Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-195-881/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
2S-195-881/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08420-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
T. G.
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-195-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08420-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1.; 106.8.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10449-574/2011 pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovams A. D. ir A. D. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovo A. D., ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovės T. G. ieškinį atsakovams A. D. ir A. D. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia yra turtinis ginčas ir tokio reikalavimo suma nustatoma pagal turto – ginčo dalyko ­– rinkos vertę. Pasak teismo, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina nėra reali, kaina yra didesnė, o nurodyta ieškinio suma aiškiai neatitinka tikrosios turto vertės. Pati ieškovė nurodo, kad žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centro, yra 576 669 Lt. Iš VĮ Registrų centro pateikiamos viešos informacijos apie vidutines rinkos vertes pagal unikalų numerį matyti, jog žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 895 000 Lt. Taigi, teismas sprendė, jog akivaizdu, kad ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, todėl byla Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui neteisminga. Byla teisminga apygardos teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodo, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2011 m. rugsėjo mėnesį, skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė 2011 m. rugsėjo 23 d., t. y. galiojant senajai CPK 85 straipsnio 1 dalies redakcijai, todėl ieškinio suma turi būti nustatoma pagal ginčijamo sandorio sumą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškinio sumos nustatyti vadovaudamasis naujosiomis taisyklėmis, įtvirtintomis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Tai, kad iki CPK 85 straipsnio 1 dalies papildymo 11 punktu ieškinio suma buvo nustatoma atsižvelgiant į sandorio sumą, patvirtina ir teismų praktika. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė atsakovui grąžintų 10 000 Lt, o atsakovas ieškovei – už šią sumą įsigytą turtą. Taigi ieškovės ieškinio suma yra 10 000 Lt, ir ieškinys teismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Atsakovai A. D. ir A. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo metu galiojusiomis CPK normomis. Atsakovų teigimu, apeliantė nepateikia jokios nuoseklios aukštesnės instancijos teismų praktikos, pagal kurią nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo bylose pirmosios instancijos teismai ieškinio sumos negalėtų nustatyti pagal VĮ Registrų centras skelbiamą ir nenuginčytą vidutinę turto rinkos vertę. Priešingai, apeliacinės instancijos teismai ieškinio kainą nustato remdamiesi viešai skelbiamomis galimai nepagrįstai perleisto nekilnojamojo turto vertėmis. Be to, apeliantė nepagrįstai mano, kad tik nuo 2011 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai įkainojami pagal perleisto turto rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydama vadovaujantis CK 1.90 straipsniu pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Nurodė, kad minėta pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovams žemės sklypo dalį už 10 000 Lt. Ieškovės nuomone, ši suma laikytina pareikšto ieškinio suma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turtinių ginčų ir jų įkainojimo laikomasi nuostatos, kad ginčo dėl sandorio įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-350/2009, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-560/2009). Taigi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-44/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinis ginčas, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susijęs su pirkimo-pardavimo sutarties objekto – žemės sklypo dalies, išreikalavimu, todėl ieškinio suma turi būti nustatoma pagal šio turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.), o ne sandorio sumą, kuri, kaip teigia pati ieškovė, neatitinka parduotos žemės sklypo dalies rinkos vertės. Pažymėtina, kad dar iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimų įsigaliojimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai ieškiniu prašoma taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo turtą, ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-505/2008).

Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusiu CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu nesivadovavo – pagrindas atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui buvo vadovaujantis skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiomis CPK normomis ir suformuota teismų praktika.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė