- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- eI2-2216-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00439-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas”
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. (M.) skundą atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas”, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. (M.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas” 2021 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1.35-21/215 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo skyrimo“.
Skunde nurodo, kad pareiškėja yra įtraukta į Vilniaus miesto asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, ilgą laiką jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur ji privalėjo išsikelti, kai nuosekliai buvo nugriaunami (duomenys neskelbtini) tautybės savavališki statiniai.
Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1-609 patvirtino Programą, kurios nuostatose yra numatyta, kad (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims pagal šią Programą teisinė galimybė gauti būsto nuomos kompensaciją, jeigu jie teisės aktų nustatyta tvarka nuomosis būstą ne Vilniaus mieste. Mano, kad skundžiamu sprendimu atsakovui atsisakius skirti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, nes ji tokį būstą nuomoja ne Vilniaus mieste ir tokia teisinė situacija pažeidžia jos teisėtus interesus dėl būsto ne Vilniaus mieste nuomos kompensacijos gavimo, kaip tai numatyta teisės akte.
Teigia, kad Asmenų ir šeimų, kurių namai buvo griaunami, sąrašo nenumato joks teisės aktas. Pareiškėjai nėra žinoma apie tokio sąrašo sudarymą, jai nebuvo jokiomis visuomenės informavimo priemonėmis pranešta apie tokių sąrašų sudarymą, pagal kokius kriterijus, dokumentus ir teisės aktus šis sąrašas buvo sudarytas.
Mano, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2016 m. atsakovė vyko į (duomenys neskelbtini) ir surašė ten gyvenančius asmenis ir šeimas. 2016 m. surašymo duomenimis Aukštutiniame (duomenys neskelbtini) gyveno 53 asmenys ir šeimos, Žemutiniame (duomenys neskelbtini) – 20 asmenų ir šeimų, adresu (duomenys neskelbtini) gyveno 20 asmenų ir šeimų. Pažymi, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į šį sąrašą, nes sąrašų sudarymo metu (duomenys neskelbtini) ji nebuvo rasta. Duomenų, kad pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), kuriame name gyveno, skunde pridėta nėra.
Nurodo, kad situacija dėl (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) pakartotinai svarstyta 2018 m. liepos 18 d. mero pavaduotojo pasitarimo socialinių reikalų ir sveikatos pasitarimo departamento klausimais metu. Jo metu konstatuota, kad planuojamuose nugriauti statiniuose, be Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentą) 2018 m. balandžio 23 d. rašte nurodytų 11 namų savininkų, kuriems surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, gyvena jų šeimos nariai ir / arba artimi giminaičiai, todėl suteikus būstą tik asmeniui, kuris nurodytas rašte, griaunamas namas vis tiek yra neatlaisvinamas. Atsakovui pavesta ieškoti galimybių apgyvendinti visus griaunamų namų faktinius gyventojus pagal pateiktą BĮ „Socialinės paramos centras“ sąrašą.
Pažymi, kad BĮ „Socialinės paramos centras“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateikė (duomenys neskelbtini) šeimų sąrašą, gyvenančių griaunamuose namuose. Šio sąrašo duomenimis, 11-oje (duomenys neskelbtini) namų gyvena 53 asmenys, šeimos. Sąraše pareiškėja nenurodyta. 2018 m. gruodžio 5 d. pasitarimo pas Vilniaus miesto savivaldybės pavaduotoją metu, nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) griaunamuose namuose gyvenančių (duomenys neskelbtini) šeimų sąrašą privalu įtraukti dar 5 asmenis (šeimas) ir daugiau sąrašo nebepildyti. Tarp jų pareiškėja taip pat nenurodyta.
Paaiškina, kad atsakovas dirbo su aukščiau minėtu sąrašu ir teikė asmenims bei šeimoms nuomos mokesčio dalies kompensacijas, jeigu asmenys ir šeimos išsinuomojo būstą iš privačių asmenų Vilniaus mieste bei ieškojo galimybių asmenims bei šeimoms nuomotis socialinius, savivaldybės būstus. 2020 m. gegužės 18 d. taip pat buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) sąrašas, kuriame pareiškėjos nebuvo. Peržiūrėjus 2020 m. gegužės 18 d. sąrašą buvo susidurta su problemomis. Informacijos, ar asmenys gauna paramą, buvo ieškoma Socialinių paslaugų informacinėje sistemoje SPIS (toliau – informacinė sistema) pagal asmens vardą, pavardę arba asmens kodą, o pateiktame sąraše gyventojų asmens kodai nebuvo nurodyti. Taip pat dalies ieškomų asmenų vardai ir pavardės sutapo, todėl neturint asmens kodo, nebuvo galima tinkamai identifikuoti asmenų ir patikrinti, ar jie nesinaudoja parama būstui.
Nurodo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) visuomenės centras“ 2020 m. spalio 15 d. pateikė atsakovui atnaujintą sąrašą su išsamiais duomenimis. Pateiktame sąraše 145 asmenys. Nurodyti sąraše 3 asmenys yra mirę, 9 asmenys deklaruoja gyvenamąją vietą ne Vilniaus mieste, 2 asmenų pagal asmens kodą nepavyko rasti, 15 sąraše esančių asmenų būstas išnuomotas, 19 asmenų naudojasi būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Pareiškėja jau nurodoma šiame sąraše.
Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovui pavesta rengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą 33 (duomenys neskelbtini) šeimų sąrašą, dėl kurių buvo priimti sprendimai griauti jų namus Vilniaus (duomenys neskelbtini). Į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą sąrašą papildomai įtraukti tik tuos asmenis ir / ar šeimos narius, kurie namų griovimo metu buvo įkalinti laisvės atėmimo vietose. Atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 29 d. duotą atsakovui pavedimą priimtas ginčijamas sprendimas.
Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) integracijos į visuomenę programos 2020–2023 m. patvirtinimo. Priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimai įpareigoja atsakovą sudaryti (duomenys neskelbtini) sąrašą, tai buvo nurodyta tiek 2016–2019 m., tiek 2020–2023 m. programose.
Pažymi, kad esant nevienodam sąrašų pateikimui, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini) visuomenės centras“, tiek Vilniaus (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininko raštuose pareiškėja nebuvo įrašyta, paskui 2020 m. spalio 15 d. sąraše ji buvo įrašyta, todėl atsakovas vadovavosi Departamento ir Socialinės paramos centro pateiktais duomenimis. Departamento rašte namas Nr. 55 nebuvo nurodytas.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakymas į pareiškėjos pateiktą prašymą dėl kompensacijos dalies skyrimo buvo pateiktas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 28 d. priimtu sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) integracijos į visuomenę programos 2020–2023 m. patvirtinimo. Vienas iš programos nustatytų tikslų gerinti (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių gyvenimo sąlygas.
Pažymi, kad sąrašai buvo sudarinėjami jau nuo 2016 metų, todėl atmeta pareiškėjos argumentus, kad ji apie tokius sąrašus nežinojo, daro išvadą, kad pareiškėja tuo metu Vilniaus (duomenys neskelbtini) net negyveno, todėl ir nepateko į sąrašą, nors jis sudarinėtas bent 4 kartus.
Akcentuoja, kad sąrašas yra sudarytas iš asmenų, kurių namai buvo griaunami Vilniaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir kurių savininkams buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tokių dokumentų pareiškėja prie skundo nėra pridėjusi.
Mano, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas, nėra pateikiama jokių faktinių aplinkybių ar duomenų įrodančių tai, jog pareiškėja gyveno Vilniaus (duomenys neskelbtini) ar Vilniaus (duomenys neskelbtini) 55 name. Skunde pareiškėja iš esmės ginčija tik (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, norinčių išsikelti iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) sąrašo sudarymą ir tai, kokiu pagrindu tokie sąrašai buvo sudaromi.
Pažymi, kad būtent 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo pasitarimo socialinių reikalų klausimais metu buvo nuspręsta pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą 33 (duomenys neskelbtini) šeimų sąrašą, dėl kurių buvo priimti sprendimai griauti jų namus Vilniaus (duomenys neskelbtini). Į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą sąrašą papildomai įtraukti tik tuos asmenis ir / ar šeimos narius, kurie namų griovimo metu buvo įkalinti laisvės atėmimo vietose. Atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo mechanizmo nenustato joks teisės aktas, sprendimai dėl (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų gyvenimo sąlygų gerinimo buvo priimami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, kuriuo patvirtinta Vilniaus (duomenys neskelbtini) integracijos į visuomenę programa.
Pažymi, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama sprendimus, visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas ir įvertina konkrečią situaciją taip užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi. Šiuo konkrečiu atveju, siekiant nustatyti asmenis, nukentėjusius nuo to, jog buvo priimti sprendimai griauti jų namus Vilniaus (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas, sudaryti tokių asmenų sąrašus, į kuriuos atitinkamai buvo įtraukti visi asmenys ir jų šeimos nariai, kurių namai Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo nugriauti bei papildomai įtraukti asmenys ir / ar šeimos nariai, kurie namų griovimo metu buvo įkalinti laisvės atėmimo vietose. Pažymi, kad minėtuose sąrašuose pareiškėjos nebuvo nuo 2016 metų, todėl ji buvo informuota, kad jos prašymas dėl kompensacijos skyrimo negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad konkrečiai nežino, kuriuo laikotarpiu pareiškėja buvo deklaruota Vilniaus (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėjo, kad pareiškėja gyveno Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir iš jo išsikėlė 2016 m., kada sužinojo, kad bus griaunami Vilniaus (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos pastatai. Akcentavo, kad atsakovė, sudarydama (duomenys neskelbtini) sąrašą su asmenimis, kurie buvo įtraukiami į šį sąrašą, nebendradarbiavo. Asmenys nežinojo, ar jie įtraukti į šį sąrašą, kokiais kriterijais vadovaujantis šis sąrašas sudaromas, kokiems tikslams šis sąrašas naudojamas. Asmenys nebuvo informuoti apie jų duomenų tvarkymą. Be to, šie sąrašai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai buvo nevieši, todėl asmenys, kurie yra įtraukti ar ne į šį sąrašą ,negali jo ginčyti ir dėl jo pasisakyti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimą, prašė pareiškėjos skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sąrašas dar nėra patvirtintas, tačiau atsakovės sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) sąrašo jau yra priimtas ir neketinama jo keisti. Pažymėjo, jog apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos programą buvo skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, be to, apie programą buvo informuotas BĮ „Socialinės paramos centras“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) visuomenės centras“, pastarieji turėjo informuoti (duomenys neskelbtini) bendruomenę apie vykdomą programą. Akcentavo, kad pareiškėjai parama pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtintą programą nepriklauso, nes ji nepateikia duomenų, kad gyveno Vilniaus (duomenys neskelbtini), o aplinkybė, kad ji buvo deklaruota Vilniaus (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad ji ten gyveno. Nurodė, jog šiuo metu visi savavališkos statybos pastatai jau yra nugriauti.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimą, prašė pareiškėjos skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sąrašas dar nėra patvirtintas, tačiau pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėja gyveno Vilniaus (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėja buvo tam tikru laikotarpiu deklaruota Vilniaus (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad ji ten gyveno.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos 2020 m. spalio 8 d. prašymas dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-410 „Dėl Vilniaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 metų programos tvirtinimo” buvo patvirtinta Vilniaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 metų programa. Programos 6.1.2 punkte buvo numatyta priemonė – „suteikti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) šeimoms, norinčioms išsikelti iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), arba skirti Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų būsto nuomos dalies kompensacijoms iš privataus sektoriaus“.
Siekiant (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių teisės į būstą įgyvendinimo – iškeldinti (duomenys neskelbtini) šeimas iš (duomenys neskelbtini) į saugią socialinę aplinką, užtikrinant teisę į būstą, SĮ „Vilniaus miesto būstas” pagal programą 2016 metais buvo pavesta sudaryti sąrašą šeimų, norinčių išsikelti iš (duomenys neskelbtini), kasmet jį atnaujinant. Atitinkamai, 2016 metais SĮ „Vilniaus miesto būstas” atliko (duomenys neskelbtini) gyventojų surašymą. 2016 metų surašymo duomenimis, Aukštutiniame (duomenys neskelbtini) gyveno 53 asmenys ir šeimos, Žemutiniame (duomenys neskelbtini) – 20 asmenų ir šeimų, adresu (duomenys neskelbtini) gyveno 20 asmenų ir šeimų. Sąraše pareiškėja A. M. nenurodyta.
Departamentas 2018 m. balandžio 23 d. pateikė informaciją dėl Vilniaus ((duomenys neskelbtini)) aukštutinio (duomenys neskelbtini) tautybės gyventojų nelegaliai pastatytų namų nugriovimo. Pateikta informacija, kad 11 namų savininkams (laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 13 d.) surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytus statinius. (duomenys neskelbtini) Aukštutiniame (duomenys neskelbtini), nustatytas nugrovimo terminas, pastatams pažymėtiems Nr. 2, 5, 6, 7A, 14, 17, 32, 40, 44, 48, 51.
BĮ „Socialinės paramos centras“ pavesta SĮ „Vilniau miesto būstas“ pateikti patikslintą informaciją apie Departamento rašte nurodytų savavališkų statinių faktinius gyventojus. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” pavesta ieškoti galimybių apgyvendinti visus griaunamų namų faktinius gyventojus pagal pateiktą BĮ „Socialinės paramos centras“ sąrašą. BĮ „Socialinės paramos centras“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateikė (duomenys neskelbtini) šeimų, gyvenančių griaunamuose namuose, sąrašą. Pažymėtina, jog šio sąrašo duomenimis 11-oje (duomenys neskelbtini) namų gyvena 53 asmenys, šeimos. Sąraše pareiškėja A. M. nenurodyta.
Mero pavaduotojo socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais 2018 m. gegužės 9 d. pasitarimo metu buvo pristatyta informacija apie planuojamus (duomenys neskelbtini) namų griovimo darbus, o SĮ „Vilniaus miesto būstas” pavesta įtraukti į (duomenys neskelbtini) programos vykdymą ES mediatorių ir toliau tęsti (duomenys neskelbtini) šeimų iškėlimo iš (duomenys neskelbtini) bei apgyvendinimo programą.
Mero pavaduotojo socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais 2018 m. liepos 18 d. buvo nurodoma, kad planuojamuose nugriauti statiniuose be Departamento rašte nurodytų asmenų, gyvena jų šeimos nariai ir / arba artimi giminaičiai, todėl suteikus būstą tik asmeniui kuris nurodytas rašte, griaunamas namas vis tiek yra neatlaisvinamas. Atsižvelgiant į tai, BĮ „Socialinės paramos centras” pavesta SĮ „Vilniau miesto būstas” pateikti patikslintą informaciją apie Departamento rašte nurodytus savavališkų statinių faktinius gyventojus, o SĮ „Vilniaus miesto būstas” pavesta ieškoti galimybių apgyvendinti visus griaunamų namų faktinius gyventojus pagal pateiktą BĮ „Socialinės paramos centras” sąrašą.
Pasitarimo, vykusio 2018 m. gruodžio 5 d., pas Vilniaus miesto savivaldybės pavaduotojo G. Palucką metu, nuspręsta, kad į (duomenys neskelbtini) griaunamuose namuose gyvenančių (duomenys neskelbtini) šeimų sąrašą privalu įtraukti dar 5 asmenis (šeimas) ir daugiau sąrašo nebepildyti. Tarp jų pareiškėja A. M. taip pat nenurodyta.
SĮ „Vilniaus miesto būstas” dirbo su aukščiau minėtu sąrašu ir teikė asmenims bei šeimoms nuomos mokesčio dalies kompensacijas, jeigu asmenys ir šeimos išsinuomojo būstą iš privačių asmenų Vilniaus mieste bei ieškojo galimybių asmenims bei šeimoms nuomotis socialinius savivaldybės būstus.
VšĮ „(duomenys neskelbtini) visuomenės centras" pateikė (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, kurie buvo įkalinimo vietoje ir grižo į (duomenys neskelbtini), sąrašą. A. M. nurodyta nebuvo.
Buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių su prašymu patikrinti, ar pateiktas sąrašas atitinka realią situaciją, esančią (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus 2020 m. gegužės 18 d. sąrašą buvo susidurta su problemomis ir 2020 m. rugsėjo 19 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) visuomenės centras“ buvo prašoma iki 2020 m. spalio 15 d. pateikti Vilniaus (duomenys neskelbtini) gyventojų sąrašą su išsamiais duomenimis. 2020 m. spalio 15 d. gautas atnaujintas sąrašas su prašomais duomenimis. A. M. jau nurodoma kaip gyvenusi 55 name. Atnaujintas sąrašas buvo teikiamas svarstyti pasitarime pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją (2020 m. lapkričio 24 d.). Nuspręsta klausimą teikti svarstyti pasitarime pas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoją.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. spalio 8 d. gavo pareiškėjos prašymą „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo / pratęsimo“, kuriuo prašoma skirti dalinę kompensaciją už būstą esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo pasitarimo, vykusio 2020 m. gruodžio 29 d., socialinių reikalų klausimais metu buvo nuspręsta pavesti SĮ „Vilniaus miesto būstas" rengti Administracijos patvirtintą 33 (duomenys neskelbtini) šeimų sąrašą, dėl kurių buvo priimti sprendimai griauti jų namus Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir į Administracijos patvirtintą sąrašą papildomai įtraukti tik tuos asmenis ir / ar šeimos narius, kurie namų griovimo metu buvo įkalinti laisvės atėmimo vietose. Atsižvelgiant į tai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ visiems (duomenys neskelbtini), kurie išsinuomojo būstą ne Vilniaus mieste ir kreipėsi dėl nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo, išsiuntė pranešimus, kad jų prašymai nėra tenkinami, nes jie nėra įrašyti į asmenų ir šeimų, kurių namai buvo griaunami Vilniaus (duomenys neskelbtini), sąrašą.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. sausio 15 d. skundžiamu raštu Nr. 1.35-21/215 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo“ nurodė, kad „<...>Apgailestaudami pranešame, kad yra nustatyta, jog Jūs nebuvote įrašyta į Asmenų ir šeimų, kurių namai buvo griaunami, sąrašą, todėl Jūsų prašymas dėl Kompensacijos skyrimo, kai būstas nuomojamas ne Vilniaus mieste, yra netenkinamas. Pažymėta, jog ji turi teisę išsinuomoti tinkamą būstą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl kompensacijos skyrimo, kuri bus mokama jai iš valstybės biudžeto“.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-410 buvo patvirtinta Vilniaus (duomenys neskelbtini) bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 metų programa, kuri yra tęsiama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvirtinta nauja 2020–2023 m. programa. Programos tikslai – skatinti (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių integraciją į švietimo sistemą, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą, siekti socialinės atskirties mažinimo, gerinti (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių gyvenimo sąlygas, didinti (duomenys neskelbtini) kultūros savitumo atvirumą, stabdyti narkomanijos plitimą (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje. Didelis dėmesys Programoje skiriamas (duomenys neskelbtini) būsto problemos sprendimui ir mokyklų lankomumui. Taip pat aktyviai dirbama su socialinės rizikos šeimomis, joms teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, ugdomi socialiniai įgūdžiai. Naujos redakcijos programos 5.1 punkte nustatyta daugiau priemonių siekiant uždavinio – siekti (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių teisės į būstą įgyvendinimo, tarpe kurių 5.1.1 priemonė, kuria siekia pasinaudoti pareiškėja, - „skirti Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų būsto nuomos dalies kompensacijoms iš privataus sektoriaus asmenų, kai būstas nuomojamas ne Vilniaus mieste“. Planuojamų rezultatų skiltyje numatyta, kad skiriama „šeimoms, esančioms Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintame būstų sąraše“, kurio, kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, nėra iki šiol patvirtinto. Be to, nors atsakovas nurodo, kad ši priemonė skirtina tik (duomenys neskelbtini) šeimoms, kurių savavališki statiniai buvo nugriauti, tačiau šio sąrašo sudarymo kriterijų ar aprašo nėra patvirtinta ir priemonės įvardijimas bei planuojami rezultatai neduoda pagrindo vienareikšmiai tokiai išvadai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. yra išsinuomavusi nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone (pateiktas 2021 m. vasario 8 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija, tarpusavio nuomos sutartis). Tiek skunde pareiškėja, tiek posėdžio metu jos atstovė teigė, kad pareiškėja Vilniaus (duomenys neskelbtini) gyveno ir iš jo išsikėlė 2016 m., kada sužinojo, kad bus griaunami savavališkos statybos pastatai. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo posėdžio metu patvirtino, jog Vilniaus (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos pastatų griovimo darbai galimai buvo pradėti pareiškėjos nurodytais metais, kuriais patvirtinta pirmosios redakcijos programa. Pareiškėja taip pat nuosekliai teigė, kad ji buvo deklaruota Vilniaus (duomenys neskelbtini). Nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo šios aplinkybės neneigia, tačiau teigia, kad ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad asmuo faktiškai gyveno Vilniaus (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, su šiais atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais sutikti besąlygiškai negali. Pažymėtina, jog pareiškėja deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tikrai negyveno, tačiau galimai gyveno savavališkos statybos pastate, kuriame oficialiai deklaruoti gyvenamosios vietos yra neįmanoma. Tai netiesiogiai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2018 m. gegužės 29 d. pažyma, jog adresu (duomenys neskelbtini) (kaip ir pareiškėja), gyvenamąją vietą yra deklaravęs 451 asmuo. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad nesiaiškino aplinkybės, dėl kokios priežasties pareiškėja 2020 m. rugsėjo 19 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) visuomenės centras“ (duomenys neskelbtini) sąraše buvo įrašyta. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjos oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos ir šios aplinkybės įtakos programoje nurodyto (duomenys neskelbtini) šeimų (būstų) sąrašo sudarymui. Akcentuotina, jog gyvenamosios vietos deklaravimas yra oficialūs duomenys ir pripažįstami vietos valdžios institucijų. Būtent gyvenamosios vietos deklaravimas susijęs su socialinių paslaugų teikimu ir kitokia pagalba tiek paslaugomis, tiek socialinėmis išmokomis (valstybė socialines išmokas paprastai moka tik asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą jos teritorijoje). Kai kurias teises asmuo įgyja tik įrodęs, kad gyvena tam tikroje vietovėje (pvz., balsavimas vietos savivaldoje, tam tikrais atvejais – mokyklos, darželio lankymas). Pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą kiekvienam asmeniui, gyvenančiam Europos Sąjungoje, nustatyta Lietuvos ir Europos teisės aktais.
Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Tarptautinės teisės lygmeniu pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje ir išplėtotas šią nuostatą aiškinančioje EŽTT jurisprudencijoje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; 2006 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Codona prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 485/05, ir kt.). Nors valstybė neturi pozityviosios pareigos visiems asmens suteikti gyvenamąją vietą, nes bendriausia prasme Konvencijos 8 straipsnis negali būti aiškinamas kaip nustatantis valstybei tiesioginę pozityvią pareigą suteikti kiekvienam asmeniui būstą (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.), tačiau valstybės pareiga užtikrinti būstą itin pažeidžiamiems asmenims išimtiniais atvejais gali būti kildinama iš Konvencijos 8 straipsnio (žr. 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje Yordanova ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 25446/06; 2013 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07). Šiuo atveju savivaldybė įsipareigojo suteikti būstą ar kitaip garantuoti teisę į būstą (kompensuojant dalį būsto nuomos išlaidų) asmenims, kurių savavališki statiniai buvo griaunami, todėl pirmiausia, nagrinėjant asmens prašymą pagal (duomenys neskelbtini) integracijos programos priemonę, būtina nustatyti, ar jie pagrįstai ar ne (ne)įtraukti į programoje nurodytą sąrašą, kadangi, nesant oficialiai patvirtinto sąrašo, asmenys neturi kitos galimybės ginčyti šio sąrašo ir (ne)įtraukimo į jį aplinkybių, kaip tik prašydami spręsti jų individualius prašymus.
Taigi atsakovė ignoravo (nesiaiškino) aplinkybę, jog pareiškėjos tam tikrą laiką deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, kad griovimo darbai prasidėjo 2016 m. Atsakovė, nurodydama, jog pareiškėja Vilniaus (duomenys neskelbtini) negyveno remiasi tik 2016 m. atliktu surašymu nuvykus į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini), nors pažymėtina, kad sąrašai savivaldybės iniciatyva buvo kasmet atnaujinami ir šiuose sąrašuose asmenys keitėsi (dažniausiai jį papildant), o oficialiai šis sąrašas nebuvo ir nėra patvirtintas. Pažymėtina, jog vien tai, kad sudaryti sąrašai buvo nevienodi, nesudaro atsakovei teisėto pagrindo VšĮ „(duomenys neskelbtini) visuomenės centras“ parengtą 2020 m. spalio 15 d. sąrašą, kuriame yra pareiškėja įtraukta, atmesti, kaip netinkamai parengtą, neatlikus išsamaus individualaus pareiškėjos situacijos tyrimo ir skundžiamame sprendime nenurodžius aiškių prašymo atmetimo motyvų ištirtų faktinių aplinkybių kontekste.
Be to, iš pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-04-23 rašto matyti, kad pateikta „informacija, kurių namų savininkams laikotarpiu nuo 2018-04-11 iki 2018-04-13 surašyti savavališkos statybos aktai (SSA) ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius (PNSSP), t. y. nugriauti savavališkai pastatytus statinius“, tačiau kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu dar 2016 metais prasidėjo galimai Vilniaus (duomenys neskelbtini) savavališkų statinių ardymas ir griovimas. Šis Departamento 2018 m. pateiktas sąrašas nei paneigia, nei patvirtina pareiškėjos nurodomų aplinkybių be papildomo faktinių aplinkybių tyrimo, kadangi nepateikta duomenų, kiek iš viso statinių 2016 metais (duomenys neskelbtini) buvo. Nepaneigta aplinkybė, kad namo Nr. 55 (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pareiškėjai pateikus tik užpildytą šabloninį prašymą, esant tam tikrų neaiškumų, atsakovas turėjo pareigą paprašyti pareiškėjos papildomų paaiškinimų ir patikrinti jos nurodomas aplinkybes, jas patvirtindamas arba patikimai atmesdamas.
Pareiškėja iš esmės siekia gauti Vilniaus miesto rajone nuomojamam būstui nuomos mokesčio dalies kompensaciją tuo pagrindu, kad gyveno Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) integracijos programa. Teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo mechanizmo nenustato joks teisės aktas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atsižvelgusi į (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų gyvenimo sąlygų gerinimo, kuriuo patvirtinta Vilniaus (duomenys neskelbtini) integracijos į visuomenę programa. Šio sprendimo priėmimo metu programa iš dalies yra įgyvendinta, t. y. Vilniaus (duomenys neskelbtini) yra nugriauti savavališkos statybos pastatai, o Vilniaus (duomenys neskelbtini) gyvenę asmenys yra išsikėlę, todėl, siekiant socialinės pagalbos prieinamumo ir lygiateisiškumo ją gaunant principų realizavimo, atsakovas turi visiems išsikėlusiems iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) asmenims jų prašymu suteikti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, arba priimti visapusiškai išanalizavus faktinę situaciją pagrįstą teisiniu reguliavimu ir išsamiu faktinės situacijos aplinkybių tyrimu motyvuotą sprendimą atmesti tokį prašymą.
Teismo vertinimu pareiškėja galėjo įgyti teisėtų lūkesčių gauti paramą dalies būsto nuomos išlaidų kompensavimui, nes ji ne tik buvo deklaruota Vilniaus (duomenys neskelbtini), bet ir galimai jame gyveno, o atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepaneigė šios pareiškėjose nurodomos aplinkybės, kadangi neatliko visapusiško ir išsamaus prašymo ir jame nurodytų aplinkybių tyrimo. Atsiliepimuose į skundą pateikti teisiniai argumentai nedaro skundžiamo sprendimo teisėtu ir pagrįstu, kadangi skundžiame sprendime faktinių aplinkybių tyrimas nebuvo atliktas, o teismui atsiliepimuose nurodytų motyvų nebuvo skundžiamame sprendime nurodyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas neatitinka viešajam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame iš esmės nėra pateiktos faktinės aplinkybės, nenurodytas aiškus teisinis reglamentavimas, motyvai nepagrįsti atliktu išsamiu pareiškėjos situacijos vertinimu, todėl teisėjų kolegija, daro išvadą, jog atsakovė priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, sprendimas neatitinka VAĮ straipsniuose individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas yra tenkintinas.
Patenkinus skundą, pareiškėjai priteistinas jos sumokėtas už skundą žyminis mokestis (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos A. M. (M.) skundą.
Panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas” 2021 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1.35-21/215 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo skyrimo“.
Priteisti pareiškėjai A. M. iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas” 22,50 EUR (dvidešimt du eurus 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio už skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė