- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- eI3-2753-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00916-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. L.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM
- Kategorijos
nuotoliniame teismo posėdyje, naudojantis „Zoom“ programa, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. TE (toliau – ir Įsakymas) atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigų nuo 2021 m. kovo 5 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Departamento Įsakymą.
2.1. Paaiškina, kad atleidimo iš pareigų pagrindas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas – pareigūno vardo pažeminimas, pasireiškęs administracinio nusižengimo padarymu – pareiškėjas panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį (ekečių prakirtimui lede) neteisėtai žvejojo Švenčionių rajone, Bačkininkų kaime esančiame Bačkininkų tvenkinyje, neteisėtos žvejybos metu sugavo 3 lydekas, 2 karosus ir 1 ešerį ir padarė 751,5 Eur žalą žuvų ištekliams.
2.2. Pareiškėjo manymu Departamentas ginčijamą Įsakymą priėmė formaliai ištyręs aplinkybes ir formaliai taikęs teisės aktus bei teismų praktiką, neįvertinęs administracinio nusižengimo pobūdžio, jo ryšio su pareiškėjo atliekamomis pareigomis ir realiai nevertinęs, ar padarytas administracinis nusižengimas išties akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad Departamento 2021 m. kovo 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada), kuria remiantis priimtas Įsakymas, nurodoma, kad pareiškėjas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti teisėtvarką, todėl bet koks teisei priešingas veiksmas vertintinas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Šis argumentas yra akivaizdžiai paimtas iš teismų praktikos, kuriose buvo sprendžiamas policijos pareigūnų, kurie atliko tokius teisei priešingus veiksmus, kaip kontrabanda ir pan., atleidimo klausimas. Nors pareiškėjas ir yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 3 straipsnio 3 d., priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos uždaviniai yra: gaisrų prevencijos organizavimas ir priežiūra; gaisrų gesinimas; žmonių ir turto gelbėjimas gaisro metu, t. y. į pareiškėjo tiesiogines funkcijas neįėjo teisėtvarkos užtikrinimas. Valstybinė priešgaisrinė priežiūra – valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų vykdoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių gaisrų prevenciją, bei siekiama užkirsti kelią šių reikalavimų pažeidimams. (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Pareiškėjas neginčija, kad jam tiek kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, tiek kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnui privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisti, tačiau sprendžiant klausimą dėl atleidimo iš pareigų, atsakovas turėjo atsižvelgti tiek į pačio atsakovo veiklos uždavinius ir funkcijas, tiek į pareiškėjo padarytą administracinio nusižengimo pobūdį, akivaizdų ryšio tarp užimamų pareigų ir padaryto pažeidimo nebuvimą.
2.4. Pažymi, kad tiek teisės aktai, tiek teismų praktika nurodo, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų, būtina nustatyti, kad padarytas pažeidimas padarė akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo įvykdytas pažeidimas yra tiek nutolęs nuo jo vykdomų pareigų, kad atsakovo autoriteto pažeminimas yra tik teorinis, o ne akivaizdus, t. y. nėra pagrindinės būtinos sąlygos taikyti griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš pareigų.
2.5. Pareiškėjas nustatyto administracinio nusižengimo metu nebuvo tarnyboje, nevilkėjo pareigūno uniforma, jokiais veiksmais ar žodžiais neišreiškė, kad yra pareigūnas, kad dėl užimamų pareigų, jam būtų taikomos kokios nors kitokios taisyklės, nei paprastiems piliečiams. Departamento Išvadoje nurodytas argumentas, kad apie daromą nusižengimą buvo žinoma kartu su pareiškėju nusižengimą dariusiam asmeniui, nepatvirtina fakto, kad atsakovės autoritetui buvo padaryta žala. Atsakovas nesiaiškino ir nenustatė, kad minėtas asmuo išvis žinojo apie pareiškėjo užimamas pareigas, taip pat ar pareiškėjas kaip nors šio asmens akivaizdoje demonstravo, kad dėl užimamų pareigų jis turi teisę nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ar išvengti galimos atsakomybės, taip pat nesiaiškino, ar šio asmens nuomone dėl padaryto teisės pažeidimo buvo sumenkinta Departamento reputacija.
2.6. Teigia, kad pareiškėjo pažeidimas – mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimas. Visų pirma jis pats netgi nežvejojo tinklais, o nuvažiavo juos išimti, paprašytas savo tėvo. Ši aplinkybė konstatuota ir administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo pažeidimas nėra susijęs su didelės apimties komercine žvejyba, net ir jo tėvo vykdomos žvejybos tikslas nebuvo susijęs su jokiais komerciniais tikslais, siekiu pasipelnyti, o buvo siekiama pagauti žuvį išimtinai savo asmeniniams poreikiams. Pagautos žuvies kiekis patvirtina, kad pažeidimo pasekmės nėra itin žalingos gamtai.
2.7. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
3.1. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Įsakymas buvo priimtas formaliai pritaikius teisės aktus ir teismų praktiką, nevertinus, kad Departamento autoriteto pažeminimas yra tik teorinis, o ne akivaizdus, t. y. nėra pagrindinės būtinos sąlygos taikyti griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš pareigų. Pažymi, kad esminis elementas, leidžiantis taikyti Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą savarankišką atleidimo pagrindą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, kuris turi atitikti Statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Tai, kad pareiškėjo pažeidimas (veiksmai) nebuvo susijęs su jo vykdytomis tarnybinėmis funkcijos ir departamento veiklos uždaviniais, nereiškia, kad jais nebuvo akivaizdžiai pažemintas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pažymėtina, kad pareigūnams Statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, neteisėti veiksmai (50 m tinklinio žvejybos įrankio naudojimas mėgėjiškoje žvejyboje) akivaizdžiai prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, neatitiko tiek visuomenės lūkesčių, susietų su vidaus tarnybos pareigūnais, tiek bendrų moralės normų.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad Statutas numato vienodas pareigas visiems vidaus tarnybos pareigūnams, t. y., tiek ugniagesiams gelbėtojams, tiek policijos pareigūnams ir kt. Tai reiškia, kad Statuto 21 straipsnis, numatantis bendrąsias pareigas, tarp jų pareigą sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat būnant teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, taikytinas visiems vidaus tarnybos pareigūnams, taip pat ir pareiškėjui. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, vietoje to, kad būtų ėmęsis veiksmų užkirsti kelią pažeidimui, pats padarė šiurkštų mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimą.
3.3. Pažymi, kad pareiškėjas, kaip statutinis valstybės tarnautojas, turėjo pareigą tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais, gerinti tarnybos įvaizdį, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad administracinį nusižengimą jis padarė ne tarnybos metu.
3.4. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nežvejojo tinklais, o nuvažiavo jų išimti, paprašytas savo tėvo, tačiau pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos inspekcijai pateiktame rašytame paaiškinime pareiškėjas pripažino, kad su jam priklausančiu tinklu neteisėtai žvejojo Švenčionių rajone, Bačkininkų kaime esančiame Bačkininkų tvenkinyje. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nurodė, kad neteisėtos žvejybos neiniciavo, tačiau fakto, kad panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį neteisėtai žvejojo, neginčijo. Pažymėtina, kad tinklinių žvejybos įrankių naudojimas mėgėjiškoje žvejyboje yra šiurkštus mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimas.
Atsiliepimas
3.5. Teismo posėdyje Departamento atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. kovo 1 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 25 d. 13.00 val. iki 2021 m. sausio 26 d. 10.00 val., panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį (ekečių prakirtimui lede), pareiškėjas neteisėtai žvejojo Švenčionių rajone, Bačkininkų kaime esančiame Bačkininkų tvenkinyje. Neteisėtos žvejybos metu sugavo 3 lydekas, 2 karosus ir 1 ešerį bei padarė 751,5 Eur žalą žuvų ištekliams.
5.1. Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyr. specialistės 2021 m. vasario 5 d. tarnybiniu pranešimu Departamento direktoriui buvo pasiūlyta pavesti Departamento Vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų.
5.2. Pareiškėjui buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, su kuriuo jis susipažino 2021 m. vasario 9 d.
5.3. Pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. Departamento Vidaus tyrimų skyriui pateikė paaiškinimą.
5.4. Departamento Vidaus tyrimų skyrius atlikęs pareiškėjo tarnybinį patikrinimą 2021 m. kovo 3 d. priėmė išvadą, jog 2021 m. sausio 25 d. maždaug 13.00 val. iki 2021 m. sausio 26 d. 10.00 val., panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį (ekečių prakirtimui lede), neteisėtai žvejojo Švenčionių rajone, Bačkininkų kaime esančiame Bačkininkų tvenkinyje. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 8.1 punktą, 8.4 punktą, 8.6 punktą, 8.7 punktą (prievolę savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais) reikalavimus ir taip pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tarnybinį tyrimą atlikusi vyr. specialistė pasiūlė Departamento direktoriui atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
5.5. Departamento direktorius 2021 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.
6. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ); Statutas, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas).
6.1. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ. Šio įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
6.2. Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti paskirta pagal Apraše numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas.
6.3. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ) nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, kad vienas iš tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimo pagrindų yra kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams. VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, kas yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; 5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas; 6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu; 10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
6.4. Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos) motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, <...> (Tvarkos aprašo 11 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Tvarkos aprašo 11 punktą. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų, detalizuotų Tvarkos aprašo 17.1-17.4 punktuose.
6.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (LVAT administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, Nr. A62-200/2011, A756-825/2014). Išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., LVAT administracinėse bylose Nr. A146-354/2014, Nr. A146-278/2014). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog asmuo padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant dėl skundžiamos nuobaudos pagrįstumo.
6.6. Todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (LVAT 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę (pvz., LVAT administracinėse bylose Nr. A756-156/2012, Nr. A62-2207/2011, A62-773/2011, Nr. A438-1112/2009, Nr. A6-2160/2006, kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
6.7. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT administracinės bylos Nr. A146-1368/2010; Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1308/2012; Nr. A438-384/2013). Vadinasi, teismas turi įvertinti, ar tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjos atžvilgiu yra surašyta išsamiai ir visapusiškai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą.
6.8. Todėl teismas šiuo atveju turi nustatyti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar jam paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.
7. Teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).
8. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos aiškiai matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2021 m. vasario 5 d. Departamento direktoriaus pavedimu. 2021 m. vasario 9 d. pareiškėjui pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. 2021 m. vasario 17 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą. 2021 m. sausio 14 d. Departamento Vidaus tyrimų skyrius atlikęs pareiškėjo tarnybinį patikrinimą 2021 m. kovo 3 d. priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą. 2021 m. kovo 1 d. Departamento direktorius Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai atlikti Tvarkos aprašo 8, 9, 11, 14, 15, 17, 18 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, o Departamento direktorius, ginčijamu Įsakymu paskirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę.
9. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis nuo 2021 m. sausio 25 d. maždaug 13.00 val. iki 2021 m. sausio 26 d. 10.00 val., panaudodamas jam priklausantį tinklą ir kirvį (ekečių prakirtimui lede), neteisėtai žvejojo Švenčionių rajone, Bačkininkų kaime esančiame Bačkininkų tvenkinyje. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Kodekso 8.1 punktą, 8.4 punktą, 8.6 punktą, 8.7 punktą (prievolę savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais) reikalavimus ir taip pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
9.1. Kodekso 8.1 punkte nustatyta, kad pareigūnas ne tarnybos metu privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą Departamentą), 8.4 punkte – pareigūnas ne tarnybos metu privalo privatų gyvenimą tvarkytis taip, kad nenukentėtų Departamento interesai ir vidaus tarnybos pareigūno reputacija, 8.6 punkte – pareigūnas ne tarnybos metu privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, 8.7 punkte – pareigūnas ne tarnybos metu privalo viešoje vietoje nesirodyti neblaivus, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais.
9.2. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punktą yra draudžiama žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, 10.2 punkte draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Pareiškėjas neginčija fakto jog padarė mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimą.
10. Pagal LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A-438-1561/2008, A-62-1099/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo padarytą pažeidimą ir pareigūno vardo pažeminimą.
11. Pažymėtina, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (LVAT administracinėse bylose Nr. A63–2220/2011; Nr. A438–2659/2012; Nr. A662–1929/2012). Informacinė dalis Atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (LVAT administracinėje byloje Nr. A662–193/2011)
12. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus. Tarnybinio patikrinimo Išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo tarnybinį tyrimą atlikusi tyrėja visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, teikimas bei sprendimas pritarti teikimui yra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl darytina išvada, kad Departamento direktoriaus 2021 m. kovo 1 d. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažeminęs pareigūno vardą ir atleistas iš pareigų, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
13. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas ir Tyrimo išvada buvo priimti VTĮ, Tvarkos aprašo, ir kitų teisės aktų pagrindu, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimu, o paskirta nuobauda – pastaba, yra proporcinga ir motyvuota (ginčijamo Įsakymo argumentai išdėstyti Tyrimo išvadoje).
14. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.