Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-872-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-29
Bylos Nr.
T-872-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00027-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
D. M.
Byla Nr. T-872-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00027-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2020 m. gegužės 29 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam D. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. priimtu nutarimu Nr. 95-219 nutarta taikyti nuteistajam D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 8 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 29 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 47 iki 29 balų, šią riziką nuteistasis kryptingai mažino. Neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimus jis nebuvo, už pavyzdingą elgesį buvo paskatintas, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis pateikė skundą dėl Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo dėl nuteistojo D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde prokuroras pažymėjo, jog D. M. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, likusi neatlikta bausmės dalis gana didelė – 3 m. 8 mėn. 26 d., ir neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Komisijos nutarimą taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina patvirtinti.

D. M. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo (Landgericht Essen) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 25 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį (verslinio pobūdžio vagystės, iš viso 13 nusikalstamų veikų) ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2555 dienoms (7 metams).

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo (Landgericht Essen) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis pripažintas, Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo (Landgericht Essen) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 25 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį (verslinio pobūdžio vagystės, iš viso 13 nusikalstamų veikų) D. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2555 dienoms suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi bei paskirtas laisvės atėmimas 7 m.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 8 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 23 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis D. M. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, D. M. nustatoma žema – 29 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – organizuotoje grupėje padaryti trylika sunkių nusikaltimų, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pabrėžtina ir tai, jog nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą D. M., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis už organizuotoje grupėje padarytus sunkius nusikaltimus šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, už gerą elgesį bei darbą paskatintas, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami D. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis nors ir turi veiksmų planavimo įgūdžių, tačiau ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes vis dar nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, D. M. nustatoma žema – 29 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 51 balo, tačiau nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro dinaminių balų skaičius (5 svertiniai taškai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama D. M. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Dėl prokuroro skundo

Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokuroras skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro skundas, kuriame jis prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo, atmestinas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 95-219 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis