Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Linas Agro“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Linas Agro“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja AB „Linas Argo“ prašo išduoti vykdomąjį raštą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl 7‘475,69 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2016-05-31, nuo likusios neapmokėtos skolos sumos 7‘475,69 Eur iki visos skolos sumokėjimo, 308 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo A. L. AB „Linas Agro“ naudai. Nurodė, jog 2015-09-22 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo, kuria šalys susitarė dėl 46‘419,31 Eur skolos dengimo tvarkos. Skolininkas netinkamai vykdo sudarytą taikos sutartį ir ieškovei sumokėjo tik 15‘000 Eur ir buvo įskaityta 25‘169,74 Eur už pristatytą produkciją. Taip pat nurodė, jog atsakovas nėra sumokėjęs palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, išdavė AB „Linas Agro“ vykdomąjį raštą pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8338-902/2015, kuria tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, dėl 7‘475,69 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo 2016-05-31, skaičiuojamų nuo likusios neapmokėtos 7‘475,69 Eur skolos sumos iki visiško skolos sumokėjimo ir 308 Eur žyminio mokesčio – išieškojimo iš A. L. AB „Linas Agro“ naudai.Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp AB „Linas Agro“ ir A. L.. Pareiškėjui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl minėtos teismo nutarties, teismas sprendė, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nebuvo tinkamai vykdoma. Todėl pagal prašymą išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos sutarties dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigia, kad teismas privalėjo patikrinti, ar šalys įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kokia apimtimi neįvykdė, tik tuomet išduoti vykdomąjį raštą. Pažymi, jog didelė dalis skolos buvo užskaityta A. L. pardavus ieškovei žemės ūkio produkciją – grikius, todėl situacijai esant sudėtingai kai dalis skolos buvo apmokėta, dalis skolos šalių buvo įskaityta, prieš nuspręsdamas išduoti vykdomąjį raštą, teismas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo spręsti teismo posėdyje, suteikdamas galimybę atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodant likusios nesumokėtos skolos dydį.Teigia, kad apie ieškovės pateiktą prašymą jis apskritai nebuvo informuotas, negavo ieškovės prašymo kopijos, todėl nežino kokiu būdu ieškovė skaičiuoja ir motyvuoja tariamai likusį įsiskolinimą, kokiais įrodymais grindžia tariamai likusią nesumokėtą skolos dalį. Skubotai nusprendus išduoti vykdomąjį raštą, atsakovui nebuvo suteikta galimybė nurodyti likusios nedidelės skolos dalies, kuri atsakovo skaičiavimu nesutampa su ieškovės nurodyta ir teismo nutartyje nurodyta skolos suma, taip pat nesuteikta galimybė prašyti pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką.Teismas nevertino abiejų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, susijusių su taikos sutarties vykdymu, nenustatė, kokia dalis skolos grąžinta bei kokia dalis skolos pagal teismo patvirtintą taikos sutartį yra negrąžinta. Atsakovas net negali žinoti kaip skolos suma apskaičiuota, kodėl nurodyta būtent tokia skolos suma. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad A. L. neįvykdė dalies teismo patvirtintos taikos sutarties, kokia apimtimi, kokią konkrečiai dalį skolos gražino. Tik nustačius faktinę aplinkybę, kad A. L. negrąžino visos taikos sutartyje numatytos skolos, būtų pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl konkrečiu atveju neįvykdytos taikos sutarties dalies.Atsakovas neturėjo galimybės iki skundžiamos nutarties priėmimo apmokėti visą taikos sutartyje nurodytą skolą dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Atsakovas nėra atsisakęs vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau jam yra reikalingas papildomas laikotarpis taikos sutarčiai įvykdyti, šiuo metu jis ieško finansavimo šaltinių. Bet kokiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne priverstiniam skolos išieškojimui, kurio metu atsiranda papildomos vykdymo išlaidos, o geranoriškam sprendimo vykdymui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį. Nurodo, jog teismui su prašymu dėl vykdomojo dokumento išdavimo buvo pateikti visi įrodymai apie atliktus mokėjimus, likutinės skolos nesumokėjimą. Teismui informavus atsakovą apie prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, atsakovas turėjo visas galimybes susipažinti su pateiktais įrodymais bei teikti teismui įrodymus ar prašyti prašymą nagrinėti teismo posėdyje. Tačiau atsakovas savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo, nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių teismo nutartį. Mano, kad atsakovas tik siekia vilkinti skolos grąžinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-8338-902/2015, patvirtino AB „Linas Agro“ ir A. L. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys nustatė 46‘419,31 Eur įsiskolinimo grąžinimo tvarką. Ieškovė AB „Linas Agro“ prašė išduoti vykdomąjį raštą 7‘475,69 Eur sumai, motyvuodama tuo, kad A. L. iki sutarto termino 2016 m. gegužės 31 d. taikos sutarties pilnai neįvykdė.Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.Pirmosios instancijos teismas ištyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kuriai apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. sumokėjo tik 15‘782,21 Eur. Atsakovui kas mėnesį iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo išrašoma PVM sąskaitos faktūros dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skolos likučio. Iš viso ieškovas procesinių palūkanų atsakovui paskaičiavo 2‘008,33 Eur. Atsakovas 2017 m. kovo 13 d. ir 2017 m. kovo 20 d. pristatė ieškovei žemės ūkio produkcijos už 25‘169,74 Eur, kurie įskaityti už neapmokėtas palūkanas ir skolą. Daugiau duomenų apie atsakovo darytas įmokas byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių sudaryta taikos sutartis nevykdoma, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis apie skolos dengimą bei įskaitymus, pagrįstai išdavė ieškovui vykdomąjį raštą 7‘475,69 Eur skolos išieškojimui.Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovei sumokėtas sumas pagal taikos sutartį, neišdėstė savo versijos dėl realios skolos AB „Linas Agro“, todėl atskirojo skundo argumentai, kad likusi skola yra nedidelė ir ji nesutampa su ieškovės nurodoma suma bei teismo patvirtinta suma, atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, galėjo susipažinti su bylos medžiaga ir ieškovo pateiktais įrodymais. Nesutikdamas su skolos dydžiu ir jos paskaičiavimu, turėjo galimybę pateikti savo paskaičiavimus bei įrodymus, patvirtinančius sumokėtos ir likusios mokėti skolos sumą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia deklaratyviais ir formaliais teiginiais, nepaneigdamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esamų įrodymų ir neatskleisdamas priežasčių, dėl kurių nepasinaudojo įstatymo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.