Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-02-06 · Civilinė byla Nr. 2-335-772/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
2-335-772/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07673-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
K. C.
Atsakovas
R. G.
Išvadą teikia
Šiaulių
Kategorijos
  • 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-335-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07673-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 78.1.; 78.2.1.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžių sekretorė Erika Andrulienė,

dalyvaujant ieškovei K. C. ir jos atstovei adv. V. Mataitei, atsakovui R. G. ir jo atstovui adv. P. Labanauskui bei Institucijos atstovei I. Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. C. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠRVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2014-10-03 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. G. nepilnamečių vaikų: H. G. ir S. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo 2014-10-01 iki vaikų pilnametystės. Tuo pačiu prašė teismo priteisti iš atsakovo konkrečia sumą, tai yra 800 Lt nepilnamečiams vaikams kaip išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30 įskaitytinai. Taip pat prašė teismo nustatyti, kad vaikų išlaikymui priteistas iš atsakovo išmokas ieškovė tvarkys uzufrukto teise. Be to prašė teismo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas R. G., yra 2 nepilnamečių vaikų: H. G. ir S. G., gyvenančių A. G. (duomenys neskelbtini) rajone, tėvai. Ieškovė su atsakovu santuokos nėra sudariusi.

Ieškovė su atsakovu iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio gyveno kartu (duomenys neskelbtini) . Net ir gyvenant kartu, atsakovas nelabai daug dėmesio skyrė vaikų auginimui ir rūpinimuisi jais. Neretas atvejis, kai jis namuose pasirodydavo išgėręs, tuo rodydamas labai blogą pavyzdį nepilnamečiams vaikams. Prasidėjus nesutarimams dėl požiūrio į bendrą gyvenimą, šeimos narių įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu, atsakovas nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio paliko ieškovę ir vaikus. Šiuo metu ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium. Atsakovas dirba pas ūkininką ir iš jo gauna pajamų, tačiau pajamų dydis ieškovei nėra žinomas.

Nuo to laiko, kai atsakovas išėjo gyventi kitur, jis su vaikais ir ieškove beveik nebendrauja ir neskiria vaikams išlaikymo.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad prašys teismo nustatyti nepilnamečių vaikų H. G. ir S. G. gyvenamąją vietą su motina (duomenys neskelbtini) rajone.

Sūnui yra 12 metų, o dukrytei tik 4 metukai. Dukra nelanko darželio, ji būna tik su motina, ieškovė užsiima jos lavinimu ir pradėjo ją ruošti mokyklai. Ieškovė su sūnumi taip pat būna praktiškai visą laiką, kol jis ne mokykloje, padeda jam ruošti pamokas. Kartu su vaikais išvyksta papramogauti į kiną, atrakcionus. Abu vaikai prie ieškovės labai prisirišę. Dukra netoleruoja buvimo su svetimais žmonėmis, jais nelabai pasitiki. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikams, kaip formuojasi vaikų įgūdžiai, supratimas apie supantį pasaulį, gėrio ir blogio supratimas, vaikams svarbiausia yra motinos priežiūra ir bendravimas su ja. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (LR CK 3.169 str. 2 d.). Teigė, kad galės vaikus tinkamai auklėti, prižiūrėti, užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Nors nuosavo gyvenamojo būsto ji neturi, tačiau gyvena savo dėdės name, kuriame yra kiemas, sodas, darželis.

Atsakovas, ieškovės žiniomis, taip pat jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi.

Kadangi atsakovas su vaikais pastaruoju metu beveik nebendrauja, neteikia jiems jokio išlaikymo, tai ieškovė vaikus augina ir išlaiko viena pati.

Sūnus yra moksleivis, taigi, jam reikalingos lėšos jo mokymosi priemonėms, maistui, vadovėliams, užklasinei veiklai. Ieškovė vaikus yra apdraudusi kaupiamuoju gyvybės draudimu, per mėnesį sumoka po 143,33 Lt už kiekvieną vaiką. Sūnus labai mėgsta žvejoti, tačiau ši pramoga ir žvejybos įrankiai taip pat nemažai kainuoja. Vaikų maitinimui, vitaminams, medikamentams, drabužėliams, higienos priemonėms, laisvalaikiui reikalingos lėšos. Vieno vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro nuo 600 iki 800 Lt ir daugiau. Pusę vaikų išlaikymo išlaidų turėtų padengti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., Nr. 3K-3-259I2004).

Ieškovė viena pati negali skirti tiek lėšų vaikų išlaikymui, nes tam neturi galimybių - neturi darbo, neturi jokio turto, santaupų, gyvena dėdei priklausančiame name. Šiaulių m. apylinkės teismo 2004-08-30 nutartimi ieškovė yra paskirta neveiksnaus savo brolio R. C. globėja. Taigi, save ir vaikus išlaiko iš tikslinių kompensacijų už globą. Be to, ieškovei padeda kitas brolis A. C., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė stengiasi gyventi ūkiškai, darže užsiaugina bulvių, kitų daržovių, ir tokiu būdu su vaikais maitinasi.

Atsakovas jau kurį laiką išlaikymo vaikams neteikia. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Vaikų maistui, aprangai, gydymui, ir kitoms protingoms vaikų reikmėms ieškovė prašė iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį, pradedant 2014 m. spalio mėnesiu iki vaikai sulauks pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Ieškovė mano, kad atsakovas turi galimybę skirti tokią sumą vaikų išlaikymui, kadangi pastaruoju metu yra visos galimybės įsidarbinti. Ypatingai gamybos, statybos įmonėse pasireiškia darbininkiškų profesijų - tokių kaip statybininkai, vairuotojai, traktorininkai, suvirintojai ir kt. poreikis.

Taip pat ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą vaikų išlaikymui už 2014 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, kuris sudaro 1 200 Lt. Vėliau šį savo reikalavimą ieškovė sumažino iki 800 Lt (LR CK 3.200 str.).

Vadovaujantis LR CK 3.169 str. 2d., 3.170 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1p., 3.200 str., 3.178 str., LR CPK 5 str., 135 str., 199 str., ieškovė teismo prašė:

1. Nustatyti nepilnamečio H. G. ir nepilnametės S. G., gyvenamąją vietą iki vaikų pilnametystės su ieškove K. C., gyv. A. G. (duomenys neskelbtini).

2. Priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymą sūnui H. G. ir S. G., periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2014 m. spalio mėnesio, mokant po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam vaikui iki H. G. ir S. G. sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę K. C..

3. Priteisti iš atsakovo R. G., išlaikymo įsiskolinimą H. G. ir S. G., už 2014 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį, tai yra 800 Lt (aštuonis šimtus litų).

Ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo vaikų išlaikymui, ji laiko nedideliu, atsakovui mokant po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, nes vaikai auga ir ateityje išlaidos jų išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikai ne tik būtų sveiki, nors šiuo metu neturi sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl jiems reikalinga ir didesnė tėvo parama. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, ji norėtų, jog jis būtų teismo įpareigotas vaikų išlaikymui mokėti po 300 Lt. Nurodė, jog dėl vaikų poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Be to ieškovė patyrė išlaidų kuomet pirko sūnui mokymo priemones rugsėjo 1 dieną prasidedant mokslo metams. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti vaikams reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas nedirba ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės bei paramą iš savo brolių, todėl jai pastoviai trūksta lėšų vaikų išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas, kurios gaunamos kaip valstybės ir jos brolių teikiama paramą, ji išleidžia ne tik vaikams išlaikyti, bet ir dalį lėšų skiria jų gyvenamosios vietos išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir vaikų buities poreikius jiems dar reikia įsigyti ir kitų namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikams augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos nuolat neteikia ir ne visada geranoriškai bendrauja su ieškove, kiek tai susiję su vaikų išlaikymu. Pripažino, kad pasinaudojo atsakovas banko kortele ir nuo 2014-08-01 iki 2014-10-01 vaikų išlaikymui išleido 400 Lt. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų vaikų poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaikų egzistencijai. Neneigia, kad vaikai neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaikų motinos padėčiai, privalo teikti vaikams išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaikų tėvas turi visas galimybes dirbti ir uždirbti, todėl privalo teikti vaikams tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimas vaikų tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jo socialinį statusą, amžių bei sveikatą, nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar atsakovo galimybių.

Ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti jos klientės ieškinį. Teigė, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos realiai ir atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė į bylą atsiliepimą ir nurodė šiuos atsikirtimus.

Susipažinęs su pareikštu ieškiniu, atsakovas pareiškė, kad su ieškiniu sutinka tik dalinai.

1. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas sutinka su ieškovės K. C. ieškiniu nustatyti jų nepilnamečių vaikų H. G. ir S. G. gyvenamąją vietą iki vaikų pilnametystės su ieškove K. C., gyv. A. G. (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas pats jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini).

2. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su ieškovės K. C. ieškiniu priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams H. G. ir S. G. periodinėmis išmokomis mokant kiekvieną mėnesį pradedant nuo 2014 m. spalio mėnesio po 300 Lt kiekvienam vaikui iki H. G. ir S. G. sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę K. C., nesutikdamas su prašoma priteisti periodinių išmokų suma.

Atsakovas pripažįsta, kad tėvai turi pareigą teikti savo vaikams išlaikymą, kuris turi būti nustatomas proporcingai tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Nesutinka su ieškovės K. C. pareikštu ieškiniu priteisti išlaikymą vaikams H. G. ir S. G. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį pradedant nuo 2014 m. spalio mėnesio ir mokant po 300 Lt kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės, nes neturi finansinių galimybių tokios sumos kiekvieną mėnesį mokėti. Nuo 2005 m. dirba pas ūkininką L. G. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba 0,5 etato krūviu, jo darbo užmokestis į mėnesį (atskaičius mokesčius) yra 450 Lt. Nuo 2014 m. spalio 1 d. padidėjus darbų apimčiai L. G. ūkyje, padidėjo ir atsakovo darbo krūvis nuo 0,5 etato iki 0,75 etato bei darbo užmokestis - nuo 450 Lt iki 698,62 Lt. Kitų rūšių gaunamų pajamų atsakovas neturi, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto taip pat neturi. Atsakovo finansinė padėtis nėra gera, verčiasi sunkiai, todėl, įvertindamas savo finansines galimybes, sutinka, kad nuo 2014 m. spalio mėnesio vaikų H. G. ir S. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį būtų priteista mokėti po 200 Lt kiekvienam vaikui iki H. G. ir S. G. sulauks pilnametystės, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę K. C..

Šalies argumentai

Nors ieškovė K. C. savo ieškinyje nurodė mananti, kad atsakovas turi galimybę skirti 300 Lt periodinę išmoką kiekvienam vaikui, kadangi pastaruoju metu yra visos galimybės jam įsidarbinti, ypatingai gamybos, statybos įmonėse, kur pasireiškia darbininkiškų profesijų - tokių kaip statybininkai, vairuotojai, traktorininkai, suvirintojai ir kt. poreikis. Šių profesijų didžiausias poreikis yra mieste. Atsakovas gimė ir užaugo kaime, yra prisirišęs prie savo gimtojo kaimo, čia gyvena jo vaikai ir motina, todėl atsakovui būtų sunku keisti gyvenamąją ar darbo vietą. Be to, mieste atsakovas neturėtų kur gyventi, o nuomotis gyvenamąsias patalpas neturi finansinių galimybių. Nors jo iš ūkininko gaunamas uždarbis nėra didelis, tačiau darbas ūkyje jam sekasi ir patinka, todėl nenorėtų jo keisti į kitą darbą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės K. C. ieškiniu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą H. G. ir S. G., už 2014 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, tai yra 1 200 Lt.

Nurodė, kad ieškovė K. C. jo leidimu disponavo atsakovo vardu išduota banko kortele, į kurios sąskaitą jam buvo pervedamas darbo užmokestis, ir išgrynino už 2014 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius pervestą darbo užmokestį - 1 350 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė K. C. ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad jiems gyvenant kartu, jis nelabai daug dėmesio skyrė vaikų auginimui ir rūpinimuisi jais, kad namuose pasirodydavo išgėręs, tuo rodydamas blogą pavyzdį vaikams. Taip pat pagal atsakovą ieškinyje nurodyti visiškai nepagrįsti teiginiai, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, kai anot ieškovės, jis paliko ją ir vaikus, su vaikais beveik nebendrauja, neteikia jiems jokio išlaikymo, o vaikus augina ir išlaiko juos tik pati ieškovė K. C.. Todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą H. G. ir S. G. už 2014 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius 1 200 Lt. Atsakovas nesutinka su tokiais ieškinyje nurodytais ieškovės teiginiais. Teigė, kad su ieškove K. C. nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. liepos mėn. pabaigos gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini), K. C. dėdės name. Gyvendamas su ieškove K. C., pagal savo finansines galimybes kiek galėdamas rūpinosi ja bei savo vaikais H. ir S., jų su ieškove K. C. bendru sutarimu visą savo iš ūkininko L. G. gautą uždarbį visada atiduodavo jai, kad ji galėtų nupirkti šeimai maisto, aprangos ir kitų būtinų dalykų. Paskutinius kelerius metus darbo užmokestis jam buvo pervedamas į jo vardu atidarytą sąskaitą banke SEB, iš kurios pinigai buvo išgryninami banko kortele ar atsiskaitant parduotuvėse už prekes. Savo vardu išduotą SEB banko kortelę, tik ją išsiėmęs iš banko, atsakovas davė naudotis ieškovei K. C., kad ji galėtų disponuoti jo darbo užmokesčio pinigais ir juos toliau naudotų šeimos gerovei. Todėl ji apie 2 metus naudojo jo vardu išduotą SEB banko kortelę daugiausiai atsiskaitydama už prekes parduotuvėse (duomenys neskelbtini), nuimdama nuo sąskaitos grynus pinigus bankomatuose, esančiuose Š. Atsakovas pats iš savo gyvenamosios vietos į Š. išvažiuodavo labai retai - gal vieną kartą į metus, nes neturėjo poreikio išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Viską, ką reikėdavo šeimai, nupirkdavo pati ieškovė K. C.. Taip pat pažymėjo, kad iš šios jo vardu sąskaitos SEB banke tiesioginio debeto būdu UAB „Aviva Lietuva“ kas mėnesį nuskaito 143,33 Lt sumą sūnaus H. G. kaupiamajam gyvybės draudimui (nes su ieškove K. C. buvo sutarę, kad atsakovas mokėsi už sūnaus H. G., o ji - už dukros S. G. kaupiamąjį gyvybės draudimą).

2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje atsakovas su ieškove K. C. bendru sutarimu išeidamas gyventi atskirai pas savo motiną į (duomenys neskelbtini)., pasiėmė tik savo drabužius, o visas kitas jų su ieškove K. C. per 10 metų užgyventas bendras turtas, t. y. nupirkti buitiniai prietaisai, įvairūs namų apyvokos daiktai, liko jai ir jų nepilnamečiams vaikams H. G. bei S. G.. Į jo pirktus daiktus atsakovas nepretenduoja ir jokių pretenzijų nereiškia. Taip pasielgė, nes nenorėjo bloginti savo nepilnamečių vaikų H. G. ir S. G. materialinės padėties. Atsakovo vardu banko kortelė ir toliau liko pas ieškovę K. C., kuri ja bei jo darbo užmokesčiu už 2014 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius - iš viso 1 350 Lt (darbo užmokestis už einamą mėnesį išmokamas sekančio mėnesio 1 - 4 dienomis) disponavo iki 2014 m. spalio 16 d. Minėtą dieną ieškovė K. C. atsakovui pareikalavus grąžino jo vardu išduotą banko kortelę kaip nebegaliojančią, o banko sąskaitoje buvo likę tik 11 Lt. Atsakovas iki 2014 m. spalio 16 d. ieškovei K. C. leido naudotis savo banko kortele bei darbo užmokesčiu už 2014 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, rūpindamasis savo vaikais ir galvodamas, kad tokiu būdu ir toliau galės prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Pats kartu su savo motina gyvena iš jos gaunamos pensijos bei iš įvairių daržovių, kurias užsiaugino darže ir jo nepastovaus užmokesčio už atsitiktinius darbus. Su vaikais H. G. ir S. G. ir toliau bendrauja dažnai susitikdamas juos Š. kaime. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė K. C. jo leidimu naudojosi jo vardu išduota SEB banko kortele bei disponavo į jo vardu sąskaitą SEB banke pervestais – 1 350 Lt, t. y. darbo užmokesčiu už 2014 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, visiškai nesutinka su ieškovės K. C. ieškiniu, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas H. G. ir S. G. už 2014 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius 1 200 Lt.

Nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja retai. Nuo 2006 m. metų dirba pas ūkininką L. G., pas kurį iš pradžių įsidarbino darbininku, vėliau išsilaikęs traktorininko teises, tapo traktorininku. Per visą darbo laikotarpį iš savo darbdavio L. G. nėra gavęs nė vieno nusiskundimo dėl jo darbo kokybės, problemų dėl alkoholio taip pat nėra buvę. Pažymėjo, kad jei tikrai girtautų, kaip nurodo ieškovė, ūkininkas L. G. seniai būtų jį atleidęs iš darbo.

Remiantis anksčiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 142 str. 1 ir 2 d., atsakovas teismo prašė:

1. Netenkinti ieškovės K. C. pareikšto ieškinio priteisti Ieškovės naudai iš Atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2014 m. spalio mėnesiu mokant po 300 Lt kiekvienam vaikui iki H. G. ir S. G. sulauks pilnametystės, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę K. C..

2. Priteisti Ieškovės naudai iš Atsakovo išlaikymą vaikams H. G. ir S. G. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2014 m. spalio mėnesio, mokant po 200 Lt kiekvienam vaikui iki H. G. ir S. G. sulauks pilnametystės, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę K. C..

3. Netenkinti Ieškovės pareikšto ieškinio priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams H. G., gim. 2002 m. kovo 17 d. ir S. G., (duomenys neskelbtini) už 2014 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, tai yra 1 200 Lt.

Atsakovas savo atsikirtimus ieškovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas L. G. duodamas parodymus teisme nurodė, kad atsakovas buvo jo darbuotojas. Tačiau paskutiniu metu atsakovui paprašius darbdavio pakelti jam darbo užmokestį ir leisti dirbti ilgesnį laiką, darbdavys nurodė, kad negali patenkinti tokio prašymo ir neprieštaravo, kad atsakovo darbo santykiai pasibaigtų. Teigė, kad jo ūkis yra specializuotas, daugiau darbo būna tik nuo pavasario iki rudens pabaigos, todėl mokėti darbuotojui už nedirbtą darbo laiką jis neturi galimybių. Parodė, kad siūlė savo pagalbą ūkio darbininkams susitardamas su kitu ūkininku, jog jo darbininkai galėtų dirbti ir žiemą miško ruošos darbus, tačiau pastarieji atsisakė.

Teismas remdamasis CPK 376 str. 1d. nuostata, išsireikalavo iš atitinkamų įstaigų įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi, bei jų vaikams valstybės teikiamu išlaikymu.

ŠRVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad K. C. viena augina du nepilnamečius vaikus - H. G. ir S. G.. Vaikų tėvas - R. G.. K. C. šeima nėra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, taip pat dėl netinkamos vaikų priežiūros šeimoje Skyrius informacijos nėra gavęs.

K. C. kartu su vaikais H. ir S. gyvena jos dėdei J. D. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu A. G. (duomenys neskelbtini). Namas yra apie 80 kv. m. ploto, 3 kambarių ir virtuvės, šildomas kieto kuro krosnimi. Kartu gyvena dar trys asmenys: K. C. dėdė J. D., jos globojamas neįgalus brolis R. C., gim. (duomenys neskelbtini), kitas brolis A. C., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikams H. ir S. skirtas atskiras apie 20 kv. m. ploto kambarys, jame yra lova, sofa - lova, stalas, rašomasis /kompiuterio stalas, komoda, 2 foteliai, televizorius, kompiuteris, komoda, žaislų dėžė su žaislais. Kambariai tvarkingi, jaukūs. Vaikams namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, leisti laisvalaikį, žaisti, mokytis, ilsėtis. Pokalbio su K. C. metu, moteris paaiškino, kad jau nuo liepos mėnesio su atsakovu R. G. kartu nebegyvena, vyras prie vaikų išlaikymo nebeprisideda nuo rugpjūčio mėnesio. Kadangi ieškovė yra paskirta savo brolio R. C. globėja, vaikų išlaikymui naudoja globos bei brolio neįgalumo pašalpas, taip pat vaikus išlaikyti jai padeda brolis A. Sūnus H. mokosi Gruzdžių gimnazijos 5 klasėje. Berniukui mokytis nelabai sekasi, dėl prastų rezultatų buvo paliktas kartoti kurso toje pačioje klasėje. Dėl prieš ketverius metus namuose kilusio gaisro, berniukas iki šiol jaučia emocinę įtampą, yra užsidaręs. Dėl šios priežasties, taip pat dėl vaiko silpnos motyvacijos mokslui berniukas lankosi pas psichologus. H. lanko krepšinio treniruotes, nuolat dalyvauja mokyklos organizuojamose sporto varžybose. Dukra S. nuolat būna namuose su mama, mergaitė šiek tiek drovi, nenoriai bendrauja su svetimais žmonėmis, labai prisirišusi prie mamos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad vaikai H. ir S. nuo gimimo gyvena su savo motina, yra prie jos prisirišę emociškai, K. C. jais rūpinasi, auklėja, išlaiko, namuose vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atsakovas R. G. savo pozicijos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsiliepimu neišreiškė, Skyrius daro išvadą, kad tikslinga nepilnamečių vaikų H. G. ir S. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. C..

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri taip pat numatyta ir įstatymuose. CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai privalo užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.) tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyriumi.

Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga iki 800 Lt suma kiekvienam. Prašoma priteisti 300 Lt suma kiekvienam vaikui nėra per didelė bei atitinka vaikų interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tai yra 1 000 Lt. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisimo išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią algą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis).

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus bei įgyti naujus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti būtini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.

Skyrius neprieštaravo, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkytų ieškovė K. C..

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jo atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 1 000 Lt per mėnesį. Kadangi vaikų tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikai liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaikų interesus, patenkinti ieškovės prašymą ir kitus jos ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad H. G. ir S. G. yra ieškovės K. C. ir atsakovo R. G. vaikai (6-7 b.l.). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovo tėvystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1d.). Vaikų tėvai nuo 2014-08-01 gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (1-3 b.l.). Kaip jau minėta ieškovė šiuo metu nedirba, kadangi nuo 2004-08-30 yra teismo nutartimi paskirta neveiksnaus brolio globėja (8 b.l.). Jos ir atsakovo vaikams kol kas yra teikiama tik valstybės ir ieškovės artimųjų parama (15 b.l.). Atsakovas dirba, tačiau jo darbo laikas tėra tik 4 val. per dieną. Nuo 2014-10-01 jo darbo laikas pailgėjo iki 6 val (32 b.l.). Dėl to atsakovas gauna tik dalį minimalaus darbo užmokesčio (33 b.l.). Kaip teismas jau yra nurodęs, ieškovė kol kas dirbti negali. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pradėti dirbti jai šiuo metu nėra galimybių, dėl to negali būti įrašyta ir Darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių ir neturi sveikatos problemų. Atmestinas atsakovo argumentas, kaip nepagrįstas, kad šiuo metu jis negali tikėtis didesnio darbo užmokesčio dėl gyvenamosios vietos specifikos. Pastebėtina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaikams reikalingo išlaikymo iš tėvo priteisimo tik labai nedaug tėra didesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio ir tai laikytina tokia mėnesine periodine išmoka kuri tik iš dalies atitinka realius vaiko poreikius ir interesus.

Pirmiausia, ieškovė dar negali dirbti, tačiau šalių sūnus jau lanko mokyklą, o dukrą irgi ateityje ją pradės lankyti, todėl atsakovo nors mokėti vaikų išlaikymui tik 200 Lt dydžio išmokas yra nepagrįstas. Šalių vaikams išlaikymą teikia tik valstybė ir ieškovės artimieji. Antra, nors atsakovas kol kas geranoriškai nuolat teikė vaikams išlaikymą, tačiau tai neatleidžia jo nuo šios prievolės pagal ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo realaus išlaikymo. Be to neaišku kodėl jis ir iki laikinosios apsaugos priemonės priėmimo byloje neteikė vaikams reikalingo išlaikymo nors ir jo nurodyto dydžio (70-72 b.l.). Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstinas klausimas ar priteistinos jos nurodyto dydžio išmokos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikams teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o kiekvieno iš tėvų teikiamo vaikui išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas ar turimą turtą, bet ir į vaiko poreikius. Atsakovas nei anksčiau kuomet gyveno su ieškove, nei dabartiniu metu kuomet jau negyvena su atsakove, realų išlaikymą vaikams teikė nereguliariai. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaikams išlaikymui reikalingų realių išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikams bus teikiama.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad atsakovas šiuo metu dėl nenustatytų priežasčių, neteikė vaikams reikalingo realaus išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaikų poreikių, atsižvelgiant į jų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jiems reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikai nors šiuo metu yra skirtingo amžiaus, tačiau kaip jau minėta, tačiau jie pastoviai siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Be to kaip ir bet kuris vaikas, jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat šalių vaikams vystantis gali išryškėti ir kiti jų pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikams reguliariai realaus dydžio išmokas dėl jiems reikalingo išlaikymo ir jo dydžio, šiandien nėra šalių aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas pripažino ir neginčijo, kad ieškovės nurodytas išlaikymas reikalingas vaikams, tačiau esą jis teikia jiems tokį išlaikymą kokį yra pajėgus, tuo pačiu nenurodė ar ieškovės prašomas išlaikymo dydis šiandien yra didelis ar viršijantis minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos, jos artimųjų ir valstybės parama vaikų išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaikų tėvo, tai pripažintina vaikų teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje spręstinas klausimas dėl šalių vaikams reikalingo konkretaus išlaikymo dydžio nustatymo. CK 3. 194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikams reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠRVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo trijų šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jos manymu reikalingas šalių vaikams, nėra per didelis. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir nurodytas nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis priteistinas iš atsakovo. Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius ir tai, jog jis gali šiuo metu tiekti nurodyto dydžio išmokas. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo vaikų išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaikų motinos artimiesiems. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą vaikams, kuris jiems būtinas, sudarant normalias sąlygas jų vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau tai nereiškia, kad jis apskritai negali dirbti. Pripažintina, kad atsakovas nenurodė teismui priežasčių kodėl jis atsisakė buvusio darbdavio pasiūlymo dirbti papildomai miško ruošos darbus, kas irgi laikytina jo vengimu teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Be to pasikeitus ateityje ieškovės statusui, jis turės galimybę reikalauti peržiūrėti iš jo priteistą vaikams išlaikymo dydį. Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaikų tėvo, o taip pat ir į visus su vaikų gyvenimu, jų išlaikymu, susijusius poreikius (18 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaikų gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaikų interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti. Remiantis aukščiau paminėtu ne tik tenkintinas ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikams priteisimo, bet ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30 įskaitytinai, kadangi atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, jog nurodytu laikotarpiu teikė ir tuomet vaikams reikalingą išlaikymą (34-42 b.l.). Tokiu būdu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas ir 800 Lt išlaikymo įsiskolinimas (CK. 3. 200 str.).

Teismo posėdyje 2015 m. sausio 19 d. ieškovė ir ieškovės atstovė pateikė teismui prašymą nurodydama, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų atsakovui, tačiau prašė teismo tenkinti ieškinį likusioje dalyje visiškai ir priteisti iš atsakovo R. G. 800 Lt įsiskolinimo sumą skirtą vaikų išlaikymui. Dėl paminėto teismas priimą ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų atsakovo atžvilgiu, kadangi atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bei viešajam interesui ir nepažeidžia atsakovo teisių (CPK 42 str. 2d.). Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Tuo pačiu išaiškintina ieškovei, kad teismui nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2d.).

Atskirai pažymėtina, kad apskaičiuojant vaikų išlaikymui priteistas mėnesines periodines išmokas (800 Lt sumai) teismas įvertino tai, jog kaip ir nurodė ieškovė, atsakovas jau yra sumokėjęs 400 Lt skirtų vaikų išlaikymui, todėl ji ieškinyje nurodytą reikalavimą dėl 1 200 Lt priteisimo mažina iki 800 Lt, kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium, bet ieškovė iki 2014-10-01 naudojosi atsakovo banko kortele.

Tuo pačiu atmestini atsakovo atsikirtimai, kad sumokėjus vaikams priteistą išlaikymą jam pačiam neliks pinigų pragyvenimui, kadangi išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio yra vykdomas pagal CPK nuostatas. Pastebėtina, jog atsakovui nesumokėjus vaikams skirto išlaikymo iki jų pilnametystės, jis liks jiems skolingas ir toliau, iki visiškai sumokės skolą.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikams, o ne jų įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo R. G. priteistas pinigines lėšas.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Teismas irgi tenkina ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina K. C., nes tai geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus. Be to vaikų gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybių vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, jų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo prieštaravimo nereiškė (27-30 b.l.).

Sprendimas dėl išlaikymo skirto nepilnamečiams vaikams nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje atsakovas tokio klausimo nekėlė dėl jo teisės bendrauti su vaikais, o ieškovė dėl to savo pasiūlymo irgi nepateikė. Todėl teismas atsižvelgiant į CPK 376 str. 3d. nuostatą bendrais bruožais pasisako dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi tarp vaikų tėvų dėl to gali kilti konfliktų ateityje. Pirmiausia, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad ieškovė turi būti geranoriška atsakovui siekiant bendravimo su vaikais, kadangi vaikų tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaikais gali būti apsunkintas. Antra, akivaizdu, kad tėvo bendravimui su vaikais įtakos turi vaikų amžius, o kai kada pavyzdžiui, ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti problemų tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, todėl ir atsakovas irgi turi būti geranoriškas siekdamas bendravimo su vaikais.

Trečia, teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Šiuo metu konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaikais laiką, tačiau ir tokiu atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaikais laiko dalis tenka ieškovei, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaikais laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei išaiškintina, kad ji turi sudaryti atsakovui sąlygas pastoviai dalyvauti vaikų auklėjime, jų ugdyme ir kartu abiems atsižvelgiant į vaikų interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaikus.

Kadangi kaip jau minėta įtakos tėvo bendravimui su vaikais turi pastarųjų amžius, vaikų psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad vaikų ir tėvo bendravimui įtakos turi dukros amžius, kuria tėra virš ketverių metų. Tačiau ir tokiu atveju tėvas turi atsižvelgti ir į vaiko norą bei pageidavimą, tėvui siekiant bendravimo su vaiku ar kartu jų išvykimo iš vaiko gyvenamosios vietos.

Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių viena kitai, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, pvz. su vyro tėvais, vaikaičio seneliais.

Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to valstybės patirtos išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 92 str. 1d., 93 str.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina ir byloje 2014-12-22 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 169, 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 200 str., LR CPK 150 str. 5d.; 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės K. C. ieškinį atsakovui R. G. tenkinti visiškai.

1. Priteisti iš atsakovo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 89 euro ct) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2014-10-01 iki vaiko pilnametystės.

2. Priteisti iš atsakovo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 euro ct) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2014-10-01 iki vaiko pilnametystės.

3. Priteisti nepilnametei dukrai S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų 85 euro ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30 įskaitytinai.

4. Priteisti nepilnamečiam sūnui H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų 85 euro ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30.

5. Įpareigoti nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę K. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukros S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.

6. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

7. Nustatyti H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina K. C. (a.k. (duomenys neskelbtini)

8. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2014-12-22 priimtą nutartį dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo.

9. Nustatyti, kad ieškovė K. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) negali trukdyti atsakovui R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamečiais vaikais H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į vaikų interesus.

10. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė K. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.

11. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

12. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui visiškai, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikams priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

13. Bylą dalyje dėl 115,85 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 85 euro ct) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys