- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- 2-274/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- P. R., V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Leotina“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. R. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-394-93/2008 pagal ieškovų P. R. ir V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos, padarytos neteisėtais specialios valstybės institucijos (prokuratūros) veiksmais, atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Leotina“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. R. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 416 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo 1995 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, įpareigojant LR generalinę prokuratūrą ir LR teisingumo ministeriją įvykdyti sprendimą. Nurodė, jog 1995 m. rugpjūčio 23 d. prokuroro nutarimu buvo realizuotas jam priklausantis benzinas. Ieškovas P. B. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 276 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo 1995 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, įpareigojant LR generalinė prokuratūrą ir LR teisingumo ministeriją įvykdyti sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutarė civilinę bylą sustabdyti iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, išskirtoje dėl J. P. .
2008 m. vasario 5 d. teisme gautas ieškovų P. R. ir V. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties. Atskirąjį skundą už ieškovus pasirašė advokatas A. T. . Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė ieškovams P. R. ir V. B. terminą iki 2008 m. vasario 22 d. pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t.y. pateikti teismui ieškovų įgalinto asmens pasirašytą atskirąjį skundą, nes už ieškovus V. B. ir P. R. atskirąjį skundą pasirašė ir pateikė teismui ieškovų neįgaliotas asmuo.
2008 m. vasario 22 d. advokatas A. T. pateikė teismui atstovavimo sutartis su P. R. ir V. B. , tačiau abi atstovavimo sutartys yra sudarytos 2008 m. vasario 20 d., o atskirasis skundas teisme buvo gautas 2008 m. vasario 5 d., t.y. anksčiau, nei jį pasirašiusiam asmeniui buvo suteikti tokie įgalinimai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartimi atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams. Teismas nurodė, kad ieškovai per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino, nepateikė teismui atskirojo skundo, pasirašyto ieškovų įgalinto asmens.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad A. T. yra atstovas pagal pavedimą, jo įgaliojimai yra byloje. Šie įgaliojimai suteikia teisę pateikti atskirąjį skundą. Teismo nurodytomis 2008 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartimis nebuvo suteikti nauji įgaliojimai, o tik patvirtinti atstovo turimi. CPK normos neriboja atstovo teises paduoti atskirąjį skundą nepriklausomai nuo atstovavimo sutarties datos. Svarbiausia tai, kad įgaliojimai buvo suteikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą LR generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad advokatas A. T. 2007 m. spalio 24 d. buvo sudaręs sutartį su ieškovu P. R. , pagal kurią gali atstovauti šiam ieškovui tik pirmosios instancijos teisme. Su ieškovu V. B. atstovavimo sutartis teismui nebuvo pateikta. Pagal CPK 59 straipsnio 1 dalį įgaliojimas atstovauti teisme suteikia teisę atstovui teisę atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atskirojo skundo surašymas ir padavimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, todėl atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai. Ieškovai per teismo nustatyta terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino, todėl teismas pagrįstai atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskiriesiems skundams paduoti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis tokios teisės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vien įgaliojimo nepridėjimas negali būti traktuojamas kaip įgaliojimo neturėjimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams šalinti. Šalindamas trūkumus advokatas A. T. pateikė 2008 m. vasario 20 d. pasirašytas atstovavimo sutartis, o tai patvirtina aplinkybę, kad atskirojo skundo pateikimo metu jis nebuvo įgaliotas pasirašyti atskirąjį skundą ieškovų vardu, todėl teismas pagrįstai atskirąjį skundą grąžino ieškovams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė civilinę bylą sustabdyti iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, išskirtoje dėl J. P. . 2008 m. vasario 5 d. teisme gautas ieškovų atstovo advokato A. T. pasirašytas atskirasis skundas dėl minėtos nutarties. Teismas nurodė, kad ieškovų vardu pasirašė neįgalintas asmuo, todėl nutartimi dėl trūkumų šalimo įpareigojo ieškovus iki 2008 m. vasario 22 d. pateikti įgalinto asmens pasirašytą atskirąjį skundą. Šalindamas teismo nurodytą trūkumą, ieškovų atstovas pateikė teismui su ieškovais sudarytas atstovavimo sutartis, tačiau teismas laikė, kad trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, kadangi atstovavimo sutartys buvo sudarytos jau po atskirojo skundo padavimo teismui, tai yra skundo pateikimo metu atstovas neturėjo įgaliojimų tokį skundą pasirašyti.
Šios apeliacijos dalykas yra trūkumų šalinimo instituto taikymas civiliniame procese ir atstovavimo normų aiškinimas bei taikymas. Kolegija pastebi, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, užtikrinti, kad nebūtų priimti formos ir turinio trūkumų turintys procesiniai dokumentai, kad procesas nebūtų pradėtas pagal asmens, neturinčio tinkamo įgalinimo, kreipimąsi, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą ar pasinaudoti apeliacijos teise.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad apeliacinis procesas prasideda nuo apeliacinio (atskirojo) skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo procesiniu dokumentu jį padavęs asmuo išreiškia valią peržiūrėti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir juo pradedama kita civilinio proceso stadija. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys bylas gali vesti patys arba per atstovus. CPK 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime, o minėto straipsnio 3 dalyje patikslinta, kad advokato teisės ir pareigos bei mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.
Iš bylos dokumentų matyti, kad advokatas A. T. 2007 m. spalio 24 d. buvo sudaręs sutartį su ieškovu P. R. , pagal kurią galėjo atstovauti šiam ieškovui tik pirmosios instancijos teisme. Su ieškovu V. B. atstovavimo sutartis teismui nebuvo pateikta. Prie 2008 m. vasario 5 d. paduoto atskirojo skundo ieškovų įgaliojimai advokatui pasirašyti atskirąjį skundą taip pat nebuvo pateikti. Teismui įpareigojus pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir pateikti įgalioto asmens pasirašytą procesinį dokumentą, ieškovų atstovas pateikė po atskirojo skundo pateikimo sudarytas atstovavimo sutartis. Taigi faktiškai ieškovai pašalino teismo nurodytą trūkumą ir iki teismo nurodytos datos (vasario 22 d.) pateikė teismui ieškovų įgalioto asmens pasirašytą atskirąjį skundą. Kolegija pastebi, kad CPK normos nenumato, kaip turi būti sprendžiamas klausimas, kai procesinio dokumento pasirašymo metu atstovas nebuvo oficialiai įgaliotas tokį dokumentą pasirašyti, tačiau vėliau tokius atstovo veiksmus patvirtina ieškovai, todėl šiuo atveju pagal analogiją taikytinos CK normos. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, tai yra laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo. Nagrinėjamu atveju ieškovai patvirtino jų atstovo įgaliojimus, sudarytose sutartyse aiškiai nurodė, dėl kokios nutarties jų atstovas turi teisę paduoti atskirąjį skundą, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atskirojo skundo trūkumai nebuvo pašalinti.
Kaip minėta, trūkumų šalinimo instituto taikymas ir teismo pareiga patikrinti skundą pasirašiusio asmens teises, turi būti derinami su kitais civilinėje teisėje ir civiliniame procese įtvirtintais koncentruotumo, ekonomiškumo, bendradarbiavimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie reikalauja, kad teisės normos būtų taikomos atsižvelgiant į jų tikslus ir paskirtį. Nagrinėjamu atveju, atskirąjį skundą, kurio padavimas atitiko ieškovų valią, grąžinus ieškovams, minėti teisės principai pažeidžiami ir užkertamas kelias ieškovams pasinaudoti apeliacijos teise.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartis naikintina, atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovų P. R. ir V. B. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.