagrindą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos gavimo, kadangi turi būti vertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o dėl vizų išdavimo sprendžiantis tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomus dokumentų ar paaiškinimų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-184/2014). Teismas daro išvadą, kad buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, jo panaikinti nėra pagrindo.
Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl Šengeno vizos išdavimo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.