- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- eA-779-442/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. (V. M.) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. M. (V. M.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą CSPR-269 (toliau – ir Centrinio registratoriaus sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 27683119 (toliau – ir Teritorinio registratoriaus sprendimas) dalį, kuria atsisakyta registruoti nuosavybės teises, nes pateiktas 2020 m. spalio 30 d. Europos paveldėjimo pažymėjimas (toliau – ir Europos paveldėjimo pažymėjimas) neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas, NTRĮ) 23 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimų; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) įregistravimo ir dėl jo priimti teisėtus sprendimus. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jos tėvas A. M., kuris buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 650/2012) Vokietijos Federacijos Vysbadeno apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. išdavė Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuriame patvirtintas juridinis faktas, jog V. M., kuri yra A. M. dukra, yra vienintelė paveldėtoja ir paveldėjo visą palikėjo A. M. turtą. Šį faktą taip pat patvirtina A. M. testamentas. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad A. M. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. 2020 m. liepos 27 d. pareiškėjos vardu buvo pateiktas prašymas įregistruoti nuosavybės teises į Žemės sklypą. Kartu su prašymu buvo pateikti paaiškinimai bei dokumentai, patvirtinantys nuosavybės įgijimo faktą: pareiškėjos asmens tapatybės kortelė, jos tėvo mirties įrašas, Vysbadeno apylinkės teismo protokolas su A. M. testamentu, 2020 m. spalio 30 d. Europos paveldėjimo pažymėjimas, išduotas Vysbadeno apylinkės teismo, VĮ Registrų centro išrašai apie A. M. turtą, pateikta atstovavimo sutartis.
1.3. 2021 m. rugpjūčio 11 d. gautas Teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta prašymą atmesti, nes pateiktas 2020 m. spalio 30 d. Europos paveldėjimo pažymėjimas neatitinka Registro įstatymo 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies reikalavimų ir negali būti teisiniu pagrindu įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisių į Žemės sklypą.
1.4. Dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėja pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai ir prašė panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą, o Centriniam registratoriui atsisakius registruoti pareiškėjos nuosavybės teises, informuoti, kaip pareiškėjai šią teisę įgyvendinti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.
1.5. Reikalavimas, jog visi Registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys būtų pateikiami išskirtinai tik Europos paveldėjimo pažymėjime, neleidžiant pateikti papildomų dokumentų, nurodančių šiuos duomenis, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Tai išplaukia iš Reglamento Nr. 650/2012 tikslų – veiksmingai užtikrinti įpėdinių ir testamentinės išskirtinės gavėjų, kitų palikėjo artimųjų ir palikėjo kreditorių teises (preambulės 7 p.) bei iš kitų Reglamento nuostatų.
1.6. Kartu su prašymu pareiškėjos vardu įregistruoti nuosavybės teises į Žemės sklypą buvo pateikti paaiškinimai bei dokumentai, patvirtinantys visus būtinus prašomo įregistruoti turto duomenis ir asmens duomenis, kurie remiantis Registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi turi būti nurodyti dokumentuose, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją. Pridedami dokumentai (VĮ Registrų centro išrašas) patvirtina, kokį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise turėjo palikėjas A. M. (pateikiami visi būtini turto duomenys), o Europos paveldėjo pažymėjimas patvirtina, kad visas A. M. turtas perėjo įpėdinei V. M. Taigi, abu dokumentai kartu patvirtina prašymą registruoti juridinį faktą bei NTRĮ reikalaujamus nurodyti nekilnojamojo turto duomenis. Nurodytus duomenis papildomai patvirtina A. M. mirties įrašas ir Vokietijos Federacijos Vysbadeno apylinkės teismo protokolas su A. M. testamentu.
1.7. Reglamentas Nr. 650/2012 nustato, kad Europos paveldėjimo pažymėjimas yra dokumentas, kurio pagrindu turi būti registruojamas paveldėtas turtas atitinkamuose valstybių narių registruose ir negali būti reikalaujama papildomų specialių procedūrų siekiant, kad Europos paveldėjimo pažymėjimas sukeltų teisines pasekmes, o jei yra reikalingi papildomi dokumentai ar informacija pagal tos valstybės nacionalinę teisę, kurie nėra nurodyti Europos paveldėjimo pažymėjime, tai registro procese dalyvaujanti institucija gali paprašyti asmens pateikti reikiamą papildomą informaciją ar dokumentus. Valstybė narė negali atsisakyti registruoti teisę į nekilnojamąjį turtą pagal Europos paveldėjimo pažymėjimą, jeigu šiame pažymėjime nenurodytus duomenis, kurie yra reikalaujami pagal valstybės nacionalinę teisę, patvirtina kiti papildomai kartu su Europos paveldėjimo pažymėjimu pateikiami dokumentai.
1.8. Kitos valstybės išduodamų dokumentų reikalavimus nustato tos valstybės nacionalinės teisės nuostatos ir asmuo negali daryti įtakos tam, kokie duomenys jame įrašomi. Todėl atsisakant registruoti nuosavybės teises tuo pagrindu, jog Europos paveldėjimo pažymėjime yra pateikti ne visi duomenys apie nekilnojamąjį turtą, kai tuos duomenis patvirtina kitas dokumentas, ir reikalaujant pateikti Europos paveldėjimo pažymėjimą (išduotą Vokietijos teismo) su visais būtent jame nurodytais duomenimis, kurių registruojant nekilnojamąjį turtą reikalauja NTRĮ, reikalaujama neįmanomų dalykų.
1.9. Skunde Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pareiškėja prašė informuoti, kaip pareiškėjai savo teisę įgyvendinti, t. y. kokius papildomus dokumentus pateikti, kad nuosavybės teisės būtų įregistruotos, tačiau pareiškėjai nebuvo nurodyta, kokius papildomus dokumentus ar informaciją ji turėtų pateikti, kad įgyvendintų savo teisę.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti, remdamasis šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Teritorinis registratorius sprendimą, kuriuo atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į Žemės sklypą, motyvavo tuo, kad su Prašymu pateikta Europos paveldėjimo pažymėjimo, išduoto Vysbadeno apylinkės teismo, patvirtinta kopija (toliau – ir Europos paveldėjimo pažymėjimas) neatitinka Registro įstatymo reikalavimų, t. y. jame nėra duomenų apie su nuosavybės teisių registravimu susijusius asmenis ir nekilnojamąjį daiktą, į kurį prašoma įregistruoti nuosavybes teises Nekilnojamojo turto registre, be to, nepateiktas dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.
2.2. Centrinio registratoriaus sprendime, atsižvelgiant į tai, kad pateiktame Europos paveldėjimo pažymėjime (Pažymėjimo V formos IV priedo 9 punkte) nėra duomenų apie pareiškėjos paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, nors toks reikalavimas nustatytas Reglamente Nr. 1329/2014 bei Registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, buvo pritarta Teritorinio registratoriaus sprendimui– dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (Registro įstatymo 29 str. 2 p.).
2.3. Remiantis Reglamento Nr. 650/2012 69 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 straipsnio 2 dalies l punktu, registruojant paveldėtą nekilnojamąjį turtą taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos taisyklės. Pareiškėjos pateiktame Europos paveldėjimo pažymėjime nėra Registro įstatymo 23 straipsnyje numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui identifikuoti. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad pagal Registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalį nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų nustatymas yra galimas prašyme ir su prašymu pateiktuose kituose dokumentuose. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo teisiniai pagrindai išvardinti Registro įstatymo 22 straipsnyje, tarp kurių yra paveldėjimo teisės liudijimas ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai (5 ir 10 p.), tačiau nėra pareiškėjos su prašymu pateiktų dokumentų (pareiškėjos pateikti dokumentai taip pat nėra įtvirtinti kituose įstatymuose, kaip pagrindas nuosavybės teisėms įregistruoti). Pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą patvirtinantis dokumentas yra Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuriuo remiantis paveldimas turtas įregistruojamas valstybės narės atitinkamame registre (Reglamento Nr. 650/2012 69 str. 5 d.), todėl būtent šiame dokumente (kaip nustato Registro įstatymo 23 str.), o ne su prašymu pateiktuose kituose, Registro įstatymo 22 straipsnyje nenurodytuose dokumentuose turi būti nurodyti daiktą identifikuojantys duomenys.
2.4. Reglamento Nr. 650/2012 68 straipsnyje nurodyta, kad Europos paveldėjimo pažymėjime pateikiama tiek toliau nurodytos informacijos, kiek jos reikia tikslui, kuriam išduotas pažymėjimas. Tai reiškia, kad Reglamentas Nr. 650/2012 numato, jog Europos paveldėjimo pažymėjime turi būti nurodyta tiek duomenų apie nekilnojamąjį turtą, kiek jų reikia registruojant nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į Reglamento Nr. 650/2012 preambulės 68 pastraipą, kuri įpareigoja Europos paveldėjimo pažymėjimą išduodančią instituciją atsižvelgti į formalumus, kurių reikalaujama laikytis registruojant nekilnojamąjį turtą valstybėje narėje, kurioje tvarkomas registras, bei Reglamento Nr. 650/2012 preambulės 18 pastraipą, kur nurodyta, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas reikalavimams įregistruoti registre teises į nekilnojamąjį turtą, todėl įregistravimo teisinės sąlygos ir būdas bei institucijos, kurios privalo tikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų ir kad būtų pateikta ar parengta pakankamai dokumentų arba juose pateikta reikiama informacija, turėtų būti nustatomi pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę.
2.5. Reglamento Nr. 1329/2014, kuriuo nustatomos formos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1329/2014) 5 priedo V formos IV priedo 9 punkte įtvirtinta, kad Europos paveldėjimo pažymėjime turi būti nurodytas įpėdiniui paskirtas turtas, dėl kurio prašoma išduoti pažymėjimą, nurodant, koks tai turtas, bei pateikiant visus reikiamus jo identifikavimo duomenis. Minėtas 9 punktas papildomai detalizuojamas, nurodant, kad, registruoto turto atveju, Europos paveldėjimo pažymėjimą išdavęs asmuo privalo pateikti informaciją, reikalingą turtui identifikuoti (pvz., tikslų nekilnojamojo turto objekto adresą, žemės registro, sklypo ar kadastro numerį, turto aprašą), pagal registrą tvarkančios valstybės narės teisę. Taigi Europos paveldėjimo pažymėjime turi būti nekilnojamąjį turtą identifikuojantys duomenys, kurie yra būtini pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
II.
3. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
4. Teismas, įvertinęs NTRĮ 5 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje, 23 straipsnio 1–4 dalyse, 29 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, atmetė pareiškėjos argumentus, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų nustatymas yra galimas ir iš kitų dokumentų, jeigu tokių duomenų nėra Europos paveldėjimo pažymėjime, nes daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo registre pagrindu galintys būti dokumentai išvardinti būtent NTRĮ 22 straipsnyje. Todėl būtent šie dokumentai turi patvirtinti prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, būtent jie turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys, būtent juose turi būti nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris.
5. Nagrinėjamu atveju iš visų pareiškėjos kartu su 2021 m. liepos 27 d. prašymu pateiktų dokumentų tik Europos paveldėjimo pažymėjimas atitinka NTRĮ 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, galinčių būti pagrindu nekilnojamąjį daiktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pobūdį ir gali būti laikomas NTRĮ 23 straipsnyje numatytu dokumentu, patvirtinančiu prašomos įregistruoti nuosavybės teisės atsiradimą paveldėjimo pagrindu. Kiti pareiškėjos pateikti dokumentai negali būti laikomi pagrindu jos nuosavybės teisei įregistruoti, nes juose nėra duomenų, patvirtinančių nuosavybės teisės perėjimą pareiškėjai.
6. Teismo vertinimu, iš Reglamento (ES) Nr. 650/2012 preambulės 18, 68 pastraipų, 1 straipsnio 2 dalies l punkto, 68 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 1329/2014 1 straipsnio 5 punkto nuostatų akivaizdu, kad pažymėjime turi būti duomenys, kurie yra būtini pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę. Pareiškėjos pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas neatitinka NTRĮ reikalavimų, jame nėra įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtinų duomenų (NTRĮ 23 str. 3, 4 d., 29 str. 2, 6 p.).
7. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje Nr. eA-1195-662/2023 išaiškino, kad Vokietijos teismai, išduodami Europos paveldėjimo pažymėjimą su tikslu įregistruoti Lietuvoje esantį paveldėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje tvarkomame registre, turi nurodyti Europos paveldėjimo pažymėjime ir tokiam įregistravimui būtinus duomenis, kurie identifikuoja tą turtą. Toks reikalavimas atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsnio nuostatas, todėl nelaikomas reikalavimu neįmanomų dalykų, kaip nepagrįstai teigia pareiškėja.
8. Teismas konstatavo, kad skundžiamu Teritorinio registratoriaus sprendimu pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises į Žemės sklypą. Centrinio registratoriaus sprendimas taip pat iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat teismas atmetė išvestinį pareiškėjos reikalavimą bei prašymą priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skunde išdėstytus reikalavimus. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Pareiškėja pakartoja jos skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai nurodydama, kad:
10.1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) sprendime byloje Nr. C 354/21 padarė išvadą, jog pagal Reglamentą Nr. 650/2012 nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, kuriose numatyta, kad prašymas įregistruoti nekilnojamąjį turtą šios valstybės narės nekilnojamojo turto registre gali būti atmestas, kai vienintelis šiam prašymui pagrįsti pateiktas dokumentas yra Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuriame tas nekilnojamasis turtas nėra nurodytas. Taigi, minėtoje byloje ESTT nurodė, jog galima atsisakyti registruoti nekilnojamąjį turtą pagal Europos paveldėjimo pažymėjimą, kai prašymui pagrįsti yra pateiktas tik šis dokumentas, o jame nėra visų duomenų, kurie yra reikalaujami registracijai pagal nacionalinės teisės nuostatas. Po šio ESTT sprendimo LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1195-662/2023 nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčo esmę sudaro klausimas, ar ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą, kai vienintelis tokiam prašymui pagrįsti pateiktas dokumentas yra Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuriame tas nekilnojamasis turtas nėra nurodytas. Atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje Nr. eA-1195-662/2023 vienintelis dokumentas, kuriuo buvo grindžiamas prašymas įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, buvo Europos paveldėjimo pažymėjimas, o šiame pažymėjime nebuvo nurodyti visi reikalingi duomenys. Tuo tarpu, pareiškėja VĮ Registrų centrui pateikė ne tik Europos paveldėjimo pažymėjimą, tačiau ir kitus dokumentus, kurie kartu patvirtina prašymą registruoti juridinį faktą bei NTRĮ reikalaujamus nurodyti nekilnojamojo turto duomenis. Todėl vadovaujantis aukščiau nurodytu išaiškinimu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo atsisakyti registruoti teises į nekilnojamąjį turtą vien dėl to, kad visi registracijai reikalingi duomenys nebuvo nurodyti minėtame pažymėjime.
10.2. NTRĮ 22 straipsnyje, kuriame išvardinti dokumentai, kurie gali būti nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas, yra nurodyta: „9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai“. Taigi, be kitų, dokumentas, kuris gali būti pateikiamas registruojant turtą, yra valstybės registrų išduoti dokumentai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateiktas VĮ Registrų centro išrašas atitinka NTRĮ 22 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
10.3. Kokie duomenys turi būti nurodyti prašant įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, yra nurodyta NTRĮ 23 straipsnio 4 dalyje. Šioje normoje nėra nurodyta, kad visi reikalaujami duomenys išimtinai turi būti nurodyti viename dokumente. Priešingai – šios nuostatos formuluotė yra suformuluota daugiskaitos, o ne vienaskaitos forma. Tai patvirtina, kad reikalaujami duomenys gali būti užfiksuoti keliuose dokumentuose. Tokį aiškinimą patvirtina ir kitos savo pobūdžiu panašios situacijos: pavyzdžiui, asmens pavardės pasikeitimo atveju jei dokumente, kurio pagrindu prašoma įregistruoti daiktinę teisę, būtų nurodyta asmens pavardė, kuri vėliau būtų teisės aktų nustatyta tvarka pakeista, kartu su nurodytu dokumentu būtų pateikiami dokumentai, patvirtinantys pavardės keitimo faktą, o ne atsisakoma registruoti, nes asmens pavardė skiriasi.
11. Pareiškėja 2024 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė jos 2023 m. lapkričio 6 d. prašymą Vokietijos Federacijos Vysbadeno apylinkės teismui bei šio teismo 2024 m. sausio 29 d. raštą Nr. 4117VI2134/20M ir prašo šiuos dokumentus prijungti prie administracinės bylos. Pareiškėja paaiškina, kad ji kreipėsi į Vokietijos Federacijos Vysbadeno apylinkės teismą dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo patikslinimo, tačiau 2024 m. sausio 29 d. gavo atsakymą, kad dėl visuotinio paveldėjo principo atskiri palikimo objektai Europos paveldėjimo pažymėjime išskirti nebus. Pareiškėja pažymi, kad ji, paveldėjusi savo tėvo turtą, atsidūrė situacijoje, jog dėl skirtingų nacionalinių teisių reguliavimų negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes negali atlikti formalaus veiksmo – nuosavybės į Žemės sklypą įregistravimo, nors pagal visus rašytinius oficialius dokumentus vienareikšmiškai aišku, jog ji paveldėjo Žemės sklypą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsakovas remiasi jo atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, papildomai nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali būti laikomas NTRĮ 22 straipsnio 9 punkte nurodytu dokumentu (kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai), nes prašoma įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre ir yra pateikiamas to paties registro, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašas, o ne kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registro išrašas nelaikytinas nuosavybės teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą patvirtinančiu dokumentu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra iš esmės kilęs dėl Valstybės įmonės Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. SPR4-9610 (14.5 E).
15. Pareiškėjos atstovė 2021 m. liepos 27 d. padavė prašymą Teritoriniam registratoriui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu buvo pateiktos šių dokumentų kopijos: 2021 m. liepos 5 d. atstovavimo sutarties, V. M. asmens dokumento, 2020 m. spalio 30 d. Europos paveldėjimo pažymėjimo, išduoto Vysbadeno apylinkės teismo, A. M. mirties įrašo, VĮ Registrų centro išrašo apie A. M. turtą, Vysbadeno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. protokolo su A. M. testamentu.
16. Teritorinio registratoriaus sprendimu pareiškėjos prašymas buvo atmestas, nes, teritorinio registratoriaus nuomone, pateiktas 2020 m. spalio 30 d. Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuris yra išduotas Vysbadeno apylinkės teismo, neatitinka NTRĮ 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies reikalavimų, todėl negali būti teisiniu pagrindu įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
17. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu CSPR-269 paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą.
18. Pareiškėja 2024 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus dokumentus: jos 2023 m. lapkričio 6 d. prašymą Vokietijos Federacinės Respublikos Vysbadeno apylinkės teismui bei šio teismo 2024 m. sausio 29 d. raštą Nr. 4117VI2134/20M.
19. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 3 d.).
20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).
21. Naujai pateikti įrodymai patvirtina tam tikras naujas aplinkybes, kurių nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl konstatuotina, jog naujais įrodymais apeliacinės instancijos teisme siekiama išplėsti ginčo ribas naujais faktiniais duomenimis grindžiant savo reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą teismų praktiką dėl administracinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos bei vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, netenkina pareiškėjos prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos.
22. NTRĮ 22 straipsnis (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
23. Pagal NTRĮ 23 straipsnio 2 dalį (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.
24. NTRĮ 23 straipsnio 3 dalis (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatė, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Šio straipsnio 4 dalis (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
25. Pareiškėja jos nuosavybės teises į žemės sklypą prašė įregistruoti 2020 m. spalio 30 d. Europos paveldėjimo pažymėjimo, išduoto Vokietijos Federacinės Respublikos Vysbadeno apylinkės teismo, naudojant Reglamento (ES) Nr. 1329/2014 5 priede V formą.
26. Reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsnyje nurodyta, kad pažymėjime pateikiama tiek toliau nurodytos informacijos, kiek jos reikia tikslui, kuriam išduodamas pažymėjimas. Šio straipsnio l punktas apibrėžia, kad pažymėjime nurodoma kiekvienam iš įpėdinių tenkanti palikimo dalis ir, jei taikoma, kiekvienam įpėdiniui priklausančių teisių ir (arba) turto sąrašas (apyrašas). Reglamento (ES) Nr. 1329/2014 5 priedo V formos IV priedo (kuris privalomas, jei jo paskirtis – patvirtinti įpėdinio statusą ir teises) 9 punktas, skirtas įvardinti įpėdiniui priskirtą turtą, dėl kurio prašoma išduoti pažymėjimą (nurodant, koks tai turtas ir pateikiant visus reikiamus jo identifikavimo duomenis). Prie šio punkto esančioje išnašoje Nr. 13 paaiškinta, kad turi būti nurodoma, ar įpėdinis įgijo nuosavybės ar kokią kitą teisę į turtą, o registruoto turto atveju pateikti informaciją, pagal registrą tvarkančios valstybės narės teisę reikalingą turtui identifikuoti (pvz., tikslų nekilnojamojo turto objekto adresą, žemės registro, sklypo ar kadastro numerį, turto aprašą).
27. Pareiškėjos kartu su prašymu įregistruoti jos nuosavybės teises pateikto 2020 m. spalio 30 d. Europos paveldėjimo pažymėjimo, išduoto Vokietijos Federacinės Respublikos Vysbadeno apylinkės teismo, duomenys nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1329/2014 5 priedo V formos IV priedo 9 punkte nėra pateikti.
28. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1195-662/2023 yra atkreipusi dėmesį, kad siekiant įvertinti, ar Europos paveldėjimo pažymėjimą išduodanti institucija privalo vykdyti Reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsnio l punkte numatytą pareigą į tokį pažymėjimą įtraukti atitinkamam įpėdiniui atitenkančio turto sąrašą ne tik kai paveldi daug įpėdinių, bet ir kai paveldi vienas įpėdinis, kaip pagrindinėje byloje, Teisingumo Teismas sprendime R. J. R, C 354/21 yra nurodęs, kad minėtą Reglamento (ES) Nr. 650/2012 nuostatą reikia aiškinti, atsižvelgiant į to reglamento 1 straipsnio 2 dalies l punkto ir 69 straipsnio 5 dalies santykį ir į bendrą šių nuostatų sistemą (Teisingumo Teismo sprendimo R. J. R, C 354/21 39 p.). Aptaręs Europos paveldėjimo pažymėjimo tikslą, paskirtį ir jo sukeliamas pasekmes, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad, kai šis pažymėjimas pateikiamas kaip dokumentas, kuriuo remiantis prašoma įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, Reglamento (ES) Nr. 650/2012 68 straipsnyje numatyta, jog šiame pažymėjime turi būti pateikta būtiniausia informacija; vis dėlto pažymėjimo turinys kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo to, kokiu tikslu jis išduodamas. Tuomet, referavęs į minėto reglamento 69 straipsnio 5 dalies, 1 straipsnio 2 dalies l punkto, 18 konstatuojamosios dalies nuostatas, Teisingumo Teismas, kaip jau minėta, darė išvadą, kad nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, kuriose numatyta, jog prašymas įregistruoti nekilnojamąjį turtą šios valstybės narės nekilnojamojo turto registre gali būti atmestas, kai vienintelis šiam prašymui pagrįsti pateiktas dokumentas yra Europos paveldėjimo pažymėjimas, kuriame tas nekilnojamasis turtas nėra nurodytas (Teisingumo Teismo sprendimo R. J. R, C 354/21 42–49 p.).
29. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad ji atsakovui pateikė ne tik Europos paveldėjimo pažymėjimą, tačiau ir VĮ Registrų centro išrašą, kuris, pareiškėjos nuomone, pagal NTRĮ 22 straipsnio 9 punktą (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) yra dokumentas, kuriuo remiantis gali būti Nekilnojamojo turto registre registruojama jos daiktinė teisė.
30. Įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys gali būti pateikti tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) išvardintuose dokumentuose, o pateiktos neišsamios informacijos atveju registro tvarkytojas neturi diskrecijos vadovautis duomenimis, kurie yra pateikti pagal minėtą normą teisinio registravimo pagrindu nelaikomame dokumente (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1195-662/2023).
31. Pareiškėja prašo įregistruoti nuosavybė teisę į žemės sklypą, kurią ji įgijo paveldėjimu, todėl ši teisė Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojama tik dokumentų, patvirtinančių paveldėjimo faktą, pagrindu. Tokiu dokumentu, nagrinėjamu atveju, yra tik pareiškėjos Teritoriniam registratoriui pateiktas 2020 m. spalio 30 d. Europos paveldėjimo pažymėjimas, išduotas Vokietijos Federacinės Respublikos Vysbadeno apylinkės teismo. Jos teritoriniam registratoriui pateiktame VĮ Registrų centro išraše apie A. M. turtą nėra jokių duomenų apie pareiškėjos prašomos įregistruoti nuosavybės teisės paveldėjimo faktą, todėl šis dokumentas, nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste, pagal NTRĮ 22 straipsnio (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatas nepripažintinas dokumentu, kurio pagrindu gali būti registruojama pareiškėjos daiktinė teisė.
32. NTRĮ 29 straipsnio 2 punktas (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų.
33. Kadangi pareiškėjos atsakovui pateiktame dokumente (Europos paveldėjimo pažymėjime), kuriuo remdamasi ji prašė registruoti nuosavybės teisę, nėra nurodyti visi įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys, t. y. šis dokumentas neatitinka NTRĮ 23 straipsnio 3 ir 4 dalies (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) reikalavimų, todėl Teritorinis registratorius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjos prašymą. Naikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo atmestini ir kiti pareiškėjos skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, reikalavimai.
34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.