Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-11-09 · Civilinė byla Nr. e2-22145-435/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
e2-22145-435/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01419-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Telia Lietuva“
Atsakovas
J. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-22145-4352021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01419-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.7.7; 1.3.7.8; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.(S)Kauno APYLINKĖS teismas
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė akcinės bendrovė „Telia Lietuva“ (toliau – ieškovė, bendrovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės J. K. (toliau – atsakovė) 3 883,60 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. vasario 26 d. atsakovė, tuo metu dirbusi ieškovės Mažmenos padalinio Pietų regiono padalinio Prekybos salono (duomenys neskelbtini) vadove, sudarė su ieškove susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė pripažino savo kaltę dėl pasisavinant ieškovės pinigines lėšas ir įrangą ieškovei padarytos 12 943,60 Eur turtinės žalos, kurią įsipareigojo visiškai atlyginti. 9 060 Eur sumą atsakovė atlygino ieškovei iki Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, o likusią 3 883,60 Eur sumą įsipareigojo atlyginti iki 2019 m. balandžio 15 d., šią sumą pervesdama į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Susitarimą neįvykdė iki šiol.

1.2. 2019 m. vasario 20 d. atsakovė pateikė ieškovei savo paaiškinimą / įsipareigojimą, kuriame atskleidė ir pripažino žalos padarymo ieškovei aplinkybes: atsakovė, dirbdama Telia Jonavos salono vadove, atliko neteisėtus veiksmus – išrašydama kreditines sąskaitas pasisavino įmonei priklausančius pinigus, imituodama pardavimą ir priskirdama įrangą atsitiktiniams klientams, išrašydavo pavedimines sąskaitas, kurios nebuvo apmokamos, išimdavo bendrovės pinigus iš bendrovės salone buvusios kasos, t. y. pasisavino bendrovės pinigines lėšas ir įrangą.

1.3. Atsakovė, pasisavindama bendrovės pinigines lėšas ir įrangą, žalą bendrovei padarė tyčia ir žala padaryta atsakovės veikla, turinčia nusikaltimo požymių (vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas), atsakovė privalo atlyginti visą ieškovei padarytą žalą. Atsakovė padarytą žalą pripažino bei įsipareigojo ją atlyginti, tačiau Susitarimo nustatytais terminais neįvykdė, kuo pažeidė savo sutartinę prievolę ir ieškovė turi teisę šią skolą išsiieškoti priverstine tvarka. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė dalį padarytos žalos atlygino bei išreiškė savo sutikimą geranoriškai atlyginti likusią padarytos žalos dalį, o taip pat atsižvelgdama į jauną atsakovės amžių, dėl atsakovės padarytų nusikalstamos veikos požymių turinčių veikų baudžiamojo persekiojimo atsakovei neinicijavo. Atsakovei geranoriškai nevykdant Susitarimo ieškovė duomenis apie susidariusią skolą perdavė skolų administravimo bendrovei UAB „Sergel“, kuri laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei išsiuntė 6 įspėjimus / reikalavimus atsiskaityti su ieškove, tačiau skola nesumokėta iki šiol, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

2. Ieškovė teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant. Papildomai paaiškino, kad atsakovė, būdama ieškovės salono vadove, parduodavo klientui telefoną, vėliau padarydavo grąžinimą, išrašydavo kreditinę sąskaitą ir pinigus iš kasos pasisavindavo. Kad nebūtų prekių trūkumo, fiktyviai parduodavo tą prekę kitam klientui, išrašydama sąskaitą su atidėjimu. Galutinis rezultatas buvo tas, kad prekių netrūkdavo, bet likdavo skolinis įsipareigojimas asmenims, kurie realiai tų prekių nepirko. Pradėjus analizuoti tuos susidariusius įsiskolinimus buvo išsiaiškinta atsakovės schema. Darbo sutartis buvo nutraukta nesikreipiant dėl baudžiamosios bylos, nes atsakovė jauna, susitarimu nutraukiant darbo sutartį įsipareigojo padarytą žalą atlyginti. Ieškovė prievolę kildina iš susitarimo.

II. Atsakovės atsikirtimai

3. Atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė. Apie teisme iškeltą bylą atsakovė informuota tinkamai, procesinius dokumentus jai siunčiant kartu su teismo šaukimu per Elektroninių paslaugų portalą, procesiniai dokumentai atsakovei pristatyti 2021 m. rugsėjo 21 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis).

4. Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovė neatvyko. 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartyje teismas buvo nurodęs, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Nustačius, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. 2017 m. balandžio 13 d. ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė „Telia Customer Service LT“ ir atsakovė sudarė Trišalį susitarimą dėl darbuotojo perkėlimo, kurio pagrindu atsakovė buvo perkelta į bendrovę, nuo 2017 m. balandžio 18 d. pradėjo dirbti prekybos salono konsultante. 2019 m. vasario 20 d. atsakovė ieškovei pateikė paaiškinimą / įsipareigojimą, kuriame nurodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) salono vadove atliko neteisėtus veiksmus: išrašydama kreditines sąskaitas pasisavino įmonei priklausančius pinigus; imituodama pardavimą ir priskirdama įrangą atsitiktiniams klientams išrašydavo pavediminę sąskaitą, kuri nebuvo apmokama. Nurodė, kad neteisėtus veiksmus atliko: 1) 2019 m. vasario 20 d. išėmė iš kasos 1 364,25 Eur už Iphone X 256GB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai liko kasoje, žalos nepadaryta; 2) 2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. sausio 29 d. pagal tą pačią sąskaitą išėmė po 1 364,25 Eur (žala 2 728,50 Eur); 3) 2019 m. vasario 19 d. išrašyta kreditinė Huawei P10+ sąskaita (duomenys neskelbtini), žala – 799 Eur; 4) 2018 m. spalio 3 d. išrašyta kreditinė sąskaita (duomenys neskelbtini), suma 1 062,75 Eur, 2019 m. vasario 13 d. išrašyta tai pačiai sąskaitai suma 1 047 Eur (žala 2 109,72 Eur); 5) 2019 m. vasario 12 d. išrašė Huawei P20 64GB sąskaitą (duomenys neskelbtini) pilna kaina, suma 449 Eur. Buvo trūkumas dėl kito neteisingo pardavimo, trūkumą bandyta nuslėpti, bet radus pirminę sąskaitą, kurioje buvo klaida, ir ją ištaisius, liko Huawei P20 128 GB perteklinis 1 vnt. (žala 0 Eur); 6) 2019 m. sausio 11 d. buvo išrašyta SF (duomenys neskelbtini) telefonui Iphone 8 64 GB, kaina 699 Eur, nuslepiant prieš tai išrašytoj kreditinėj esantį trūkumą; 7) 2018 m. spalio 2 d. SF (duomenys neskelbtini), pagal kurią parduotas Samsung S9, suma 864,25 Eur, sausio 14 d. išrašyta SF nuslepiant trūkumą; 8) atliko veiksmus su Samsung F6(7) ir Samsung S9+. Žala 822,48 Eur (savikaina) – 959 Eur; 9) atliko atjungimą, pažadėjo padengti netesybas už abonentą, žala 167 Eur. Nurodė, kad bendra padaryta žala – 8 159,50 Eur. Dėl padarytos žalos nurodė, jog gailisi, pažadėjo ją atlyginti, jei būtų nustatyta papildoma žala – įsipareigojo taip pat ją atlyginti. 2019 m. vasario 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kurio 3 punkte šalys susitarė, jog darbuotojas pripažįsta savo kaltę dėl Darbdaviui padarytos 12 943,60 Eur turtinės žalos, kurią įsipareigoja visiškai atlyginti; 9 060 Eur darbuotojas atlygino iki susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, o likusią 3 883,60 Eur sumą įsipareigoja atlyginti iki 2019 m. balandžio 15 d., minėtą sumą pervesdamas į Darbdavio banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „Už Telia padarytą žalą“. UAB „Sergel“ atsakovei siuntė šešis laiškus (2020 m. kovo 24 d., 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. gegužės 23 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 22 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d.), kuriais ragino sumokėti 3 883,60 Eur skolą.

6. 2021 m. liepos 30 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu priteisti iš atsakovės, buvusios darbuotojos J. K., žalos atlyginimą – 3 883,60 Eur. DGK 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-2-14947, atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą atsakovei praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus. Ieškovė pateikė teismui ieškinį.

7. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje – turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė bei nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, o žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Nagrinėjamu atveju būtent darbdaviui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti visas buvusios darbuotojos atsakovės atsakomybės sąlygas. DK 153 straipsnyje nurodytos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos, o DK 154 straipsnyje nurodyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. DK 154 straipsnio 2 punktas nurodo, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. vasario 28 d. buvo ieškovės darbuotoja – salono konsultantė, taigi šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovė, vykdydama darbines pareigas, atliko paaiškinime / įsipareigojime nurodytus veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių. Kaip nurodo ieškovė, dėl atsakovės prisipažinimo ir pasižadėjimo atlyginti visą padarytą žalą bei jos jauno amžiaus baudžiamojo persekiojimo ieškovė atsakovei neinicijavo. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė žalą ieškovei, t. y. buvo pasisavintos lėšos iš ieškovės kasos, išrašomos sąskaitos faktūros, nors jose nurodyti asmenys mobiliųjų telefonų neįsigijo. Žalos dydis buvo nurodytas paaiškinime / įsipareigojime, vėliau patikslintas 2020 m. vasario 28 d. susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovė raštu prisipažino, kad atliko nurodytus veiksmus ir įsipareigojo atlyginti ieškovei visą jos patirtą žalą. Iki šiol atsakovė neatlygino ieškovei 3 883,60 Eur žalos.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi bei įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsnis).

10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2008; Nr. 3K-3-101/2009).

11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad nors į bylą nėra pateiktos atsakovės neteisėtai išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau byloje esantis atsakovės paaiškinimas / įsipareigojimas bei 2020 m. vasario 28 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kurio 3 punktu atsakovė pripažino padariusi 12 943,60 Eur dydžio žalą ieškovei, patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl tokių jos veiksmų ieškovei kilo žala, kurios dalį atsakovė yra atlyginusi, dėl likusios sumos atsakovė teismui savo pozicijos nepateikė, nevykdė ikiteisminį skolos išieškojimą vykdančios bendrovės nurodymų grąžinti ieškovei likusią sumą. Taigi, atsakovė net nesistengė įrodyti savo nekaltumo ir teismui jokių įrodymų ir paaiškinimų ar atsikirtimų byloje neteikė.

12. Teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytos visos atsakovės materialinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai (DK 151 straipsnis, 152 straipsnis, 154 straipsnis, CK 6.245–6.249 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė prašymą byloje priteisti jai iš atsakovės 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, kurias sudaro: 290,40 Eur už ieškinio parengimą ir 290,40 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (prašymo DOK-132640 priedai). Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 87,00 Eur žyminį mokestį.

14. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

15. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121215434, iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 883,60 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 60 ct) žalą ir 667,80 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė