Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir dirbantis (duomenys neskelbtini) (iš jo žodžių), teistas:

1) 2024 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus;

2) 2024 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį – 70 parų arešto, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus (2024 m. gruodžio 23 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2025 m. balandžio 5 d. apie 02.54 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. kaltu prisipažino ir nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam išverstas, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei labai gailisi. Supranta, kad suklydo, dėl ko negalės daugiau galimai atvykti į Lietuvos Respubliką. Parodymus sutinka duoti rusų kalba, pranešimas apie įtarimą jam išvertas, supranta. 2025 m. balandžio 5 d. apie 02:55 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą dieną link vakaro vartojo alkoholį pas savo draugą. Padarė klaidą, kad vairavo automobilį išgėręs, dėl ko dabar kenčia. Kodėl jis iš įvykio vietos pabėgo, pasakyti negali, negali paaiškinti, dėl ko labai gailisi. Automobilis „Toyota“ priklauso draugui Š., jis gyvena Lietuvoje yra jo draugas. Alkoholį vartojo ne su Š., jis nieko nežinojo, kad jis neblaivus vairavo. Jie susitarė, kad jis iš Š. pirks jo automobilį prieš 15 dienų iki įvykio. Dėl pažeidimo labai gailisi. Yra dirbantis, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam baudą. Žinodamas, kad visas baudas bus išmokėjęs, atsiras galimybė jam vėl kada atvykti į Lietuvą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų nusikalstamos veikos aplinkybės ir jo kaltė įrodyta kitais tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) aps. VPK Reagavimo valdybos 3- skyriuje tyrėjo pareigose. 2025 m. balandžio 5 d. apie 02 val. 55 min. dirbant policijos priemonėje ir vykdant blaivumo kontrolę buvo sustabdytas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus alkoholio matuokliu automobilio vairuotoją, jam buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas. Automobilis buvo po neblaivumo patikrinimo užgesintas, automobilio rakteliai paimti. Vairuotojas nurodė, kad neturi jokio save identifikuojančio dokumento, kalbėjo tik rusų kalba, teigė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Vyras nurodė, kad jis yra J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nuėjus patikrinti duomenų per policijos sistemą „POLIS II“ toks asmuo nebuvo rastas. Už kelių minučių grįžus prie „Toyota“ automobilio, vairuotojo viduje nebuvo, šalia automobilio taip pat nebuvo. Praeinantis pro kontrolės vietą praeivis pasakė, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas privažiavus kitam automobiliui „Mercedes Benz“ (valstybinių numerių neįsidėmėjo) staigiai išlipo iš automobilio „Toyota“ ir įlipo į „Mercedes“ automobilį ir tuo automobiliu pasišalino nežinoma kryptimi. Kadangi kiti priemonėje dirbę pareigūnai buvo užsiėmę vairuotojų tikrinimais, pasišalinusio asmens nepastebėjo. Toliau tikrinant automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas savininkas S. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atvyko į įvykio vietą ir nurodė, kad automobilį vairavo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). „Toyota“ savininkas paaiškino, kad automobilį paliko savo pažįstamo asmens A. ((duomenys neskelbtini)) autoservise prieš kelias dienas ir, kad susisiekus su juo šis nurodė, kad už vairo buvo J.. Patikrinus per „Polis II“ sistemą buvo nustatyta, kad automobilį vairavo tas pats J. A., atitiko foto nuotrauka. Pasitelkus policijos ekipažą V1775 buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), tačiau pabėgusio asmens nepavyko rasti. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros buvo perduotas savininkui. Patikrinus J. A. per „Polis II“ taip pat buvo nustatyta, kad jis vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Priemonės metu BODY kamera filmuota nebuvo. J. A. alkoholio matuokliu buvo patikrintas tik vieną kartą.

Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūno E. P. 2025 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime.

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 19 d. jis paliko jam priklausantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių servise adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad jį sutaisytų. Automobilio serviso savininkas yra A. A., būtent jo žinioje paliko automobilį. Pats jis tuo metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. Po kelių dienų A. jam pranešė, kad automobilis yra sutaisytas ir kadangi jo nebuvo Lietuvoje, jis paprašė A., kad jis rastų patikimą žmogų, kuris sutaisytą automobilį nuvarytų iki namų. Jų bendras pažįstamas J. A. dažnai būdavo A. servise, jis ten nedirba, tiesiog, kaip pažįstamas lankydavosi ten ir A. būtent jam davė užduotį, kad jis nuvarytų automobilį iki namų. 2025 m. balandžio 5 d. apie 03 val. 00 min. sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kad atvyktų pasiimti savo automobilio. Pareigūnai pasiteiravo, ar jis pažįsta asmenį, kuris vairavo automobilį, jis pasakė, kad pažįsta. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi.

2025 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Vilnius, Geležinio Vilko g. Automobilis yra pilkos spalvos keturių durų. Apžiūrint automobilį iš išorės ant priekinio bamperio dešinės pusės yra apgadinimas. Apžiūrint automobilio vidų, priekyje puodelių laikiklyje yra įdėtas termosas. Apžiūrint automobilio galą, ant sėdynės yra baltos spalvos plastmasinis krepšys, šalia jo yra juodos spalvos alkoholio butelis su baltos spalvos užrašu „MARTINI“, permatomas alkoholio butelis su geltonos spalvos skysčiu. Apžiūrint automobilio bagažinę, bagažinėje yra dvi poros pirštinių, plastmasiniai buteliai. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, automobilis pridedamas prie įvykio vietos apžiūros protokolo.

2025 m. balandžio 5 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuoti J. A. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL – 0364 (patikros sertifikatas Nr. 2200375 galioja iki 2025 m. gegužės 18 d.) rodmenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 5 d. 02.54 val. J. A. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,65 promilės, asmuo nurodė vartojęs alkoholį prieš tris valandas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. G..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Avensis 1.8 VVT-I Wagon“ 2004 metų gamybos kaina su PVM yra 1 970,00 eurų.

2024 m. balandžio 5 d. pakvitavimu automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui S. G..

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. A. 2025 m. balandžio 5 d. apie 02.54 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatyta 1,65 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, policijos pareigūno E. P. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad 2025 m. balandžio 5 d. link vakaro vartojo alkoholį pas draugą, po to išgėręs vairavo draugui Š. priklausantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūno E. P. tarnybiniame pranešime ir parodymuose nurodyta, kad vykdant blaivumo kontrolės priemonę 2025 m. balandžio 5 d. apie 2.55 val. buvo sustabdytas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus automobilio vairuotoją, jam buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas, vairuotojas prisistatė J. A., dokumentų neturėjo, tikrinant jį policijos duomenų sistemoje „Polis II“, toks asmuo nerastas. Kol pareigūnai tikrino jo asmens duomenis, vairuotojas iš tikrinimo vietos pasišalino, vėliau automobilio savininkas S. G. nurodė, kad jam priklausantį automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis J. A., patikrinus asmenį per „Polis II“ sistemą, nustatyta, kad vairuotojo išvaizda atitiko šio asmens nuotrauką. Alkotesteriu patikrinus asmens blaivumą, vairuotojui buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitu ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog J. A., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. A. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai vertintini ir kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, J. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda bei jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis J. A. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant J. A. asmenybę, pažymėtina, kad baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat viešosios rimties trikdymą, teistas du kartus už smurtinius nusikaltimus ir grasinimą nužudyti, bet teistumas išnykęs, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, byloje pateikta nėra. J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad anksčiau yra teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimus, į nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

J. A., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant jos terminą, mažesnį už vidurkį – dvejus metus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad J. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis priklauso trečiajam asmeniui – S. G., kuris įvykio dieną buvo perdavęs automobilį remontuoti į autoservisą ir kaltinamajam automobilį perdavė vairuoti ne jo savininkas, o autoserviso darbuotojas. Teismas pripažįsta, kad transporto priemonės savininkas negalėjo numatyti, kad J. A. vairuos jį neblaivus, apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis J. A. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, be to, policijos pareigūnų teigimu, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 970 Eur. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Prokurorė prašė skirti J. A. ir trečią baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje - įpareigojimą J. A. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant -12 mėnesių terminą, nes kaltinamasis padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas pažymi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, paliekama teismo diskrecijai. Šiuo atveju teismas vertina, kad skirti kaltinamajam trečią baudžiamojo poveikio priemonę yra netikslinga ir ji būtų perteklinė. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl tikėtina, kad tokio pobūdžio nusikalstama veika jam yra atsitiktinė. Antra, jis yra užsienio pilietis, nurodęs, kad yra išvykęs iš Lietuvos ir artimu laiku į ją grįžti neplanuojantis, tiksli jo buvimo ar gyvenamoji vieta nėra žinoma, apie jo darbą (duomenys neskelbtini) sprendžiama tik iš žodžių, todėl ateityje gali kilti sunkumų dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, o jos vykdymas Lietuvoje gali kliudyti galimai jo darbinei veiklai užsienyje.

Kiti klausimai.

J. A. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nepaskirtos. Kadangi jis galimai yra išvykęs dirbti į užsienio valstybę, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jam kardomosios priemonės neskirtinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu J. A. paskirti bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

2) išieškoti iš J. A. transporto priemonės „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 970 (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt) eurų valstybės naudai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pranešti VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones J. A. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomųjų priemonių J. A. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

Išaiškinti J. A., kad 2 500 Eur bauda per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 970 Eur per tris dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė“(būtina nurodyti bylos numerį Nr. e1-2695-369/2025), įmokos kodas 6801 (baudai), ir 6610 (konfiskuojamam turtui)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ar konfiskuotino turto vertės sumos, ši bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti J. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.