Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei M. B., trečiajam asmeniui P. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šiaulių miesto savivaldybėje, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsakovė M. B. į teismo posėdį neatvuko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. įspėta apie galimybę iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į teismo posėdį ir bylą išnagrinėti iš esmės, papildymų, prašymų nepateikė, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų parodymų, nustatyta, kad Z. B., a..k(duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k(duomenys neskelbtini) ya E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvai, tėvas Z. B. mirė 2012-10-01 (4-6 b.l.). 2007-01-19 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr.A-51 M. B. ir Z. B. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos (7-8 b.l.). 2007-06-20 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr.A-575 E. B. buvo nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) laikinosios globos grupėje (9 b.l.). 2007-08-24 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr.A-844 E. B. buvo gražinta tėvams (10 b.l.). 2017-05-09 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr.A-626 E. B. nuo 2017-05-08 nustatyta laikinoji globa, globėja ir turto administratore paskirta P. B., globos vieta- su globėja P. B. (11 b.l.). M. B. šeimą lankė seniūnijos socialiniai darbuotojai, jai buvo teikiama socialinė pagalba, tačiau M..B teikiamos pagalbos nepriėmė, piknaudžiavo alkoholiu, atsisakė ieškotis darbo ir keisti savo gyvenimo būdą, visiškkai nesudarė nepilnametei dukrai tinkamų sąlygų gyventi ir mokytis (12-24,30,44 b.l.). Nepilnametė E. B. išreiškė norą gyventi pas seserį P. B., sesuo sutinka globoti nepilnametę E. B., atsakovė M. B. raštu patvirtino, kad E geriau gyventi pas seserį P (25-28 b.l.). M. B. yra darbinga, gali dirbti ir teikti nepilnametei dukteriai išlaikymą, teismui nėra pateikt duomenų apie jos sveikatos sutrikimus (29 b.l.).

5. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja ji auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 str. 3 d.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009).

6. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

7. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė M. B. nesirūpina nepilnamete dukra vaikais, mažai bendrauja, namuose nenakvoja, leidžia laiką pas sugyventinį, nuolat girtauja, nedirba, vengia atlikti pareigą auklėti savo vaiką. Atsakovė gyvena asocialiai, jos gyvenimo būdas daro žalingą įtaką vaikui (alkoholio vartojimas), nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikas grįžtų į šeimą. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

9. Teismo vertinimu atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip motinos pareigą vaiku rūpintis, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovė M. B. vengia atlikti minėtas savo, kaip motinos pareigas, savo elgesiu (alkoholio vartojimas, vaiko nepriežiūra, išlaikymo neteikimas, darbo neieškojimas) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovė sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, daro žalingą įtaką vaikui savo netinkamu elgesiu.

10. Darytina išvada, kad atsakovė neįgyvendina motinos valdžios, nustatytos CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jos nepilnametei dukrai E. B. buvo nustatyta laikinoji globa pas seserį (duomenys neskelbtini) . Teismo nuomone, motinos, nevykdančios savo pareigų nepilnametei dukrai, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovė neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 str., nesirūpina nepilnamečiu vaiku, faktiškai nebendrauja su ja, yra nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, atsakovė nenori keisti savo elgesio, su ieškiniu sutinka. Atsakovė savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei į tai, kad atsakovė iš esmės sutinka dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimas, atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos nepilnametės dukters E. B. atžvilgiu (CK 3.180 str.).

11. Išaiškintina atsakovei, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 str. 4 d.). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.219 str. 2 d.). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko perkėlimas pas globėją yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (turint pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą vaikams augti ir vystytis, nevartojant alkoholio, pradėjus dirbti ir esant įrodymams, kad tėvai gali pradėti tinkamai rūpintis vaikais), vaikas tėvų rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jeigu šis vaikas dar nebus įvaikintas (CK 3.181 str.; 3.182 str. 4 d.), t. y. tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tai neprieštarauja vaikų interesams ir jei vaikai neįvaikinti.

12. CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą bei priteisia išlaikymą. Tačiau, kadangi minėta byla priskiriama šeimos bylų kategorijai, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Kadangi nepilnametė E. B. pas laikinąją globėją P. B. yra jau nuo 2017-05-08, globėja yra žinoma- sesuo P. B., ji sutinka seserį globoti ir ja rūpintis, dėl jos atskiro ir uždaro teismo posėdžio rengti nėra tikslinga, bei atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko E. B. interesus, nuolatinės globos klausimas spręstinas šioje byloje, nekeliant dėl to atskiros bylos (CPK 496¹ str.).

13. Apribojus atsakovei M. B. motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d., 3.257 str.). Teismo posėdyje buvo aiškiai išreikšta ieškovo nuomonė, kad E. B. nuolatine globėja bus siūloma skirti seserį P. B., kitų asmenų, norinčių ją globoti ar įvaikinti, nėra. Kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu, E. B. gyvenimas pas seseį yra nusistovėjęs, ji turi atskirą kambarį, lanko mokyklą, jai sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos, P. B. skirtina nepilnametės sesers nuolatine globėja (CK 3.256 str., 3.261 str.). E. B. globos vieta nustatytina pas globėją (CK 3.265 str. 3 p.). Globėja skirtina ir E. B. turto administratore (CK 4.236 str.).

14. Apribojus tėvų valdžią atsakovei, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. CK 3.195 str. numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas.

15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė yra darbinga, neturi sveikatos problemų, tačiau dirbti ir teikti vaikui išlaikymą vengia. Atsakovė neteikė lėšų dukters E. B. išlaikymui ir po to, kai dukra apsigyveno pas seserį P. B. ir jai buvo nustatyta laikinoji globa, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės M. B. išlaikymą dukrai po 200 eurų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.

16. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

17. Teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovės nėra didelė, galinti patenkinti tik būtinuosius vaikų poreikius. Atsakovės nusišalinimas nuo vaiko priežiūros, alkoholio vartojimas ir neturėjimas nuolatinio darbo ir pajamų nesudaro pagrindo atleisti juos nuo pareigos išlaikyti vaiką, ji yra sveika, vidutinio, darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir gauti bent minimalią alga, kuri yra šiuo metu mokama už nekvalifikuotą darbą- 400 eurų, pusę gaunamos sumos turėtų teikti nepilnametei dukrai kaip išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovės dukrai E po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.

18. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p., 496 str. 1 d.).

19. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentus įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės sunki materialinė padėtis, ji neturi darbo ir pajamų, į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinės pareigos vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos, jos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p., 376 str., 400-407 str., 496 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią motinos valdžią M. B., a.k(duomenys neskelbtini) dukters E. B., a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą E. B., a.k(duomenys neskelbtini) nuolatine jos globėja ir turto administratore paskirti P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su globėja P. B..

Priteisti iš atsakovės M. B. išlaikymą dukrai E. B., a.k(duomenys neskelbtini) po 200,00 (du šimtus eurų) Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018-06-20 iki vaiko pilnametystės.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.