- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-100-487/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00108-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Garnelienės ir Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. birželio 10 d. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir V. S. paskirta galutinė bausmė 196 MGL (9 800 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš V. S. išieškoti transporto priemonių – vilkiko DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 8000 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 00.30 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, tarp gabenamo krovinio – 20 t kvietinių miltų, paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, pažeisdamas nustatytą tvarką, - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, pasikėsino laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), iki nenustatytos vietos nedeklaruotas prekes, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, nedeklaruotas prekes, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent, cigaretes: „NZ Gold“, 270000 NAR (13500 pakelių), be banderolių, kurių vertė 39286 Eur, „Minsk 5 Super Slims“, 54000 NAR (2700 pakelių), be banderolių, kurių vertė 7858 Eur, bendra cigarečių vertė 47144 Eur.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
- Panaikinti nuosprendžio dalį dėl dalies – 8 000 Eur, transporto priemonių – vilkiko DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo V. S..
- Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo V. S. išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 16 400 Eur.
- Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikytos BK 72 straipsnio 5 dalies.
2.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog nuteistasis vilkiku DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), tarp gabenamo krovinio (20 t kvietinių miltų), paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno nedeklaruotas prekes, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, siekdamas šias prekes laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), iki nenustatytos vietos. Taigi, minėtos transporto priemonės sudarė sąlygas nuteistajam V. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymui, be jų pastarųjų nusikalstamų veikų padarymas būtų buvęs neįmanomas, todėl minėtos transporto priemonės neabejotinai laikytinos konfiskuotinu turtu.
2.2.1. Įvertinus aplinkybę, jog vilkikas DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nėra nuteistojo V. S. nuosavybė, nenustačius, jog jų savininkas šias transporto priemones buvo suteikęs nusikalstamų veikų darymui, minėtos transporto priemonės buvo grąžintos savininkui.
2.3. Valstybinis kaltintojas, cituodamas BK 72 straipsnio 5 dalies normą, teisminę praktiką, mano, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuspręsta iš V. S. išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Anot apelianto, teismas neįvertino kitų aplinkybių – išskyrus tai, jog nuteistasis nėra transporto priemonės su puspriekabe savininkas, cigaretes gabeno įmonės, kurioje dirba, vilkiku, Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, buvo samdomas darbuotojas – turinčių reikšmės BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistojo V. S. atžvilgiu klausimo sprendimui. Tokiu būdu teismas pažeidė savo pareigą, prieš priimant sprendimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, įvertinti bylos teisines ir faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-976/2018), neargumentavo, kodėl būtent 8 000 Eur suma, atitinkanti dalį konfiskuotino turto vertės, yra, jo nuomone, proporcinga teisinė priemonė.
2.4. Anot prokuroro pirmosios instancijos teismas neįvertino:
2.4.1. Fakto, kad nusikaltimai, kuriuos padarė/pasikėsino padaryti nuteistasis V. S., priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos gali būti skiriama bauda iki 6 000 MGL (300 000 Eur).
2.4.2. Nuteistajam V. S. taikyta švelniausia atsakomybė už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas - skirta BK straipsnių sankcijoje nurodyta bausmė – bauda, kurios galutinis dydis - 196 MGL (9 800 Eur), remiantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, yra itin artimas minimaliam.
2.4.3. Ikiteisminio tyrimo metu sulaikytų cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 47 144 Eur, o tai net beveik keturis kartus viršija 250 MGL dydžio sumą.
2.4.4. Abiem nusikaltimais (BK 199 straipsnio 1 dalis, 199² straipsnio 1 dalis), kuriuos padaręs nuteistasis V. S. pripažintas kaltu, kėsinamasi į ekonomiką ir verslo tvarką. Šiais nusikaltimais pažeidžiami ne tik tiesioginiai jų objektai – Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarka, bet ir papildomas – finansų sistema, nes kontrabandos būdu gabenant akcizais apmokestinamas prekes, išvengiama mokesčių (muito, akcizų ir PVM), biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-648/2017). Nagrinėjamu atveju žala valstybės biudžetui nepadaryta, tačiau tik dėl to, jog nuteistojo V. S. neteisėtai gabentos cigaretės buvo rastos ir sulaikytos muitinės pareigūnų. To pareigūnams nepadarius, remiantis nuteistojo V. S. parodymais bei juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis, valstybės biudžetas būtų patyręs didelės žalos.
2.4.5. Iš nuteistojo V. S. parodymų apie sulaikytų cigarečių įgijimo, veiksmų, kuriuos jis būtų atlikęs, jei nebūtų buvęs sulaikytas pareigūnų, aplinkybes, matyti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra padarytos spontaniškai, jos gerai organizuotos ir planuotos.
2.5. Įvertinus tai, kas išdėstyta, prokuroras daro išvadą, jog dalies – 8 000 Eur, kas sudaro mažiau nei pusę nustatytos konfiskuotino turto – vilkiko DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neatliktų baudžiamojo poveikio priemonės paskirties – nepadėtų skirtai bausmei įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės paskirties tikslų.
2.6. Taip pat valstybinio kaltintojo vertinimu, iš skundžiamo nuosprendžio teiginio, jog „Teismo manymu, konfiskavus kaltinamojo gabentas cigaretes bei skyrus bausmę, papildomų poveikio priemonių taikymas kaltinamajam būtų neproporcingas (neadekvatus) kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui, priimti sprendimą išieškoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri sudaro 16400 Eur, būtų akivaizdžiai per griežta priemonė“, darytina išvada, kad vienas argumentų, lėmusių teismo sprendimą išieškoti iš nuteistojo V. S. tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, yra grindžiamas nuteistajam skirta bausmės rūšimi – bauda. Tačiau pažymima, kad BK nėra numatytas draudimas ar ribojimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda. Tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010). Vien aplinkybė, kad nuteistajam nagrinėjamoje byloje paskirta bauda, negali lemti teismų išvados, jog tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).
2.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad faktiniais bylos duomenimis pagrįstas faktas, jog reali transporto priemonės vertė yra mažesnė, gali sudaryti pagrindą iš kaltininko išieškoti mažesnę nei konfiskuotino turto – transporto priemonės, vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-307/2018). Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Teismas neneigia, kad Vilniaus teritorinės muitinės specialisto nustatyta vidutinė vilkiko DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), atitinka realią šių transporto priemonių vertę.
2.8. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, prokuroro daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimo sprendimui, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas įstatymas (BK 72 straipsnio 5 dalis) – iš nuteistojo V. S. teismas nusprendė išieškoti tik dalį – 8 000 Eur, konfiskuotino turto – vilkiko DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančios pinigų sumos.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis V. S. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras apeliaciniame skunde, neginčydamas V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 16 400 Eur.
5.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai nusprendė iš nuteistojo V. S. išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Šie apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra teisėta ir pagrįsta.
5.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
5.3. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad privalomi pateikti muitinei daiktai (cigaretės) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenami, taip pat pasikėsinta šiuos daiktus laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, paslėpus juos vilkike DAF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Todėl šios transporto priemonės pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos nusikaltimo padarymo priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos transporto priemonės priklauso Rusijos Federacijos bendrovei OOO „(duomenys neskelbtini)“, kuriai apie jų darbuotojo V. S. daromus nusikaltimus nebuvo žinoma, bendrovė nebuvo davusi sutikimo naudoti jas neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių gabenimui. Transporto priemonės ikiteisminio tyrimo metu tyrimo metu buvo grąžintos jų savininkui (b. l. 33-36), o skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir proporcingumo tarp bausmės bei poveikio priemonės principo taikymą, buvo nuspręsta iš nuteistojo V. S. išieškoti dalį šio konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 8000 Eur (vietoje 16400 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pagrįstai nusprendė iš nuteistojo V. S. išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pripažinus kelių transporto priemonę nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, pastaroji paprastai turi būti konfiskuojama. Tačiau teismų praktikoje išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).
5.5. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).
5.6. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal EŽTT praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę pasirinkti įgyvendinimo priemones ir nustatyti, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. S. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, išieškant dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jo padarytiems teisės pažeidimams. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nuteistajam inkriminuotais nusikaltimais (BK 199 straipsnio 1 dalis, 199² straipsnio 1 dalis), kėsinamasi į ekonomiką, verslo tvarką ir finansų sistemą, kontrabandos būdu gabenant akcizais apmokestinamas prekes, išvengiama mokesčių, biudžetas negauna įplaukų. Nors nuteistojo neteisėtai gabentų cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 47 144 Eur, o tai beveik keturis kartus viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau jos buvo rastos ir sulaikytos muitinės pareigūnų. Tai reiškia, kad nusikaltimas – neteisėtas disponavimais akcizais apmokestinamomis prekėmis nėra baigtas, valstybė dėl V. S. padarytų teisės pažeidimų nepatyrė jokios finansinės žalos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. S. anksčiau neteistas (b. l. 92), turi šeimą, legalų pragyvenimo šaltinį, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. parinkta bausmės rūšis – bauda ir paskirti bausmės dydžiai, artimi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytai minimaliam dydžiui, o taip pat galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL bauda, kuri yra pakankamai efektyvi ir baudžianti. Gi galutinė nuteistajam V. S. nustatyta bausmė 198 MGL (9800 Eur) dydžio bauda nustatyta, atsižvelgiant į nuteistojo poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, todėl pritaikyta BK 64¹ straipsnio nuostata ir bausmė sumažinta 1/3, taip pat į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas.
5.8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat nuteistojo asmenybę, šeiminę ir finansinę padėtį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pilnos apimties papildoma poveikio priemonė, išieškant visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (16400 Eur), būtų neproporcinga ir sukeltų nuteistajam pernelyg didelę finansinę naštą, pagrįsta.
6. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundą atmesti.