Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-250-731/2017 pagal ieškovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos VTAS ieškinį atsakovui D. G., trečiajam asmeniui A. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisės apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti D. G. tėvų valdžią jo vaikų L. G. G., M. G., M. G., A. G. atžvilgiu. Taip pat prašė priteisti išlaikymą iš D. G. kiekvienam vaikui po 160 Eurų mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti gyvenamąją vietą kartu su motina A. L. jos gyvenamojoje vietoje. Vaikų turto administratoriumi paskirti A. L..Nurodė, kad A. L. ir D. G. šeima Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-07 įsakymu dėl D. G. psichologinės prievartos prieš vaikus bei dėl jo girtavimo yra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Motina A. L. rūpinasi mažamečiais vaikais sudarydama tinkamas buitines sąlygas, rūpinasi jų maitinimu, higiena, tačiau pagrindinė problema yra D. G. girtavimas ir smurtas sugyventinės A. L. ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. D. G., gyvendamas su A. L. bei augindamas mažamečius vaikus, yra penkis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius (iš viso teistas šešis kartus), iš jų - tris kartus prieš savo mažamečius vaikus. D. G. buvo baustas administracine tvarka daugiau kaip trisdešimt kartų už įvairius administracinius teisės pažeidimus: už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, kuomet D. G. namuose garsiai keikėsi, šaukė ar kitaip sukėlė baimę savo mažamečiams vaikams, už girto pasirodymą viešoje vietoje. Daug kartų policijos pareigūnai į D. G. ir A. L. šeimą vyko gavus pranešimus, kad D. G. namuose triukšmauja ir yra nesaugu mažamečiams vaikams bei D. G. sugyventinei A. L., tačiau pareigūnams nuvykus į vietą buvo konfliktas išsprendžiamas. Šeimai nuolat buvo ir yra teikiamos konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugos, psichologinė pagalba vaikams ir jų motinai. D. G. nuteisus ir jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, situacija šeimoje buvo gera. A. L. atsakingai rūpinosi vaikų sveikata, jiems susirgus nupirkdavo vaistus, vaikus nuveždavo pas gydytojus. Namuose visuomet buvo fiksuojama tvarka, švara, vaikai taip pat tvarkingai aprengti, jiems pastoviai gaminamas šviežias ir karštas maistas. Tačiau grįžus D. G. iš pataisos namų, jis vėl girtavo ir buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti šiai dienai nėra, todėl tikslinga riboti D. G. valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, neterminuotai apribojo tėvų valdžią D. G. jo vaikų L. G. G., M. G., M. G., A. G. atžvilgiu; vaikų gyvenamąją vietą nustatė su jų motina A. L. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš D. G. jo vaikų išlaikymui po 160 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaikų turto administratoriumi paskyrė vaikų motiną; priteisė iš D. G. 117,80 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad A. L. ir D. G. augina keturis nepilnamečius vaikus – L. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-07 įsakymu dėl D. G. psichologinės prievartos prieš vaikus bei dėl jo girtavimo yra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šeima dirbamas socialinis darbas, teikiamos socialinės paslaugos. D. G. ne kartą yra teistas pagal BK 140 straipsnį bei yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir dėl vaikų nepriežiūros. Baudžiamosiose bylose bei administracinio teisės pažeidimo bylose konstatuota atsakovo kaltė ir jam paskirtos bausmės, todėl civilinėje byloje dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovo D. G. kaltė dėl žiauraus elgesio su nepilnamečiais vaikais, dėl jo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, dėl žalingos įtakos darymo vaikams savo amoraliu elgesiu teismas laikė nustatytu. Teismas sprendė, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, jog atsakovas netinkamai vykdo tėvo pareigą auginti, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, D. G. gyvenimo būdas neužtikrina vaikų saugumo, sveikų gyvenimo sąlygų. Jis, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, nepakeitė savo gyvenimo būdo, naudojo smurtą prieš savo sugyventinę, taip vaikams sukeldamas baimę, nustatytas pasikartojantis smurtinis elgesys vaikų, sugyventinės atžvilgiu, vaikams sukeliant stresą, emocinę įtampą, amoralus elgesys, atsisakymas specialistų rekomendacijų bei siūlomos pagalbos, nenoras gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Teismas konstatavo, kad yra išnaudotos visos pagalbos priemonės ir nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, kad D. G. elgesys gali pasikeisti, todėl atsakovui neterminuotai apribojo tėvų valdžią vaikų atžvilgiu.Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl iš jo priteisė išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. G. prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, ženkliai sumažinti priteistas sumas vaikų išlaikymui. Nurodo, jog šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pilnai yra išlaikomas valstybės, negauna jokių pajamų. Iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nebuvo pristatytas į teismo posėdį ir neturėjo galimybės ginti savo teisių, todėl jo gynybą turėjo nemokamai užtikrinti valstybė. Be to, apeliantui išėjus į laisvę, jis ketina toliau gyventi kartu su A. L., susituokti bei kartu auginti vaikus. Supranta, kad vaikų išlaikymui reikalinga nemaža pinigų suma, tačiau keturių vaikų išlaikymui priteista suma prasilenkia su realybe, nes jau ne kartą teistam asmeniui sunku bus pritapti prie visuomenės ir geriausiu atveju išėjęs į laisvę galės gauti tik minimaliu atlyginimu apmokamą darbą. Kas akivaizdu, jog apeliantas negalės mokėti vaikams išlaikymo kiekvieną mėnesį po 160 Eur, t. y. iš viso 640 Eur. Pagal priimtą teismo sprendimą, apeliantas vėl turės grįžti į įkalinimo įstaigą, nes neturės galimybių mokėti priteistas sumas. Be to, pati A. L. nesutiko su ieškiniu, ji sutiko, jog apeliantas grįžtų gyventi, jei pakeis gyvenimo būdą. A. L. privalėjo kreiptis į teismą dėl alimentų vaikams, kad neprarastų socialinių garantijų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas dėl vaikų išlaikymo dydžio priteisimo, nustatė visas reikšmingas aplinkybes. Apeliantas tyčiniais veiksmais prisidėjo prie savo situacijos pabloginimo, o aplinkybės, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepanaikina jo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams pakankamo dydžio išlaikymą, užtikrinti bent jau minimalius jų vystymosi poreikius. Apelianto neatsakingumas, bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikoma priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo keturis nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pažymi, kad D. G. 2017 metais atliks bausmę ir, kadangi yra sveikas bei darbingas asmuo, todėl turės visas galimybes susirasti darbą bei teikti savo nepilnamečiams vaikams priteisto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų.Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Esminiai atsakovo skundo argumentai yra: nesutinka, jog jam yra neterminuotai apribota tėvo valdžia, nurodo, jog jis ketina vesti vaikų motiną ir gyventi kartu, žada pasikeisti, nurodo, jog neturi galimybių mokėti priteistą išlaikymą vaikams bei mano, jog teismas neturėjo priteisti tiek bylinėjimosi išlaidų. Kadangi nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo ribos, dėl šių argumentų pasisakoma.Kai tėvai (tėvas ir/arba motina) vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems žalingą įtaką amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku, teismas gali priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuris gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad apeliantas visiškai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų jiems sudarymu. Šią teismo išvadą patvirtina aplinkybės, jog 2011 m. birželio 7 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-07 įsakymu dėl D. G. psichologinės prievartos prieš vaikus bei dėl jo girtavimo atsakovo šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; apeliantas Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pakartotinai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas 5 mėn.; Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirtas laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn.; Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas pakartotinai kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams. Galiausia, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnį. Šiuo metu apeliantas D. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas ne kartą yra baustas už fizinio skausmo sukėlimą prieš nepilnamečius vaikus ir sugyventinę, nuolat girtaudavo, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo tėvo valdžią. Bylos duomenimis nustatyta, jog apelianto elgesys prieš nepilnamečius vaikus yra amoralus, ne kartą buvo traukiamas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, girto pasirodymo viešoje vietoje, smurto prieš vaikus panaudojimo, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo; ne kartą bausmę atliko laisvės atėmimo įstaigose. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas yra neatsakingas bei daro žalingą įtaką nepilnamečiams vaikams savo amoraliu elgesiu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis būtų prisidėjęs prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ta aplinkybe, jog apeliantas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, neatleidžia nuo pareigos vaikus išlaikyti. Atsakovas veda amoralų gyvenimo būdą, o tai tik patvirtina jo nesugebėjimą vykdyti savo kaip tėvo pareigų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog tarp tėvo ir vaikų nėra nusistovėjusio jokio teigiamo emocinio ryšio, nes ne kartą atsakovas smurtavo prieš nepilnamečius vaikus ir sugyventinę, ir tikėtina, jog vaikai yra įbauginti ir bijo tėvo. Tai, kad apeliantas piktnaudžiavo alkoholiu bei smurtavo prieš vaikus, teisėjų kolegijos vertinimu, daro didžiulę žalą vaikų interesams, jų vystymuisi ir užkerta kelią atsakovui tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra duomenų, kad apelianto D. G. elgesys gali pasikeisti, todėl tėvo valdžios apribojimas neterminuotai vaikų atžvilgiu yra pagrįsta priemonė, nes užtikrina vaikų teises ir teisėtus interesus vystytis ir augti saugioje aplinkoje. Skundo argumentai apie ketinimą susituokti su vaikų motina, sykiu auginti vaikus ir jais tinkamai rūpintis kolegijos vertinami kaip deklaratyvūs , nes iki paskutinio įkalinimo apeliantui nebuvo kliūčių nurodomu būdu ir elgtis. Pažymėtina, kad šis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaikų sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.Sykiu pastebima, jog CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl teisėjų kolegija pažymi, jog pasikeitus situacijai ir apeliantui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (atsakovas turi susirasti darbą; padėti išlaikyti vaikus (teikti išlaikymą); savo elgesiu siekti nepilnamečių vaikų palankumo savo atžvilgiu; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekiant susigrąžinti vaikus; ir pan.), t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.Apeliantas nesutinka su teismo priteista suma vaikų išlaikymui ir mano, jog ji yra per didelė, nes šiuo metu jis niekur nedirba ir yra įkalinimo įstaigoje, o kadangi jis yra ne kartą teistas, jis negalės gauti gerai apmokamo darbo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. CK 3.192 straipsnio 2 dalis. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas D. G. yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybę dirbti, gauti pajamas, nėra. Nors D. G. šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir niekur nedirba, tačiau objektyvių kliūčių jam susirasti darbą išėjusiam iš įkalinimo įstaigos nėra. Ta aplinkybė, jog apeliantas yra ne kartą teistas, žinant, kad jis tebeturi pareigą išlaikyti savo keturis nepilnamečius vaikus, negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino jo vaikų poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo. Įvertinus kiekvieno iš D. G. vaikų amžių ir būtiniausius poreikius, atsižvelgiant į teismų praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 160 Eur kasmėnesinis išlaikymas kiekvienam vaikui yra pagrįstas bei atitinka vaiko interesus. Išlaikymo dydis atitinka dominuojančią teismų praktiką dėl priteistino išlaikymo dydžio. Pagrindo mažinti priteistą išlaikymą, vien tuo, jog apeliantas šiuo metu niekur nedirba ir yra ne kartą teistas dėl savo netinkamo elgesio nėra. Iš pateikto atsakovo D. G. atsiliepimo į ieškinį matyti, jog apeliantas paaiškino, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė teismo priimti sprendimą už akių. Duomenų, jog jis norėjo asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus byloje nėra pateikta. Be to, apeliantas teikdamas atsiliepimą į ieškinį turėjo visas galimybes išdėstyti savo argumentus, teikti paaiškinimus bei reikiamus įrodymus byloje. Todėl apelianto argumentai, jog jo teisės į gynybą buvo pažeistos atmestini kaip nepagrįsti. Įstatymas reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pagal įstatymą nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, teismas įstatymo pagrindu pagrįstai priteisė 117,80 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, kurių dydis, pastebima, netgi mažesnis nustatyta ( CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vienok, CPK 96 straipsnio 7 dalis leidžia teismui iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo ir kolegija vertina, jog teismas šia nurodyta galimybe faktiškai ir pasinaudojo , todėl bylinėjimosi išlaidų dydis neperskaičiuojamas .Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.