Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą E. B. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad jis laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, atsisakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui R. K. pateikti LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. numatytų dokumentų – metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių kopijas bei tokiais veiksmais trukdė įgyvendinti akcininko R. K. neturtinę teisę gauti informaciją pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 str., 18 str. 1 d.

Nagrinėjamu atveju, R. K. nuomone, kaip tai numato įstatymas – jis prašymą dėl informacijos suteikimo, pateikė raštu – elektroniniu paštu. Įstatymas nedetalizuoja, kokiu būtent būdu prašymas turi būti pateiktas, taip pat nedraudžia to daryti elektroniniu paštu. Dėl šios priežasties, pareiškėjo nuomone, šią sąlygą jis įvykdė tinkamai.

R. K. nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi analogija ir taikė LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą „Dėl asmenų prašymo nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančios formos patvirtinimo“.

Šios Taisyklės yra priimtos ir patvirtintos specialiai viešojo administravimo institucijoms, kadangi joms yra keliami aukštesni veiklos bei aptarnavimo standartai, nei privačiam juridiniam asmeniui.

R. K. atkreipė dėmesį į tai, jog tarp jo ir E. B. susirašinėjimas elektroniniais laiškais yra dažnas, tad tarp šalių tai yra nusistovėjusi tokia bendravimo praktika. Dėl to, tiek E. B., tiek kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams yra gerai žinomas pareiškėjo elektroninio pašto adresas. Dėl šių priežasčių, negalima prielaida, kad E. B. gavęs R. K. prašymą, siųstą iš jo elektroninio pašto adreso, nežinojo ar turėjo pagristą pagrindą abejoti E. K. tapatybe ir būtent šiuo pagrindu nesuteikti jo prašomos informacijos. E. B. rašte atsisakyta pateikti informaciją, ne dėl to, kad iš pateikto prašymo nebūtų galima nustatyti R. K. tapatybę, bet dėl to, jog pasak E. B. ABI 18 str. 1 d. nesuteikia pareiškėjui teisės gauti prašomos informacijos ir dokumentų, todėl, jeigu būtų bent vienas pagrindas abejoti R. K. tapatybe, E. B. turėtų atsisakymą pagristi ir šiuo pagrindu, papildomai nurodant, kad akcininkas pateiktų naują, reikalavimus atitinkantį prašymą. Dėl šios priežasties, pareiškėjas mano, jog prašymas E. B. buvo pateiktas tinkama rašytine forma, o pirmos instancijos teismas pritaikydamas neteisingą analogiją, neteisėtai taikydamas ne Akcinių bendrovių įstatymo normas, nedraudžiančias dokumentų ir informacijos prašyti raštu per elektronines susisiekimo priemones, neteisingai taikė teisės normas, padarė klaidingas išvadas, ko pasėkoje buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nutarimas.

R. K. nuomone, E. B. pažeidimas pasireiškė tuo, jog pareiškėjui paprašius bendrovės vadovo pateikti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklos ataskaitas už šių metų aštuonis mėnesius ir veiklos ataskaitą už praeitus metus, išrinkti sąnaudų sąskaitas didesnes nei 5000 Lt arba 1445,10 Eur ir visus kitus pirkimus, nesusijusius su juodo plieno ir cinkuoto lakšto medžiagomis ilgalaikio turto sąrašą ir visas nuomos sutartis su turto priėmimo-perdavimo aktais, E. B. atsisakė pateikti tokią informaciją ir atsisakymą pagrindė tuo, jog LR ABI 18 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės bendrovės vadovui pateikti prašomą informaciją.

Pareiškėjas sutinka, jog jo, kaip akcininko teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus ir reikalaujamos iš bendrovės informacijos pobūdžio, tačiau pabrėžtina tai, kad iš ABI 18 str. matyti, jog informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į bendro ir specifinio pobūdžio. Šiuo atveju buvo prašoma informacijos, kuri pagal ABĮ 18 str. 1 d. ir bendrovės įstatų 23, 24 punktų nuostatas yra laisvai prieinama bendrovės akcininkui ir pagal ABĮ bei bendrovės įstatus tokiai informacijai gauti nereikalingas akcininko rašytinis įsipareigojimas neatskleisti komercinės paslapties.

Taigi akivaizdu, jog pareiškėjas prašomą informaciją turėjo teisę gauti, tuo tarpu E. B. turėjo pareigą prašomą informaciją suteikti. To nepadaręs, ji pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko - R. K. neturtines teises, dėl ko turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju egzistuoja ne vienas įrodymas pagrindžiantis pareiškėjo argumentus, jog E. B. pažeidė ABĮ numatytas normas, kas būtent ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 50⁵ str. Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių, pareiškėjo nuomone, pirmos instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - pareiškėjo pareiškimas tenkintinas pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Byloje kilo ginčas dėl to, ar administracinėn atsakomybėn trauktinas laikinai ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas E. B. pažeidė pareiškėjo R. K., kaip akcininko, neturtines teises.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai ėjusio direktoriaus E. B. atžvilgiu pradėta pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl to, kad E. B. atsisakė pateikti įmonės veiklos ataskaitas už 2015 metų aštuonis mėnesius ir veiklos ataskaitas už 2014 metus, ilgalaikio turto sąrašą ir visas nuomos sutartis su turto priėmimo - perdavimo aktais.

Apeliacinės instancijos teismas, teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, sutinka su Kauno apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis dėl to, kad nagrinėjami E. B. veiksmai nesudaro ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

Priešingai nei teigia apeliantas, aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir tinkamai sprendė klausimą bei taikė analogiją su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančios formos patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) normos, kurių 15 punktas numato, kad asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (elektroniniais ryšiais ar tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją) ir raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą paštu arba elektroniniais ryšiais). Taisyklių 28 p. numato, kad asmenų prašymai raštu, atsiųsti institucijai elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad akcininko prašymas bendrovės direktoriui dėl įmonės dokumentų kopijų atsiuntimo negali būti vertinamas kaip paprastas dviejų privačių asmenų susirašinėjimas elektroniniu paštu. Šiuo atveju akivaizdu, kad tai nėra privatus susirašinėjimas, o asmens (akcininko) kreipimąsis dokumentų, iškirtinai vertinamų kaip įmonės veiklos dokumentai, kopijų. Toks prašymas be parašo, patvirtinančio asmens tapatumą, negali būti pateisinamas tariamai paprastesniais elektroninio bendravimo reikalavimais ar tuo, kad to nenumato Akcinių bendrovių įstatymas, juolab, kad rašant prašymą ant popieriaus lapo, asmens parašas yra būtinas prašymo, kaip dokumento, rekvizitas. Dėl aukščiau išdėstyto, skundo argumentai, kad E. B. buvo žinomas akcininko R. K. elektroninio pašto adresas bei tai, kad jie ne kartą yra susirašinėję elektroniniu paštu, jokia apimtimi nesudaro pagrindo šį akcininko R. K. prašymą vertinti, kaip neformalų, kuriam netaikytini jokie elektroninio susirašinėjimo reikalavimai, prašant juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos duomenų. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl jų.

Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, neabejotinai bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja, kas ir buvo padaryta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakyme į prašymą, kuriame nurodyta 2015-09-01 data, be informacijos apie susipažinimą su prašomais duomenimis, paaiškinta, kad akcininkas prašomą informaciją turi teisę gauti jos paprašęs raštu. Tad matyti, kad E. B., laikinai einantis direktoriaus pareigas ne vengė pateikti R. K. jo prašomus dokumentus, o, nepažeisdamas Įstatyme numatyto 7 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos termino (tą pačią dieną), motyvuotai atsakė pareiškėjui dėl tokios informacijos pateikimo negalimumo. Tokie E. B. veiksmai nerodo jo tyčios nepateikti prašomų bendrovės dokumentų ir tokiu būdu pažeisti neturtines akcininko teises. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. kyla ne už bet kokios informacijos nepateikimą, o tik nepateikus tokios informacijos, kurią pateikti įpareigoja įstatymai, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, sutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad E. B., kaip laikinai ėjusio bendrovės direktoriaus pareigas, veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla E. B. atžvilgiu pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.